Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą sutrumpinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistu, I. B. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 24 d.

2016 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas I. B. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame nurodo, kad praėjo daugiau kaip pusė specialios teisės atėmimo termino, jo atžvilgiu nepriimtas joks sprendimas už administracinius pažeidimus, paskirtą baudą sumokėjo, padarytą žalą atlygino, padarė išvadas apie savo netinkamą elgesį, ateityje nedarys tokių klaidų, be to, šiuo metu yra bedarbis ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkina galimybes susirasti darbą. Prie prašymo pridėjo 2017 m. sausio 11 d. išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5-7), AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. sausio 12 d. raštą Nr. R0001540901 (b. l. 8), Swedbank sąskaitos išrašą (b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, kuris nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl R. L. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš 2017 m. sausio 11 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu I. B. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų (b. l. 5-7). Iš 2016 Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad I. B. sumokėjo 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)) baudą ir atlygino žalą (b. l. 9-11).

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog I. B. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, sudarančias prielaidas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, praėjo daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, t. y. praėjo dveji metai ir beveik šeši mėnesiai, bauda sumokėta, I. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų pažeidimų nepadarė. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog teisių atėmimo termino sutrumpinimas leistų asmeniui tinkamai pasirūpinti savo pragyvenimu ir, kad ateityje jis nepadarys naujų teisės pažeidimų.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į byloje I. B. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad vairuotojo pažymėjimas I. B. buvo atimtas ne dėl vairavimo esant neblaiviam, o dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (KET 107, 234 punktai), vairuotojo pažymėjimas I. B. buvo atimtas trejiems metams ir praėjo daugiau kaip pusė šio termino, t.y. dveji metai ir beveik šeši mėnesiai, po nuobaudos įsigaliojimo per dvejus metus ir beveik šešis mėnesius naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – I. B. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais, todėl I. B. prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 302¹⁵ straipsniu, teismas

nutaria:

I. B. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-3523-526/2014 paskirtą trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad I. B. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.