Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2349-657/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
2S-2349-657/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
V. O.
Kreditorius
Kauno miesto apylinkės teismo
Advokatai
Karina Račkauskienė
Civilinė byla Nr. 2S-2349-657/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 122.4; 129.11.; 117.1.; 113.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės ir suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovės advokatės A. B. Rekštienės atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl išieškotojo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-212-435/2009. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas pakeisti išieškotoją Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje pagal 2009-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-212-435/2009 iš UAB „Hamiltonas“, į.k. 300137525 į G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 100-101). Nurodė, kad Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimu kreditoriui UAB „Hamiltonas“ iš V. O. priteista 19853,46 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, bei 5 proc. metinių palūkanų, o iš V.L. S. - 13706,71 Lt skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, bei 5 proc. metinių palūkanų. UAB „Hamiltonas“ ir G. G. 2010-08-04 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurias UAB “Hamiltonas“ teises pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir papildomą sprendimą ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus perėmė G. G., todėl išieškotojas civilinėje bylojeturėtų būti pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo G. G. prašymą atmetė (T.3, b.l. 12-16). Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad V. O. ir V.L. S. buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui iki joms pervedant priteistas sumas į antstolio R. S. depozitinę sąskaitą 2010-08-23. Šias aplinkybes nustatė teismas nagrinėdamas bylą dėl antstolio S. Užkuraičio veiksmų (civilinė byla Nr. 2-21288-773/2010), jas V. O. ir V.L. S. pripažino ir nagrinėjant šią bylą. Teismas pripažino, kad skolininkės V. O. ir V.L. S., žinodamos apie reikalavimo perleidimą, prievolę įvykdė senajam kreditoriui, t.y. prievolę įvykdė netinkamai, todėl sutinkamai su CK 6.63 str. 2 d., skolininkas privalės atlyginti naujajam kreditoriui dėl netinkamo įvykdymo kilusius nuostolius. Teismui konstatavus, kad prievolė yra įvykdyta, pareiškėjo prašymą – pakeisti išieškotoją Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje pagal 2009-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-212-435/2009 iš UAB „Hamiltonas“ į G. G. – teismas pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

Dėl pareiškėjo G. G. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės atskirojo skundo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo G. G. atstovė K.Račkauskienė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti.

Apeliantė nurodo, kad teismas atmetė prašymą vieninteliu motyvu, tai kad prievolė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą Nr. 2-212-435/2009, kurioje yra įvyko reikalavimo perleidimas, yra įvykdyta. Skolininkės V. O. ir V.L. S. pervesdamos pinigus į antstolio R. S. depozitinę sąskaitą, jau žinojo apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą, todėl pervesdamos pinigus pradiniam kreditoriui skolininkės prievolę įvykdė netinkamai, ką konstatavo ir teismas ir su tuo teismo argumentu apeliantė sutinka. Tačiau, apeliantės nuomone, netinkamai įvykdyta prievolė nėra pasibaigusi, nes tokie yra esminiai prievolinės teisės principai (CK 6.123 str.). Paaiškėjus, jog prievolė įvykdyta neturinčiam reikalavimo teisės kreditoriui, naujasis kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę tinkamai. Skolininkės žinodamos apie skolinio reikalavimo perleidimą ir įvykdydamos prievolę pradiniam kreditoriui, veikė savo rizika. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad netinkamai įvykdžius prievolę atsiranda skirtingos pasekmės ir šiuo atveju pareiškėjas turi teisę tik į nuostolių atlyginimą. Netinkamas prievolė įvykdymas neatleidžia skolininko nuo pareigos tinkamai įvykdyti prievolę naujam kreditoriui ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius (T.3, b.l. 19-21).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo V. O. ir V. L. S. atstovė advokatė A. B. Rekštienė prašė skundą atmesti ir nurodė, kad apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo 2010-08-19 antstolio S.Užkuraičio kontoroje. 2010-08-23 įvykdė antstolio R. S. reikalavimą ir pervedė priteistas sumas į nurodytą sąskaitą antstolio kontoroje. Mano, kad yra visiškai atsiskaitę, nes skolininkės niekada neabejojo, kam turi grąžinti skolą, ir jokios prievolės nei pradiniam nei naujajam kreditoriui neatliko, nes buvo įsitikinę antstolio R. S. veiksmų teisumu. Pinigus į antstolio sąskaitą mokėjo ne savo valia, o antstolio raginimu, nes antstolio patvarkymų vykdymas yra visiems privalomas. Teismas, skolininkių nuomone, nevertino ir neanalizavo UAB „Hamiltonas“ veiksmų sąžiningumo, nes perleisdamas reikalavimą, pats turėdamas kreditorių UAB „Hamiltonas“ rizikavo ir tuo sukėlė G. G. nuostolius. Nustatydamas, kad prievolė įvykdyta netinkamai teismas išėjo už G. G. reikalavimo ribų (T.3, b.l. 43-46).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas G. G. prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese grindė su išieškotoju UAB „Hamiltonas“ sudarytomis 2010-08-04 Reikalavimo teisių perleidimo atlygintinėmis sutartimis ir skolos perdavimo – priėmimo aktais, kuriais pradinis kreditorius UAB „Hamiltonas“ perleido G. G. reikalavimo teises pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą ir papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-212-435/2009 (T.2, b.l. 128-137). Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 str. 1 d., nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, šis reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir tai neprieštarauja įstatymams.

