- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 1-15-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19694-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Civilinis ieškovas
- M. Š., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
- 1.2.4.4Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant nukentėjusiojo atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2016 m. balandžio 17 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje ((duomenys neskelbtini) ) tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. Š. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, – taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-žando srityje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, dešinio skruostikaulio lūžį ir dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžį, lydimus paakiduobinio nervo neuropatijos, – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Š. sveikatą.
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. dėl jam pareikšto kaltinimo nurodė, jog gailisi, tačiau nukentėjusiajam M. Š. trenkė dėl to, kad gynėsi, kaltu nesijaučia. Su nukentėjusiojo M. Š. pareikštu civiliniu ieškiniu iš dalies nesutinka – mano, kad prašoma priteisti pinigų sumą yra per didelė. Jis galėtų sumokėti 1000,00 Eur, tačiau dalimis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka sumokėti, tačiau taip pat dalimis, nes gauna tik minimalų darbo užmokestį. Paklaustas, kaltinamasis M. P. paaiškino, kad nukentėjusiojo M. Š. nepažįsta. Tąkart jis su draugais buvo sodyboje, kurioje buvo ir nukentėjusysis M. Š.. Nukentėjusiojo M. Š. draugo mergina trenkė jam į veidą ir jis ją nustūmė nuo savęs. Tada nukentėjusiojo M. Š. draugas trenkė jam į veidą, o jis, atsakydamas, trenkė atgal. Nukentėjusysis M. Š. puolė ginti savo draugą. Tuomet jis trenkė nukentėjusiajam M. Š., kadangi manė, jog nukentėjusysis M. Š. jam trenks pirmas. Jis nukentėjusiajam M. Š. sudavė kažkur į dešinį antakį. Po smūgio nukentėjusysis M. Š. parkrito, o jis atsitraukė ir išvažiavo, daugiau nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusiojo M. Š. jis atsiprašė, siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, tačiau iki šiol nesusitarė dėl atlygintinos pinigų sumos.
Nukentėjusysis M. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį, prašė jį tenkinti – priteisti iš kaltinamojo M. P. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, – tačiau baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis nurodė, kad jam visiškai pakaktų 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Svarbiausia, kad kaltinamasis M. P. būtų nubaustas už savo netinkamą / nusikalstamą elgesį. Nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad tąkart, grįžęs į sodybą iš parduotuvės, pamatė, kad jo pusbrolis D. G. ir pusbrolio draugė S. B. mušasi su kaltinamuoju M. P.. Išlipęs iš automobilio, jis paklausė kaltinamojo M. P. draugo M. P., ką jie daro, ir paprašė išsivežti draugą – kaltinamąjį. Jiems bekalbant, kaltinamasis M. P. jam iš nugaros trenkė vieną smūgį į veido dešinę pusę. Po smūgio jis pargriuvo. Atsistojęs, jautėsi apsvaigęs. Kreipėsi į medikus, tris dienas gulėjo ligoninėje ir patyrė dvi operacijas. Jam buvo prakirstas dešinės pusės antakis ir skruostikaulis, padaryta akies hematoma, sulūžo akiduobė, buvo įdėtas metalas, kuris sukabino kaulus. Iki šiol jaučia dilgčiojimą, yra nutirpę dantys. Nuo staigių judesių atsiranda skausmas, sunkumas žande. Dėl patirtos traumos praleido paskaitas universitete, dėl ko turėjo akademinę skolą.
