Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-21 · Byla Nr. A2.6.-9471-827/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
A2.6.-9471-827/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07964-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
E. Š.
Nukentėjusysis
R. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A 2.6.-9471-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07964-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Andriui Pūkiui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., nukentėjusiajam R. P., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2016 m. birželio 1 d. apie 04.59 val. Subačiaus 45A, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, vairavo automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono ir kliudė į stovintį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. birželio 1 d. apie 04.59 val. Subačiaus 45A, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. teismo posėdžio metu kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų veiksmų nepripažino, t.y. nepripažino kaltinimo dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pripažino tik automobilio vairavimo faktą bei kontaktą su kitu automobiliu. Paaiškino, kad išvakarėse apie 21 val. savo automobilį pastatė kieme, tačiau kadangi buvo mažai vietos užstatė kitą automobilį. Pas jį buvo atvažiavęs draugas P. iš Norvegijos, ir jie su juo bei drauge E. išėjo į mietą. Mieste išgėrė apie 1 litrą alaus ir namo visi grįžo apie 23 val. su taksi, kadangi jam skirtas namų areštas, ir jis privalo nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namie. Kadangi buvo pavargęs nuėjo miegoti, o draugai išėjo atgal į miestą. Jis paprašė Pauliaus jį pažadinti kai grįš iš miesto, kad jis galėtų perstatyti automobilį. Paulius grįžo iš miesto apie 4.30 val., jį pažadino ir jis nuėjo perstatyti automobilio. Pripažino, kad perstatant automobilį, savo automobilio kairės pusės veidrodėliu kontaktavo su kitu automobiliu, t.y. veidrodėliu užkabino kito automobilio galą, toje dalyje kur pilamas kuras. Jo automobilio veidrodėlis užsilenkė, todėl jis jį atlenkė. Jo draugas P. taip pat pasakė, kad buvo užkabintas kitas automobilis. Jie apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau nieko nematė, žymaus sugadinimo nebuvo, nesimatė, be to nebuvo šviesos paros metas, jis yra daltonikas, todėl jokių apgadinimų nepastebėjo. Perstačius automobilį ir grįžus namo, P. jį įkalbėjo dar išgerti alkoholio, ir jie išgėrė, tačiau ne visą butelį. Po to nuėjo miegoti, ir tik spėjus užmigti, paskambino policijos pareigūnai ir paprašė nusileisti iki automobilio. Tik tada jis pastebėjo, kad ant kliudyto automobilio yra mažas įlenkimas ir įbrėžimas 1 cm, kurį galima buvo nuvalyti arba perdažyti. Pareigūnai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė, kad jis yra neblaivus, tačiau nuo alkoholio vartojimo iki pūtimo į alkotesterį buvo praėję gal tik 10 minučių. Su kito automobilio savininku buvo bandoma tartis geruoju dėl žalos atlyginimo, tačiau pareigūnai norėjo viską užfiksuoti. Taip pat patikslino, kad automobilį perstatė apie 4.30 val. ryto kartu su P., E. tuo metu buvo namie, kai perstatinėjo automobilį ir veidrodėliu kliudė kitą automobilį, jokio garso nebuvo, užsilenkė veidrodėlis, todėl liudytojo S. parodymai, kad jis miegodamas girdėjo lūžtančios plastmasės garsą abejotini. Automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo motinai, o jis juo naudojosi, tačiau šiuo metu automobilis yra parduotas. Kad automobilio draudimas buvo pasibaigęs jis nežinojo. Po kontakto su kitu automobiliu jo automobiliui užsilenkė tik veidrodėlis, jis jį atlenkė, veidrodėlis buvo kiek apibraižytas, plastikas pažeistas, tačiau jis negali pasakyti ar tie sugadinimai atsirado būtent po šio kontakto. Jis automobilį parkavo atbulą, įvažiavo į vietą, ir kai veidrodėliu kabino kitą automobilį, pavažiavo į kiek priekį, atidarė langą ir pažiūrėjo, jokių sugadinimų nematė. nurodė, kad paaiškinimą rašė būdamas girtas, todėl jis surašytas neaiškiai. Kliudyto automobilio įbrėžimas labai mažas, nežymus, atsidarius langą jo nesimatė, buvo labai lengvas prisilietimas, ką patvirtina jo pateikta nuotrauka, ir tą įbrėžimą buvo galima nuvalyti. Taip pat nurodė, kad jei būtų siekęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, automobilį būtų pastatęs kitur, o ne palikęs šalia. Teismui taip pat nurodė, kad ant jam atiduoto ATP protokolo egzemplioriaus nebuvo įrašo, kad jis kaltinamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau teismui negali šio protokolo pateikti, nes jo neranda. Atsiprašo, kad taip gavosi, bei prašo atsižvelgti į tai, kad jo darbas (taksi veikla) labai susijęs su jo gyvenimu (35-36,50).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis P. parodė, jog apie 6 val. jam paskambino, kad jo ieško policija, nes kažkas nutiko su automobiliu, išėjęs į kiemą pamatė jaunuolius, galvojo, kad sutars taikia. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad jis apgadintas, t.y. apgadintas galinis dešinysis sparnas ir bamperis. Jo automobilis buvo įgytas neseniai, mėnuo dar nebuvo praėjęs, ant automobilio buvo tam tikrų įbrėžimų. Nuvažiavus į draudimą, jam buvo pasakyta, kad automobiliai kontaktavo, buvo skilimas, draudimo bendrovė žalą įvertino 500 eurų sumai, automobilis buvo sutvarkytas servise, ir remontas kainavo apie 300 eurų. Jis nežino kiek kainavo bamperis ar kiti darbai, nes draudimo bendrovė bendravo su servisu tiesiogiai, jiems apmokėjo. Jis asmeniškai nematė kaip buvo apgadintas jo automobilis, įvykio metu miegojo. Kito automobilio apgadinimų jis nežiūrėjo, tačiau ant jo automobilio dešinio sparno buvo nedidelis įbrėžimas ir duobutė be dažų, buvo nukritę dažai, kurią reikėjo taisyti. Žala dėl eismo įvykio jam atlyginta (b.l. 51-52)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. parodė, kad 2016 m. birželio 1d. paryčiais išgirdo įvažiuojančio automobilio garsą, nes jų langai išeina į stovėjimo aikštelę. Išgirdo garsą ir lūžtančių plastmasių garsą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad vairuotojas iškišęs ranką pro langą taiso veidrodėlį ir ant kito automobilio matosi įbrėžimas, ir suprato, kad įvažiavęs automobilis kliudė kitą automobilį. Vairuotojas vėl tęsė manevrą ir atsirėmė į kitą automobilį. Iš automobilio išlipo 2 asmenys ir nuėjo namo. Iš asmens vairavusio automobilį, eisenos matėsi, kad jis neblaivus, todėl liudytojas iškvietė pareigūnus. Atvykus pareigūnams parašė paaiškinimą, po kurio laiko pareigūnams pavyko pakviesti vairuotoją ir jo kolegą į aikštelę, ir jie į lauką išėjo trise (kartu buvo ir mergina). Jis atpažino vairuotoją, nes matė, kaip iš automobilio išlipo aukštas, tamsių plaukų jaunuolis, apsirengęs šviesiai, o kitas jaunuolis iš keleivio pusės – žemesnis, atletiškas, tamsių plaukų, su akiniais. Taip pat nurodė, kad jo butas yra 2-ame aukšte, atstumas nuo namo iki aikštelės apie 7 metrus, atstumas nuo jo lango iki automobilio (įvertinus aukštį) buvo apie 15 metrų. Triukšmą išgirdo apie 4.40 val., policijai paskambino 10 min bėgyje. Atvažiavus pareigūnams, nusileido į lauką. Ant automobilio, kuris parkavosi, matėsi veidrodėlio plastmasės pažeidimai, o ant kito automobilio matėsi akivaizdus galinio dešinio sparno įlenkimas, ir nors jis nebuvo didelis, tačiau pakankamai akivaizdus, ir tokio įlenkimo nenuvalysi. Jis pareigūnus informavo, kad buvo kliudyta veidrodėliu ir galu, tačiau tas pažeidimas nebuvo žymus, todėl pareigūnai jo nefiksavo. Tvirtina, kad būtent E. Š. išlipo iš vairuotojo vietos, ir kadangi jam einant nuo automobilio link laiptinės nebuvo stabilių judesių, koordinacijos, įtarė, kad jis galimai neblaivus. Patvirtino, kad jo rašytiniame paaiškinime (b.l. 12) nurodytos teisingos aplinkybės, bei nurodė, kad jis paaiškinime turėjo parašyti, kad atpažino vairuotoją, nes pastarasis iš namų išėjo apsirengęs kitais rūbais. Liudytojo nuomone, važiuodamas atbulas automobilis kliudė kitą automobilį, atlaužė veidrodėlį, kuris turi tokią atsilenkimo funkciją, po ko pro langą tą veidrodėlį atlenkė atgal, ir tas plastmasės garsas jį pažadino, nes jis matė tik jau kai veidrodėlis buvo atitiesinamas (b.l. 36-37)

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog E. Š. vaikystės draugas, lankė vieną mokyklą. Paaiškino, kad tuo metu jis buvo grįžęs iš Norvegijos, todėl susitiko su draugais E. ir E., išėjo į miestą, kur pabuvo neilgai, iki 23 val. ir grįžo atgal pas E. į namus. Kiek pabuvę namie, jis su E. vėl išėjo į miestą, E. su jais nėjo, negalėjo. Iš miesto su E. grįžo paryčiais, pažadino E.. Tada dar pabuvo su E., išgėrė. Tada E. nuėjo perparkuoti automobilio, jis ėjo kartu, sėdėjo mašinos gale kol buvo perparkuojamas automobilis, buvo girtas, mažai miegojęs. Perparkavus automobilį, nuėjo namo, tada dar visi išgėrė alkoholio ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko suskambėjo E. telefonas ir buvo liepta išeiti į lauką. Lauke buvo policijos pareigūnai ir dar kažkoks liudytojas. Pareigūnai paklausė kas vairavo automobilį, nes buvo apgadintas kitas automobilis. Jis pamena kad daug kalbėjo, nes buvo girtas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad visi trys (E., E. ir jis) susitiko išvakarėse apie 21 val., ir nuėjo į miestą, tačiau jame buvo neilgai, gal 1-1,15 valandos, išgėrė alaus, gal vieną ar du bokalus ir grįžo namo iki 23 val. su taksi automobiliu. Pabuvus kiek namie, jis su E. vėl išėjo į miestą, nes vienas nenorėjo eiti, o E. negalėjo. Su E. mieste vaikščiojo po barus. Grįžo namo apie 4 valandą ryto, galimai su taksi, tiksliai neprisimena, tada jis vėl gėrė alkoholinius gėrimus. E. nuėjo perparkuoti automobilį, jis iki tol negėrė, t.y. alkoholio nevartojo, ir jis kartu su E. nuėjo. Jis norėjo perparkuoti automobilį, nes buvo užstatęs kitą automobilį. Važiavo nedaug, lyg pavažiavo kiek į priekį. O perparkavus automobilį ir grįžus namo, jis pasiūlė Edmundui išgerti ir jie dar išgėrė, po ko nuėjo miegoti. Kaip automobilis buvo priparkuotas neprisimena, nes buvo girtas. Nurodė, kad jis nešioja akinius, mieste tikrai buvo su jais, tačiau ar prie automobilio ėjo su akiniais neprisimena. Patikslino, kad grįžus iš Norvegijos atostogų, jis pas E. gyveno keletą dienų (2 ar 3 dienas). Liudytojui pagarsinus jo rašytinius paaiškinimus (b.l. 10), nurodė, kad tuo metu buvo girtas, mažai miegojęs, be to strese, todėl norėjo rašyti kuo mažiau (b.l. 47-49).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. D. parodė, kad su E. Š. gyvena kartu apie 3 metus, veda bendrą ūkį, Paulius draugas, įvykio aplinkybių nežino. Paaiškino, kad buvo mieste su P., ir tik paryčiui grįžo namo. ji liko namie, kai E. su P. nuėjo perparkuoti automobilio. Jiems grįžus jie dra visi išgėrė, nuėjo miegoti, o po kelių minučių paskambino policijos pareigūnai, liepė nusileisti į kiemą dėl kokio tai eismo įvykio. Todėl jie nusileido ir aiškinosi. Negali tiksliai nurodyti kada jie susitiko su P., tačiau visi trys jie buvo išėję į miestą vakare, po to grįžo namo, E. liko namie, o ji su P. išėjo. Tą dieną buvo vartojusi alkoholio. Liudytojai pagarsinus jos rašytinius paaiškinimus (b.l. 11), nurodė, kad mieste buvo tik su P. K., E. naktimis būna namuose, ir jos paaiškinime nenurodyta, kad jis tą naktį nebuvo namuose (b.l. 49).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas R. M. parodė, jog dirbo su kolega M. A., ir paryčiais apie 5 val. gavo pranešimą, kad Subačiaus g. automobilis apgadino stovintį automobilį, vairuotojas išlipo ir nuėjo namo. atvykus buvo tik liudytojas, kuris papasakojo, kad automobilis sparnu kabino kitą automobilį, po to vairuotojas nuėjo namo. jie su kolega nubraižė schemą, per duomenų bazę rado savininkus, nustatė, kas naudojasi automobiliu, paskambino E. Š., paaiškino kokia situacija ir pasiūlė išeiti į lauką. Atėjo trys jaunuoliai, jie buvo išgėrę, E. Š. patikrintas alkotesteriu, nustatytas neblaivumas. Liudytojas nurodė konkrečiai kas vairavo automobilį, todėl buvo surašytas ATP protokolas. Taip pat nurodė, kad jaunuoliai išėjo pirmiau nei nukentėjusio automobilio savininkas, kol buvo forminami dokumentai jie bandė tartis, tačiau nesusitarė. Pirma vaikinas su akiniais sakė, kad jis vairavo, jam paaiškinus pasekmes, jis nutilo. Tada jie kėlė versijas, kad buvo klube ir grįžo namo su taksi, bet matėsi, kad jie tik išsisukinėja. Pagal sugadinimus matėsi, kad jie neseni, šviežiai padaryti, nebuvo dulkių, kurios atsirastų, jei sugadinimai būtų buvę padaryti anksčiau. Buvo darytos ir nuotraukos, galimai jos yra elektroninėje byloje. Pagal apgadinimus matyti, kad kaltasis Ford automobilis važiavo atbulas ir kabino kairiu kampu stovinčio automobilio dešinį galinį sparną ar bamperį, po kontakto buvo likusios žymės, tačiau šiuo metu jau nepamena kokios konkrečia. Taip pat nurodė, kad jis spausdino ATP protokolą, gal dėl techninės klaidos liko nenurodytas koks ATPK straipsnis ar jo dalis numato atsakomybę, tačiau elektroninėje pažeidimo byloje viskas turėtų būti pažymėta, nes dokumentus pildo elektroniniu būdu, po to spausdinamas protokolas (b.l. 50).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. A. parodė, kad dirbant su kolega R. M., vyko pagal iškvietimą į Subačiaus gatvę, kur automobilis apgadino stovintį automobilį ir vairuotojas galimai neblaivus. Pareigūnams nuvykus į vietą išėjo liudytojas, kuris parašė paaiškinimą. Per duomenų bazę buvo rasti vairuotojai, nubraižyta eismo įvykio schema, įvykyje dalyvavo du Ford automobiliai. Šiuo metu nepamena kokie buvo automobilių apgadinimai, tačiau buvo darytos nuotraukos, jos turi būti elektroninėje byloje. Sugadinimų aukščiai buvo matuoti su rulete. Jo kolega paskambino jaunuoliui, paprašė jo išeiti, ir jis išėjo dar su kitais jaunuoliais. Jų buvo paprašyta paaiškinti kaip viskas atsitiko, tačiau jie visi skirtingai aiškino, teikė įvairias versijas, kaltės dėl sugadinimo nepripažino. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 5), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. (b.l. 50-51).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. birželio 1 d. apie 04.59 val. buvo registruotas S. pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad Subačiaus g. 45A, Vilniuje, kad pranešėjas įtaria, kad neblaivus vairuotojas su automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį Ford ir nuėjo namo (b.l. 6).

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio MAugulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dirbant 2016 m. birželio 1 d., su patruliu R. M., apie 04.59 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Subačiaus 45A Ford Focus (duomenys neskelbtini) apgadino kieme stovintį Ford, po įvykio galimai neblaivus vairuotojas paliko automobilį kieme ir nuėjo namo. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, įvykio liudininkas T. S. paaiškino, kad miegodamas pro atvirą langą išgirdo kieme plastmasės trakštelėjimą. Žvilgtelėjęs pro langą pamatė kieme bandantį prisiparkuoti Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas tuo matu taisė, t.y. lenkė į vietą vairuotojo durelių veidrodėlį. Atlenkęs į vietą, pajudėjo į priekį ir dar nežymiai trenkėsi į priekyje stovintį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio iš Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo du jaunuoliai ir nuėjo į šalia esančią laiptinę. Išėjęs į kiemą T. S. apžiūrėjo Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad ant jo yra įlenkimas ir įbrėžimas automobilio veidrodėlio aukštyje ant galinio dešinio sparno, kurį paliko besiparkavęs Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. S. pareigūnams taip pat patikslino, kad Ford vairavęs jaunuolis buvo apsirengęs juodos spalvos marškinėlius ir vilkėjo juodus šortus, buvo gan aukštas ir lieso sudėjimo. T. S. teigimu minėtas jaunuolis dirba taksistu. VRM duomenų bazėje pareigūnai rado Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavusį E. Š., kuris yra šio automobilio savininkės sūnus ir dirba taksi formoje, todėl jam buvo paskambinta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta ateiti prie automobilio. Kai tik E. Š. išėjo į kiemą iš laiptinės, įvykio liudininkas T. S. iškarto be jokių abejonių pareigūnams patvirtino, kad būtent minėtas jaunuolis vairavo Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme ir bandė nesėkmingai priparkuoti automobilį už Ford Fous, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,71 promilių girtumas. Jis nesuprato kas vyksta, neigė vairavęs automobilį ir teigė, kad šią naktį buvo mieste su draugais P. K. ir E. D., šventė, gėrė alkoholinių gėrimų, po to išsikvietė taksi ir grįžo į namus Subačiaus 45A-30. Paaiškinus jaunuoliams kas vyksta, jie pradėjo tarpusavyje tartis pašnibždomis. P. K. iš pradžių aiškino, kad vairavo abu su E. Š., po to visi pasitarę pradėjo tvirtinti, kad nieko šią naktį nevairavo, kad buvo mieste ir iš jo grįžo taksi. Jaunuolių paaiškinimai buvo nenuoseklūs, jie vis tardavosi tarpusavyje, kol galiausiai nusprendė parašyti paaiškinimus kuo trumpesnius, kad kuo mažiau skirtųsi jų paaiškinimai. T. S. paaiškinus atsakomybę už jo tvirtinamas įvykio aplinkybes, jis kategoriškai patvirtino, kad būtent E. Š. vairavo Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojų durelių veidrodėliu galimai kliudė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdu, kad ant jo galinio dešinio sparno yra įlenkimas ir įbrėžimas nuo kito automobilio šoninio vaizdo veidrodėlio. Minėto apgadinimo aukštis sutampa su Ford Focus, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuotojo veidrodėlio aukščiu. Taip pat nurodyta, kad daugiau liudytojų nėra (b.l.5)

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Subačiaus g. 45A Vilniuje, kieme, taip pat nurodyta automobilių Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis, bei, kad automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas (įlenkimas ir įbrėžimas ant galinio dešinio sparno (b.l. 8,9).

Nukentėjusio automobilio savininko R. P. rašytiniame 2016 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodyta, jog išvakarėse apie 20 val., jis pastatė automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Subačiaus 43A namo kieme ir automobilio galinis dešinysis sparnas buvo sveikas. Ryte apie 6.00 val. policijos pareigūnai jį informavo telefonu apie apgadintą automobilį ir išėjęs pamatė, kad apgadintas jo automobilio dešinysis galinis sparnas, gale už jo automobilio stovėjo Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau apie įvykį nieko nežino (b.l. 13).

2016 m. birželio 1 d. P. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad naktį iš gegužės 31 į birželio 1 d., jis su draugais E. ir E. šventė vasaros pirmą dieną, buvo mieste, ir grįžo namo į draugo butą su taksi, kuris juos privežė iki pat namų, grįžę nuėjo miegoti, kai paskambino policija ir paprašė išeiti į kiemą pakalbėti dėl galimų transporto priemonės apgadinimų. Taip pat nurodė, kad namo grįžo naktį su taksi, kurį draugas iškvietė per internetą. Grįžę su taksi namo iš automobilio paėmė tik maišą iš Maximos su maistu ir gėrimais (b.l. 10).

2016 m. birželio 1 d. E. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. su draugais buvo mieste, grįžo namo su Taksi nuėjo miegoti ir apie 6 val. ryto gavo skambutį, kad Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kviečiamas nusileisti apačion į lauką. Jiems išėjus į lauką, pareigūnai pareiškė, kad apgadinta kieme stovėjusi mašina. Ji nieko nežinanti (b.l. 11).

Liudytojo T. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. 2016 m. birželio 1 d. miegant, pro atviro buto langą (butas 2-ame aukšte) išgirdo lūžtančių automobilio detalių garsą. Pažiūrėjus pro langą (4.50 val.) pamatė besiparkuojantį Ford Focus markės automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto automobilio vairuotojas tuo metu ranka tiesino savo automobilio veidrodėlį. Tęsdamas automobilio parkavimą, vairuotojas atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio bamperį. Pastačius automobilį iš jo išlipo du jaunuoliai ir pasišalino. Vairuotojas įtariama buvo neblaivus. Taip pat nurodė, kad automobilį vairavo aukštas, lieso kūno sudėjimo, maždaug 25-28 metų amžiaus. Įvykio metu buvo kliudytas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su policijos pareigūnais, automobilio vairuotojas išėjo į lauką, vairuotojas buvo apsirengęs juodais marškinėliais ir juodais šortais, aukšto ūgio, liesas, tamsių plaukų. (b.l. 12).

E. Š. 2016 m. birželio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. buvo mieste, vartojo alkoholinius gėrimus ir važiavo namo su taksi, kuri juos nuvežė iki laiptinės ir jie nuėjo namo ir miegojo. Po to jiems paskambino policija ir apkaltino, kad jie vairavo girti ir sudaužė kitas transporto priemones. Išėjus į kiemą, buvo parodyti apgadinimai, tačiau jis neprisimena, kad būtų vairavęs automobilį tą naktį, nes buvo girtas ir negali vairuoti girtas (b.l. 14).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 1 d., apie 06.07 val. E. Š. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b.l. 16).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo E. Š. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.18).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Nors E. Š. kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, tačiau duodamas paaiškinimus, pripažino, kad vairavo automobilį Ford Focus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs, t.y. jį perstatė, perparkavo ir kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį Fod Focus. Aiškindamas aplinkybes dėl automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, nurodė, kad veidrodėliu nežymiai kliudė minėtą automobilį, nuo kontakto jo automobilio veidrodėlis atsilenkė, todėl jis jį atlenkė atgal. Ant kliudyto automobilio nematė jokių pažeidimų, nelaikė to eismo įvykiu, todėl priparkavęs automobilį nuėjo namo. Galimai apgadinimų nematė dėl to, kad buvo tamsu, be to jis daltonikas, o apžiūrint automobilį su policijos pareigūnais, matyti, kad įlenkimas ir įbrėžimas labai nežymūs, juos buvo galima nuvalyti su ranka. Iš esmės jis neneigia tos aplinkybės, kad jo automobilis kontaktavo su kitu automobiliu, ir duodamas paaiškinimus nurodė, kad net liudytojas P. K., parkavimo metu sėdėjęs automobilyje, jam pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. patvirtino, kad jis pabudo nuo triukšmo, kilusio po automobilių kontakto ir pro langą matė, kaip kliudžiusio automobilio vairuotojas pro langą atlenkė užlūžusį veidrodėlį, toliau manevravo, matė, kad apgadintas stovintis automobilis, todėl iškvietė pareigūnus. Liudytojas užtikrintai nurodė, kad kaltininko automobilį vairavo E. Š., jį apibūdino. Automobilio vairavimo (perparkavimo) faktą patvirtino ir liudytoju apklaustas P. K., tačiau nenurodė, kad buvo kliudytas kitas automobilis. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, kad abiejų automobilių Ford sugadinimai ir aukščiai atitiko, automobiliui Ford Focus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas veidrodėlis, o automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinis dešinės pusės sparnas. Nukentėjęs R. P. nurodė, kad ant jo automobilio buvo dešinio sparno buvo nedidelis įbrėžimas ir duobutė be dažų, buvo nukritę dažai, žala buvo įvertinta 500 eurų. Todėl surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. Š. kaltė, padarius pažeidimus numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje (vairavus nedraustą transporto priemonę) bei 127 straipsnyje ( eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto apgadinimą) įrodyta byloje tiek paties E. Š. prisipažinimu, tiek kitais byloje surinktais duomenimis.

E. Š. pripažįsta pažeidimą padarytą ATPK 127 straipsnyje, tačiau neigia, kad eismo įvykio metu jis automobilį būdamas neblaivus. Rašytiniame paaiškinime E. Š. teigė, kad protokole nurodytą dieną buvo mieste, vartojo alkoholinius dėrimus, iš miesto grįžo su taksi ir nuėjo miegoti, neigė vairavimo faktą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad išvakarėse su draugais E. D. ir P. K. iki 23 val. buvo mieste, išgėrė 2 bokalus alaus, ir grįžus namo nuėjo miegoti, o jo draugai išėjo atgal į miestą. Grįžus draugams iš miesto apie 4.30 val. jis nuėjo perstatyti automobilį, ir tik jį perstatęs grįžo namo ir vartojo alkoholį. