Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. krovinių pervežimo platformoje „www.freidesk.com“ šalys sudarė pervežimo sandorį Nr. FDO-24K204530 (toliau – sandoris) bei šį pervežimą lydinčius dokumentus: sąskaitą faktūrą Nr. BMV0069781, kokybės atitikties deklaraciją Nr. BMV0069781, prekių sąrašą („packing list“) Nr. BMV0069781 ir CMR. Sąskaitoje faktūroje Nr. BMV0069781 (toliau – sąskaita) nurodomas transportuojamos produkcijos kiekis, prekės pavadinimas, brūkšninis kodas, partijos numeris, galiojimo data, kaina. Visus šiuos dokumentus pervežimui vykdyti priskirtos atsakovės transporto priemonės Nr.140BXC/731YLD (toliau – transporto priemonė, vilkikas) vairuotojas naudojo kaip lydinčius pervežimo metu. Krovinys turėjo būti pristatytas į „Eugesta Eesti OÜ“ sandėlius, esančius Estijos Respublikoje. „Eugesta Eesti OÜ“ 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsisako priimti prekes pagal lydinčius dokumentus ir sąskaitą, kadangi iš transporto priemonės sklinda stiprus pašalinis kvapas, be to, minėtos transporto priemonės vairuotojas prieš iškrovimą tiesiogiai purškė neaiškios sudėties purškalą ant puspriekabėje esančių maisto prekių t. y. vandens. Tokį transporto priemonės vairuotojo elgesį užfiksavo įmonės „Eugesta Eesti OÜ“ sandėlio vidaus kameros. Ieškovė vilkiką su prekėmis pagal pervežimą nukreipė į vidaus sandėlį, esantį adresu Viečiūnai, Neravų g.100, t. y. krovinys buvo grąžintas ieškovei, „Eugesta Eesti OÜ“ atsisakius jį priimti. Ieškovė pasitelkė nepriklausomą vertintoją, atliko produkcijos mėginių paėmimą ir išsiuntė į nepriklausomą tyrimų laboratoriją. Apie aplinkybę, kad iki tol, kol atvyks minėtas nepriklausomas vertintojas, vilkikas lieka sandėlio teritorijoje, 2024 m. lapkričio 13 d. buvo informuotas ir pakviestas dalyvauti vertinimo procese atsakovės vadybininkas. 2024 m. lapkričio 14 d., dalyvaujant antstoliui, buvo užfiksuota krovinio būklė bei paimti mėginiai tyrimui atlikti. 2024 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pateikė cheminių tyrimų protokolus, kuriuose nustatyta, kad ant transporto priemonės viduje buvusios produkto partijos Nr. RE555 termoplėvelės jaučiamas stiprus, o ant etiketės vidutinis kvapas. Ieškovės teigimu, dėl šios priežasties produkcija negalėjo būti realizuojama, todėl 17 022 vnt. skirtingos rūšies buteliukų vandens, vadovaujantis atlikto tyrimo išvadomis, buvo nuspręsta utilizuoti. Dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė patyrė 5 217,61 Eur žalą, kurią sudaro: produkto savikaina – 2 820,88 Eur, antstolio paslaugos – 400 Eur, tyrimų siuntimas ir atlikimas laboratorijoje – 127,68 Eur, prekių iškrovimas ir sandėliavimas – 664,04 Eur; krovinio utilizavimas – 1 205,01 Eur, pervežimo sandoris – 730 Eur. Ieškovė patikslino, kad į bylą pateikta sąskaita už sandėliavimą ir iškrovimą, nors joje nurodoma, kad ji yra išrašyta už vasario mėnesį, tačiau apima visą laikotarpį. Atsakovė 2025 m. balandžio 9 d. atlygino 3 000 Eur. Žala turi būti atlyginta visiškai, todėl ieškovė prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės 2 217,61 Eur žalos atlyginimą.

4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ieškovei sumokėjo 3 000 Eur, kurią sutiko mokėti faktinis vežėjas OSAÜHING STABILNOST, ir neprašė užmokesčio pagal užsakymą už pervežimą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad nebuvo galima nustatyti, jog priemonė netinkama vežimui, prieš EU BROKER, UAB pakraunant krovinį vežimui. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su pačios ieškovės / EU BROKER, UAB neveikimu. Į bylą pateiktas EU BROKER, UAB komercijos direktoriaus, kuris pats tiesiogiai nedalyvavo krovinio pakrovime, raštiškas paaiškinimas apie įprastas krovinių pakrovimo aplinkybes, kurios nėra susijusios su konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, yra netiesioginis įrodymas. Šiuo atveju egzistuoja mišri tiek ieškovės, tiek atsakovės kaltė, kadangi žalos kilimą sąlygojo ir pačios ieškovės aplaidumas. Be to, į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys visišką krovinio nuvertėjimą, su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad pažeidimai buvo susiję su pakuote, o aplinkybė dėl būtinybės krovinį utilizuoti, nepabandžius realizuoti, neįrodyta. Ieškovės nebuvo prašoma sumokėti 730 Eur už pervežimą, todėl ši suma už pervežimą nepagrįstai nurodoma ieškinio reikalavimuose. Antstolio paslaugos (krovinio būklės nustatymas ir mėginių paėmimas), kurių vertė 400 Eur, šiuo atveju perteklinės, kadangi visame tame procese dalyvavo ieškovės kokybės skyriaus vadovė, tai ji galėjo paimti mėginius, be to, byloje iš esmės remiamasi ne antstolio konstatuotomis faktinėmis aplinkybėms, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos išvadomis. Ieškovė turėjo teisę samdyti antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti, tačiau šių išlaidų naštą perkelti atsakovei būtų neteisinga. Tyrimo siuntimas ir atlikimas laboratorijoje – 127,68 Eur, šioje dalyje taip pat ne visos išlaidos pagrįstos, pvz. modeliavimo paslauga, kuris šiuo atveju nebuvo reikalinga, pakako kvapo nustatymo. Svarbu ir tai, kad kvapas buvo nustatytas tik ant etiketės, todėl ieškovė šią produkciją galėjo realizuoti antrinėje rinkoje, tačiau antrinėje rinkoje atsisakyta parduoti, kaip nurodė pati ieškovė, siekiant nesigadinti reputacijos. Ieškovė nesiėmė visų priemonių kilusiai žalai sumažinti, pvz. galėjo perklijuoti etiketes. Šiuo atveju reikėjo įvertinti krovinio nuvertėjimą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kiek krovinys vertas po jo sugadinimo, byloje nėra. Byloje nėra ir tokios išvados, kad krovinys buvo sugadintas visiškai. Be to, neaišku, kodėl krovinys buvo utilizuotas tik po keturių mėnesių. Visuotinai žinoma, kad kvapas laikui bėgant gali išsivėdinti ir išnykti, prieš utilizavimą to kvapo galėjo jau ir nebebūti. Prekių iškrovimas ir sandėliavimas – 664,04 Eur, šios išlaidos taip pat laikytinos perteklinėmis, kadangi, jei ieškovė traktavo, kad krovinys sugadintas ir būtina jį utilizuoti, tai galėjo būti padaroma iškart, nereikėjo laukti keturis mėnesius ir tokiu būdu didinti sandėliavimo išlaidas. Utilizavimo suma, nepaisant to, kad apskritai nebuvo poreikio utilizuoti, taip pat laikytina per didele, iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė buvo gavusi ir mažesnės kainos pasiūlymą dėl utilizavimo, tačiau pati nusprendė sandėliuoti ir vėliau utilizuoti už didesnę kainą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė krovinio perdavimo vežėjui metu nebūtų galėjusi įvertinti transporto priemonės tinkamumo ir joje buvusio kvapo, krovinys buvo vežtas tiesiogiai, be perkrovimų. Atsakovė pažymėjo, kad atlyginant 3 000 Eur žalą, nebuvo detalizuojama, kokias konkrečiai ieškovės išlaidas ši suma padengia, ši suma buvo geranoriškai sumokėta, siekiant išvengti ginčų ateityje. Be to, šiuo atveju turėtų būti taikomos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, o 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), kurioje numatyta griežtoji atsakovės atsakomybė, todėl šiuo atveju pakanka nustatyti, kad krovinį vežėjas priėmė, o jeigu krovinys buvo sugadintas, tai vežėjo atsakomybė tokiais atvejais preziumuojama. CMR konvencijos 27 straipsnyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos dėl krovinio sugadinimo, o ne 6 procentų, kaip prašoma ieškinyje.