Liudytojas – nukentėjusiojo M. Š. pusbrolis – D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tąkart iškylavo jo motinos sodyboje ((duomenys neskelbtini) ). Tarp jo ir kaltinamojo M. P. įvyko konfliktas, kadangi kaltinamasis įžeidinėjo jo merginą. Jie apsistumdė ir apsikeitė smūgiais. Tuo metu į sodybą atvažiavo nukentėjusysis M. Š., nesuprato kas vyksta, bandė aiškintis, kalbėjosi su M. P., o tuo metu pribėgo kaltinamasis M. P. ir trenkė nukentėjusiajam iš nugaros dešine ranka, dėl ko nukentėjusysis M. Š. parvirto ant žemės. Visi pribėgo jų skirti, nes nenorėjo konflikto / muštynių. Kiek vėliau visi išsiskirstė – kaltinamojo M. P. kompanija išvažiavo, o jie liko sodyboje. Nukentėjusiojo M. Š. akis buvo sutinusi ir kraujavo. Nukentėjusysis skundėsi skausmais. Kiek vėliau nukentėjusysis M. Š. nuvažiavo į Kauno klinikas. Paklaustas, liudytojas atsakė, kad nukentėjusysis M. Š. kaltinamajam M. P. nieko nepadarė: nei prilietė, nei pastūmė, nei sudavė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – nukentėjusiojo M. Š. pusbrolio D. G. draugė – S. B. paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad, besėdint ant suoliuko, kaltinamasis M. P. pradėjo ją įžeidinėti. Ji jam trenkė, kad jis liautųsi. Tada įsiterpė jos draugas D. G.. Kaltinamasis M. P. ir D. G. pradėjo muštis. Į sodybą grįžo nukentėjusysis M. Š. ir pradėjo domėtis, kas nutiko. Nukentėjusysis M. Š. prašė M. P. išsivežti kaltinamąjį M. P.. Jiems bestovint, prie jų iš nugaros pribėgo kaltinamasis M. P. ir trenkė nukentėjusiajam M. Š. į veido dešinę pusę. Nukentėjusysis M. Š. po kaltinamojo smūgio nukrito ant žemės. Prieš išvažiuojant iš sodybos, nukentėjusiojo M. Š. akis pradėjo tinti ir darytis mėlyna.
Nepilnametė liudytoja – kaltinamojo M. P. draugė – G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. balandžio 17 d. jie buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaltinamasis M. P., nukentėjusysis M. Š., D. G. ir M. P. vartojo alkoholį. Kieme kaltinamasis M. P. sukonfliktavo su S. B. ir M. P.. Iš parduotuvės grįžo nukentėjusysis M. Š. su R. S.. Prabėgdamas, D. G. trenkė kaltinamajam M. P. į veidą. Kaltinamasis M. P. nusivijo D. G.. Tada ji pasisuko kalbėtis su S. B. ir nematė, kas vyko toliau. Atsisukusi, ji pamatė nukentėjusįjį M. Š. su mėlyne po akimi. Ji suprato, kad nukentėjusiajam M. Š. sudavė kaltinamasis M. P..
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad tuo metu, kai incidentas prasidėjo, ji kartu su nukentėjusiuoju M. Š. buvo išvažiavusi į parduotuvę. Grįžę, pamatė muštynes. Vėliau sužinojo, jog viskas prasidėjo dėl merginos – ją negražiai pavadino. Kad kaltinamasis M. P. suduotų nukentėjusiajam M. Š., ji nematė. Ji taip pat nematė ir nukentėjusiojo M. Š. sužalojimų. Buvo sumaištis ir ji buvo išsigandusi, daug ko nepamena.
Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo neblaivus ir nieko nepamena. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (b. l. 60–61, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis), liudytojas M. P. patvirtino, kad matė kaip nukentėjusysis M. Š. kartą sudavė kaltinamajam M. P..
