Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė susipažino su E. K. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 25 d. nutarimo nutrauki (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal E. K. pateiktą informaciją, jog 2024 m. vasario 14 d. 22.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia stovėjimo tvarką, nevykdo Kelių eismo taisyklių (toliau -ir KET) 150.5 punkto reikalavimų. Nutarime nurodyta, jog pranešėjas pateikė 2 nuotraukas, nurodydamas, kad įvykio data ir laikas matomi prisegtų dokumentų pavadinimuose. Nustatyta, kad pateiktose nuotraukose matosi, kad automobilis stovi ant kieto grunto, t. y. smėlio ir žvyro mišinio, negalima kategoriškai teigti, kad tai yra vieta galimai neskirta transporto priemonių stovėjimui. Be to, prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau šis jo prašymas yra nepagrįstas, kadangi E. K. turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. gautas E. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2024 m. kovo 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK)

626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Asmenys (subjektai), turintys teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, yra nurodyti ANK 621 straipsnyje.

Remiantis ANK 621 straipsnio nuostatomis, ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. K. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytą automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Taip pat savo skunde E. K. prašė pripažinti nukentėjusiuoju, nes patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas, informuodamas policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą – gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą ir neturtinę žalą – nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas. Tačiau, vien tokio pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad jis galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Todėl, skundžiamame nutarime nutarta netenkinti šio prašymo dėl pripažinimo jo nukentėjusiuoju, todėl, kad nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų dėl pareiškėjui padarytos žalos, pastarasis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, jog jį užfiksavo, todėl galėtų būti liudytoju, bet ne nukentėjusiuoju. Teismas sprendžia, kad ši skundžiamo nutarimo išvada yra pagrįsta ir motyvuota.

ANK 578 straipsnis reglamentuoja, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka.

Turtinės žalos samprata nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Iš bylos duomenų matyti, jog E. K. nepagrindė, kokią konkrečią turtinę žalą jis patyrė. Pranešimo siuntimas policijai nėra laikytinas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Kiekvieną kartą, kai asmuo informuoja instituciją apie galimą teisės pažeidimą, yra skiriama kažkiek savo laiko, tačiau tai savaime negali būti prilyginama turtinės žalos patyrimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, informuodamas instituciją apie galimą teisės pažeidimą, savo noru skiria tam laiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas byloje sieja neturtinę žalą su nemalonumu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas, tačiau tokio argumento nepakanka vertinant, kad jis patyrė realią neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį. Šiuo atveju E. K. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatytų duomenų, kad stovintis automobilis trukdė E. K. pravažiuoti, praeiti, apsunkino jo naudojimąsi savo nuosavybe ar darė jam kokią nors kitą žalą. Vadinasi, galimas administracinis nusižengimas nesudarė tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjui. Be to, matymas savanaudiškais tikslais pažeidinėjamų visuotinai priimtų bendrabūvio normų nesudaro pakankamo pagrindo, kad pareiškėjas patyrė realią neturtinę žalą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. K. neturi teisės skųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 ir 10 dalimis,

nutaria:

E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 25 d. nutarimo nutrauki (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) atsisakyti priimti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.