Byloje pateiktas UAB „Hamiltonas“ 2010-07-20 raginimas skolininkėms V. O. ir V.L. S. per dešimt dienų sumokėti skolą (T.2, b.l. 103). Raginimas skolininkėms įteiktas 2010-07-21 (T.3, b.l. 105-107). 2010-08-04 Reikalavimo teisių perleidimo atlygintinėmis sutartimis ir skolos perdavimo – priėmimo aktais kreditoriui UAB „Hamiltonui“ perleidus G. G. reikalavimo teises pasibaigė piniginės skolininkių V. O. ir V.L. S. prievolės senajam kreditoriui ir tuo pat metu atsirado piniginė tokios pat apimties jų prievolė naujajam kreditoriui. Skolininkės nurodo, kad apie kreditoriaus pasikeitimą sužinojo 2010-08-19 antstolio S.Užkuraičio kontoroje (T.3, b.l. 44). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal antstolio R. S. 2010-08-23 priimtus patvarkymus V. O. ir V.L. S. tą pačią dieną įmokėjo į antstolio R. S. depozitinę sąskaitą pagal Kauno m. apylinkės teismo sprendimą ir papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-212-435/2009 priteistas sumas (T.2, b.l. 150, 152- 153, 186).

G. G. į antstolį R. S. kreipėsi 2010 m. rugsėjo 2 d. informuodamas apie jo reikalavimus V. O. ir V.L. S. (vykdomoji byla Nr. 0070/10/01290, b.l. 23), t.y. jau po to, kai V. O. ir V.L. S. į antstolio R. S. sąskaitą pervedė išieškomas sumas, o antstolis šias lėšas buvo pervedęs išieškotojui UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ (vykdomoji byla Nr. 0070/10/01290, b.l. 24). Ši vykdomoji byla nėra užbaigta, kaip to reikalauja CPK 632 str.

CPK 632 str. 1d. numato baigtinį sąrašą atvejų, kai vykdomoji byla laikoma baigta, t.y. 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 str. nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 str. 4 d. numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi CPK 632 str. 1 d. nenumato, kad vykdomoji byla būtų užbaigta neįvykdžius (nevisiškai įvykužius, netinkamai įvykdžius) teismo sprendimo. Netinkamas prievolės įvykdymas, taip pat gali būti prievolės pabaigos pagrindas, bet tokiu atveju gali atsirasti prievolė atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas, taip pat reikalauti prievolę įvykdyti tinkamai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomoji byla Nr.0070/10/01290, kurioje prašoma pakeisti išieškotoją nėra baigta.

Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad prievolė, kad ir netinkamai yra įvykdyta, todėl naujasis kreditorius turi teisę tik į nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad klausimai, ar materialinių subjektinių teisių perėjimas yra teisėtas, ar skolininkas jau yra įvykdęs visą ar dalį prievolės, CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nesprendžiamas. Tačiau tai neatima iš skolininko galimybės vykdomojoje byloje, kurioje pakeičiamas išieškotojas, pateikti įrodymus, kad prievolė jau įvykdyta.

Tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą pakeisti išieškotoją, tiek Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-30 nutartyje dėl antstolio S.Užkuraičio veiksmų konstatavo, kad apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkėms buvo žinoma. Skolininkės naujajam kreditoriui prievolės nėra įvykdžiusios. Kreditoriaus teisių apimtis pagal tarpusavio sutartį ir įvykdymą yra tokia pat, kaip pagal vykdomąjį raštą. Prievolė yra tokio paties pobūdžio – piniginė. Teismas nemato pakankamo pagrindo atliktą mokėjimą vertinti kaip prievolės pasibaigimą ir pagrindą pabaigti vykdymą pagal CPK 632 str. 1 p. Pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškotojas turėjo teisę į nustatyto dydžio piniginės sumos išreikalavimą iš skolininko. Ši materialinė subjektinė teisė perėjo kitam asmeniui. Jos perėmimas yra pagrindas procesiniam teisių perėmimui. Civilinio proceso kodeksas nustato teismo sprendimų vykdymo tvarką (CPK 1 str. 1 d.). Dėl materialinių subjektinių teisių perėmimo naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialinė reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės ir pareigos, kurias numato CPK, reglamentuojantis vykdymo procesą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad formalus pagrindas pakeisti išieškotoją byloje yra. Prievolės įvykdymo faktas ir naujai atsiradusios prievolės tapati apimtis ir pobūdis bei vienodos esminės skolininkių atsakomybės sąlygos sudaro pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese dėl materialinių subjektinių teisių perėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 596 str., netaikė CPK 632 str. 1 p. ir tai yra pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – G. G. pareiškimą patenkinti (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 2 p.).

Dėl suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovės advokatės A. B. Rekštienės atskirojo skundo.

Atskiruoju skundu suinteresuotųjų asmenų atstovė prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-8157-435/2011, pašalinant iš nutarties prejudicinę galią turinčią aplinkybę, jog „prievolė yra įvykdyta tinkamai“, kitoje dalyje nutartį palikti galioti.

Atsiliepime į suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. skundą pareiškėjo G. G. atstovė K.Račkauskienė nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundą skundžiamoje dalyje atmesti. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad prievolė yra įvykdyta netinkamai, nes buvo įvykdyta ne tam kreditoriui. Ši aplinkybė jau buvo konstatuota įsiteisėjusioje 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1288-773/2010, todėl iš naujo įrodinėti šių aplinkybių nebereikia. Įvykdydamos prievolę ne tam kreditoriui, kuriam priklauso reikalavimo teisė, skolininkės veikė savo rizika, o naujasis kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko jam įvykdyti prievolę. Reikalavimo sutartys nėra nuginčytos, jos apeliančių teisių nepažeidžia (T.3, b.l. 39-41).

Apeliacinis procesas pagal suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovės advokatės A. B. Rekštienės atskirąjį skundą nutrauktinas.

Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Apeliacinio apskundimo objektas gali būti visas sprendimas (nutartis) ar tik jo dalis, susijusi su apelianto teisėmis ir pareigomis. Todėl negalima skųsti tik motyvuojamosios teismo sprendimo dalies. Apeliantė suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovė advokatė A. B. Rekštienė pateikė atskirąjį skundą prašydama pašalinti iš teismo motyvuojamosios dalies nutarties prejudicinę galią turinčią aplinkybę, jog „prievolė yra įvykdyta tinkamai“. Teismas pažymi, kad toks atskirojo skundo reikalavimas nėra apeliacijos objektas CPK 301 straipsnio prasme.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, kurios reglamentuoja procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Kadangi suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovių advokatė A. B. Rekštienė pateikė skundą dėl nutarties motyvų, o tai nėra apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti jos atskirąjį skundą (CPK 338 str., 301 str.). Kadangi ši aplinkybė nustatyta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovės advokatės A. B. Rekštienės pateikė skundą nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 5 dalimi, 331 str., 337 str., 339 str., teismas,

nutaria:

Pareiškėjo G. G. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir G. G. prašymą patenkinti.

Išieškotoją UAB „Hamiltonas“, įmonės kodas 300137525 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-212-435/2009 pakeisti į išieškotoją G. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuotųjų asmenų V. O. ir V. L. S. atstovės advokatės A. B. Rekštienės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė