Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamiesiems L. R., D. D., gynėjoms advokatėms Vandai Laukevičienei, Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiajam K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2012-10-15 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-02-23 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 40 parų areštu;

2) 2007-04-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2010-12-31 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė buvo subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-04-12 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams 5 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-09-14, apie 20.40 val., alaus bare „Juozapo klėtis“, esančiame J. Basanavičiaus g. 63, Joniškyje, t. y. viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia iš chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. A. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: D. D. smogė kumščiu K. A. į veidą tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, po ko L. R. smogė plaštaka per veidą K. A., D. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs iš alaus baro ir būdamas alaus baro „Juozapo klėtis“, esančio J. Basanavičiaus g. 63, Joniškyje, kieme, tyčia smogė nukentėjusiajam K. A. į veidą.

Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamenam, kartu su D. D. atėjo į alaus barą „Juozapo klėtis“, kur tarp D. D. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, peraugęs iki muštynių. Žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusysis K. A.. Kiek pamena, pirmas smūgiuoti pradėjo K. A., bet D. D. išvengė smūgio ir prieš išvengdamas smūgio, sudavė smūgį K. A., o K. A. D. D., tada įsikišo jis, suduodamas vieną smūgį iš plaštakos į nukentėjusiojo veido sritį. Konfliktas vyko baro patalpose, paskui juos išvijo iš baro ir jie išvyko. Įvykio metu buvo išgėręs alaus nepilną bokalą, o prieš tai truputį daugiau, mano, kad blaivas būtų taip pat pasielgęs. Nematė, kad nuketėjusysis būtų turėjęs elektroninę cigaretę ar pinigų. Gailisi dėl savo elgesio. Jis yra nevedęs, gyvena su mama, jo tėvai yra išsiskyrę, jis liko gyventi su mama. Išlaikytinių neturiu. Iki suėmimo buvo išvykęs į užsienį. Kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn., apie 21 val., jis su L. R. užsuko į „Juozapo klėtį“ atsigerti alaus. Bare buvo nukentėjusysis ir lauke dar žmonių buvo. Nuketėjusysis buvo išgėręs ir kažką kalbėjo su barmene. Bare jie nusipirko po bokalą alaus ir kilo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju. Iš anksčiau yra buvęs konfliktas tarp jo brolio ir nukentėjusiojo, todėl jie su nukentėjusiuoju apsistumdė, žodinis konfliktas įvyko tarp jų. Konfliktą pradėjo nukentėjusysis, kuris pirmas jį pastūmė, tada, greičiausiai, jis sudavė nuketėjusiajam. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes daug laiko praėjo. Pamena, kad pirma žodinis konfliktas įvyko ir po to smūgiais pasikeitė, tiksliai nepamena, kas kuriam pirmas sudavė. Bet žodinį konfliktą nukentėjusysis pirmas pradėjo. Nukentėjęs jam taip pat smogė. Jis nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, krūtinę. Konflikto metu L. R. buvo už jo. Kai nukentėjusysis puolė ant jo, L. R. gynė, suduodamas nukentėjusiajam plaštaka. Po to barmenė pasakė eiti lauk, kad nebūtų jokių muštynių ir jie išėjo bei išvažiavo. Lauke nieko nevyko. Nieko nežino apie nukentėjusiojo daiktus, pinigus, jų nematė. Konflikto metu matė, kad elektroninė cigaretė buvo nukentėjusiojo kišenėje, bet jie jos neėmė. Konflikto metu buvo alaus išgėręs ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Gailisi dėl savo veiksmų. Po konflikto su nuketėjusiuoju nebendravo, atsiprašo nukentėjusiojo. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Ateityje daugiau taip nebus, pasimokė. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, nes turi paskolą mokėti, padeda materialiai išlaikyti 7 m. sūnų.

Nukentėjusysis K. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 20 val., nuėjo į alaus barą „Juozapo klėtis“ nusipirkti alaus butelį. Tą dieną važiavo į Šiaulius, grįždamas buvo nusipirkęs du butelius alaus iki 5 laipsnių stiprumo 0.5 litro talpos, namuose pavalgęs išgėrė ir dar nuėjo į barą nusipirkti. Nuėjus į alaus barą matė, kad lauke prie staliukų sėdėjo žmonių. Jam būnant prie pat baro durų, trys jaunuoliai nuo staliuko puolė prie jo iš nugaros ir pradėjo spardyti jį, įstūmė jį į baro vidų ir kojomis spardė. Po to jį pervertė ant grindų ir vėl spardė, jis neteko sąmonės, kai jį pervertė, jis rankomis užsidengė galvą. Atgavęs sąmonę bėgo lauk ir jie vėl puolė jį mušti, bet jis kažkaip išsisuko iš jų. Dar lauke jie jį spardė, bet jis spėjo pabėgti, nes jis gyvena kitoje alaus baro gatvės pusėje. Žodinio konflikto nebuvo, nes jis jų nepažįsta, jis niekam jokių smūgių nesudavė. Pamena, kad rankose turėjo pasiėmęs elektroninę cigaretę, kurią kažkuris iš jų ištraukė. Važiuodamas į Šiaulius turėjo pasiėmęs virš 1000 Lt, nusipirko elektroninę cigaretę, tai jam buvo likę 900 Lt, 200 Lt kupiūromis, kuriuos turėjo piniginėje, kelnių užpakalinėje kišenėje. Grįžęs iš baro neberado pinigų ir elektroninės cigaretės. Grįžęs iš baro namuose nepaliko jokių daiktų. Pinigų ir cigaretės, kai grįžo į namus, nebuvo kišenėse. Nejuto kada ištraukė pinigus, gal tuo mementu, kai buvo praradęs sąmonę. Bare pašalinių asmenų nebuvo, tik barmenė. Teisingesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Konfliktas įvyko prieš jam įeinat į barą. Nepasakys, į kurias kūno vietas buvo pirmi smūgiai. Jis buvo blaivas įvykio metu, įvykio aplinkybes pamena gerai.

Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad alaus bare „Juozapo klėtis“ dirba barmene. 2013 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, į darbo pabaigą, po 21 val., prie baro buvo du klientai, ji juos aptarnavo viena. Pirmas į barą atėjo nuketėjusysis, po to L. R. su draugais. Prieš jiems ateinant, kaip ir negirdėjo jokio triukšmo, nors visi klientai garsiai kalba. Atėjęs nukentėjusysis bare buvo apie 10 min., nieko neužsisakė, tik pasiteiravo, kada dirbs kita barmenė Virginija. Kol ji atleido klientus, L. R. su K. A. susistumdė toliau nuo baro. L. R. buvo baro viduryje ir jie ten toliau susistumdė su nukentėjusiuoju. Susistumdymo konflikto nematė, nes tuo metu aptarnavo prie baro klientus, pylė alų ir pinigus skaičiavo. Ji matė tą momentą, kai bare L. R. K. A. pastūmė. Po to kai išėjo klientai, ji L. R. pasakė „baik stumdytis, eik lauk iš baro, nes iškviesiu policiją“, ir tada jie visi išėjo iš baro. Kai aptarnavo klientą ir klientui einant iš baro pro duris, pastarąsias atidarius, pamatė, kad nukentėjusysis buvo ant žemės lauke ir nuo žemės ėmė telefoną. Kai durys užsidarė, po kiek laiko atvyko policija, tuo metu nei L. R. su draugais, nei nukentėjusiojo nebebuvo. Tikrai smūgių rankomis, kojomis nematė. L. R. buvo su dviem asmenimis, kurie susistumdymo su K. A. momentu stovėjo prie sienos. Nematė kaip kiti du konfliktavo su nukentėjusiuoju. Pas nukentėjusįjį nematė jokių daiktų, tik pastebėjo telefoną. Nematė ar nuketėjusįjį kas nors spardė, kai jis ateidinėjo į baro patalpas. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Su L. R. gal ir buvo D. D., nežino. Nukentėjusysis konfliktiška asmenybė, su klientais konfliktuoja. Bare buvo du klientai prie baro, nukentėjusysis K. A. ir L. R. su dviem draugais.

Iš 2013-09-14 K. A. pareiškimo matyti, kad jis pareiškė, kad 2013-09-14, apie 20.42 val., įėjus į alaus baro „Juozapo klėtis“ kiemą, trys nepažįstami jaunuoliai puolė ant jo ir sumušė. Po muštynių, kelnių kišenėje pasigedo apie 900 Lt ir elektroninės cigaretės, viso jam padaryta 1100 Lt žala (4 b. l.).

Iš 2013-11-13 specialisto išvados Nr. G 1647/13(04) matyti, kad iš medicininių dokumentų buvo atliktas asmens kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo tyrimas ir padaryta išvada, kad K. A. kūne sužalojimų nėra. Krūtinės ląstos sumušimo ir nosies kaulų lūžio diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (34 b. l.).

Iš L. R. nuoširdaus prisipažinimo matyti, kad L. R. prisipažino, kad 2013-09-14, vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo alaus bare, esančiame J. Basanavičiaus g. 63, Joniškyje. Kartu su juo buvo D. D.. Ten vartojo alkoholį. Į alaus barą atėjo jam nepažįstamas vyriškis, su kuriuo D. D. sukonfliktavo, t. y. kilo žodinis konfliktas. Nepažįstamas vyriškis pastūmė D. D. ir D. D. vyriškiui trenkė į veidą. Po to vyriškis trenkė D. D. ir tada jis trenkė vyriškiui iš delno į veidą. Barmenė išvarė juos į lauką. D. D. dar kelis kartus trenkė vyriškiui į veidą. Iš vyriškio jokių pinigų ir elektrinės cigaretės jis neėmė. Ar D. D. po konflikto iš vyriškio ką nors paėmė, jis nematė. Po konflikto iš alaus baro išėjo (58 b. l.).

Iš 2014-02-12 akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo K. A. ir kaltinamojo L. R. matyti, kad asmenys liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (66-67 b. l.).

Iš D. D. prisipažinimo matyti, kad D. D. prisipažino, kad 2013-09-14, vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo alaus bare, esančiame J. Basanavičiaus g. 63, Joniškyje. Kartu su juo buvo L. R.. Taip pat alaus bare buvo iš matymo pažįstamas K. A.. Būnant alaus bare, jam K. A. kažką pasakė, po to jis susistumdė, K. A. bandė jam trenkti, tačiau nepavyko. Tada jis trenkė K. A. 2-3 kartus į veidą. Ar L. R. trenkė K. A. į veidą, jis neprisimena. Tada barmenė išvarė juos laukan ir jie su L. R. išvažiavo. Jokių pinigų ir elektrinės cigaretės iš K. A. neėmė (107 b. l.).

Iš 2014-02-11 akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo K. A. ir kaltinamojo D. D. matyti, kad asmenys liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (115 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamieji L. R. ir D. D. 2013-09-14, apie 20.40 val., alaus bare „Juozapo klėtis“, t. y. viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, žodinio konflikto metu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: D. D. tyčia smogė kumščiu K. A. į veidą tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, po ko L. R. tyčia smogė plaštaka per veidą K. A., o D. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs iš alaus baro ir būdamas alaus baro „Juozapo klėtis“ kieme, tyčia smogė nukentėjusiajam K. A. į veidą, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. A. sukeldami fizinį skausmą. Kaltinamieji L. R. ir D. D. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino įvykdę šią veiką, jų parodymai yra nuoseklūs, juose esminių prieštaravimų nenustatyta. Nors kaltinamasis D. D. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad lauke nieko nevyko, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad alaus baro kieme dar vienas kontaktas tarp kaltinamojo D. D. ir nukentėjusiojo K. A. vis dėlto buvo, tai patvirtina ir kaltinamojo L. R. nuoširdžiame prisipažinime nurodytos aplinkybės, ir liudytojos R. N. parodymai, kad prasidarius laukinėms baro durims ji matė, kaip nukentėjusysis K. A. kėlėsi nuo žemės imdamas telefoną. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuo įvykio datos iki bylos nagrinėjimo momento, praėjo gana ilgas laiko tarpas, ir kaip nurodė pats kaltinamasis D. D., jis kai kurių įvykio aplinkybių nebepamena. Kaltinamųjų L. R. ir D. D. kaltę taip pat patvirtina teismo posėdžio metu apklausos liudytojos R. N. teisme duoti parodymai, pareiškime, akistatų protokoluose, specialisto išvadoje esantys duomenys, kurie yra analogiški posėdžio metu apklaustų kaltinamųjų parodymams.

Teismas tik iš dalies remiasi nukentėjusiojo K. A. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, t. y. remiasi tik tiek, kiek jie atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad jam tik priėjus prie alaus baro durų, nuo lauke stovėjusių stalų kilo trys jaunuoliai, kurie jį užpuolė iš nugaros ir pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, įstūmė jį į baro vidų, po jo jis griuvo ant žemės, jaunuoliai jį gulintį ir toliau spardė, jis buvo netekęs sąmonės, kai atsigavo, bėgo lauk iš baro, tačiau jaunuoliai jį pasivijo ir toliau spardė, bet jam pavyko pabėgti. Tokios nukentėjusiojo versijos nepatvirtino jokie objektyvūs bylos duomenys.

Įvertindamas tai, kad kaltinamieji L. R. ir D. D. viešoje vietoje – alaus bare „Juozapo klėtis“ ir šio baro kieme, įžūliais veiksmais – suduodami smūgius nukentėjusiajam K. A. į veidą ir taip sukeldami jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, teismas laiko jog kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. L. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, be to, asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę L. R. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme, laikytina nusikaltimų recidyvu (39-41, 43-50 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (51-54 b. l.), registruotas darbo biržoje (55 b. l.), iki kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, dirbo užsienyje. Įvertindamas L. R. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į jauną L. R. amžių, į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam L. R. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius nusikaltimus.

L. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. D. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, be to, asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę D. D. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką įvykdė teistumui išnykus (74-78 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (96-102 b. l.), registruotas darbo biržoje (103 b. l.), dirbantis, t. y. vykdo individualią veiklą (105). Įvertindamas D. D. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, kad turi vieną išlaikytinį, vykdo individualią veiklą bei sutinka dirbti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. D. viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

D. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. A. pareiškė 1010 Lt civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 1010 Lt turtinę žalą, kurią sudaro žala dėl įvykio metu pavogtų 900 litų ir elektroninės cigaretės, kurios vertė 110 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė. Bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, kad įvykio metu nukentėjusysis K. A. su savimi turėjo 900 Lt ir, kad elektroninę cigaretę iš jo paėmė kaltinamieji. Liudytoja R. N. parodė, kad nukentėjusysis įvykio dieną buvo atėjęs į alaus barą „Juozapo klėtis“, tačiau nieko nepirko, todėl nematė, ar jis turėjo pinigų. Kaltinamasis D. D. teigė matęs nukentėjusiojo kišenėje elektroninę cigaretę, tačiau nei jis, nei kaltinamasis L. R. jos neėmė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas, todėl jis yra atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlyginti išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.