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų matyti, kad:
- 2016 m. balandžio 17 d. 21.37 val. policijoje registruotas Kauno greitosios medicinos pagalbos gydytojos pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) , sumuštas M. Š., kuriam prakirstas antakis ir galva. Vaikinas išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 76);
- 2016 m. balandžio 18 d. nukentėjusysis M. Š. kreipėsi į policiją pareiškimu ir nurodė, jog 2016 m. balandžio 17 d. jį sumušė kaltinamasis M. P.. Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tęstas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 1–6);
- 2016 m. balandžio 17 d. įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai reikšmingų daiktų / pėdsakų nerasta (b. l. 11–14);
- parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. Š. ir liudytojai D. G. bei S. B. parodė, kaip kaltinamasis M. P. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam M. Š. – kumščiu į dešinę veido pusę, ties dešine akimi, – ir kaip nukentėjusysis po šio kaltinamojo smūgio pargriuvo ant žemės (b. l. 19–22, 41–45, 49–53);
- akistatos metu kaltinamasis M. P. ir nukentėjusysis M. Š. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 82–84);
- specialisto išvadoje Nr. G1121/2016(02) nurodyta, kad nukentėjusiajam M. Š. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-žando srityje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, dešinio skruostikaulio lūžis, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžis. Sužalojimus lydėjo paakiduobinio nervo neuropatija. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. balandžio 17 d. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu, koja ar panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Dėl dešinio skruostikaulio lūžio, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžio, lydimų paakiduobinio nervo neuropatijos, nukentėjusiojo M. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 36–37).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo M. P., nukentėjusiojo M. Š. ir liudytojų D. G., S. B., nepilnametės G. P., R. S. bei M. P. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad M. P. 2016 m. balandžio 17 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sodyboje ((duomenys neskelbtini) ) tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. Š. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, – taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-žando srityje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, dešinio skruostikaulio lūžį ir dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžį, lydimus paakiduobinio nervo neuropatijos, – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Š. sveikatą. Ši kaltinamojo M. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis M. P. sužalojo nukentėjusįjį M. Š., dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
Teismas nesivadovauja liudytojo M. P. paaiškinimu / tvirtinimu, jog tąkart jis matė kaip nukentėjusysis M. Š. kartą sudavė kaltinamajam M. P., nes šis liudytojo teiginys paneigtas bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais. Net kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad nukentėjusysis M. Š. jam nesudavė. Šis liudytojo M. P. paaiškinimas galėjo būti įtakotas alkoholio.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. P. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), – tačiau nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnis). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. nurodė, jog pripažįsta kartą sudavęs nukentėjusiajam M. Š. į galvą, dėl ko gailisi, o ir prokurorė prašė teismo pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis tik tai nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą (asmuo prisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nes kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog smurtą prieš nukentėjusįjį M. Š. naudojo gindamasis ir nesijaučia kaltas. Tokia kaltinamojo pozicija negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 2K-123/2011 ir kitos). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. P. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 106, 108), neteistas (b. l. 97–98), ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 99–105), todėl kaltinamajam M. P. skirtina Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į padarytą nusikaltimo pavojingumą, atsiradusias pasekmes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54–55 straipsniai, 59–61 straipsniai, 48 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24–25). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį, prašė jį tenkinti – priteisti iš kaltinamojo M. P. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, – tačiau baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad jam visiškai pakaktų 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kas nagrinėjimu atveju laikytina ieškinio dalyko / reikalavimo sumažinimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus kaltinamąjį M. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą.
Nukentėjusiojo M. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis kurį laiką gydėsi ligoninėje, vėliau – ambulatoriškai, – vartojo vaistus, patyrė dvi operacijas, jam įdėtas kaulus sukabinęs metalas, jautė stiprų skausmą, iki šiol jaučia dilgčiojimą, nutirpimą, staigų skausmą ir sunkumą žande. Dėl skausmo ir patirtų išgyvenimo sutriko nukentėjusiojo miegas. Be to, kurį laiką nukentėjusysis atrodė subjaurotas, negalėjo susitikti su draugais. Dėl patirtos traumos ir gydymosi susitrukdė nukentėjusiojo mokslai. Nukentėjusysis iki šiol išgyvena dėl ateities, nes turi negalią ir nežinia, kokios pasekmės gali atsirasti (b. l. 24–25, 33–34).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvada, jog nukentėjusiajam M. Š. iš kaltinamojo M. P. priteistinas 1500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kas nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams bei susiformavusiai Lietuvos teismų praktikai bei atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Be to, civilinį ieškinį pareiškė ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos –dėl 515,95 Eur žalos/ nukentėjusiojo M. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 66) ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (b. l. 68, medicininių dokumentų apskaitos išrašą).
Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kadangi nagrinėjamu atveju Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žala iki šiol neatlyginta, t. y. neatlygintos nukentėjusiojo M. Š. gydymo išlaidos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kadangi žala padaryta nusikalstama M. P. veika, kaltinamajam privalu atlyginti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.280 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. P. per šį laikotarpį tęsti darbą ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.
M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš M. P. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš M. P. 515,95 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų 95 ct) turtinės žalos (už M. Š. gydymą) atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.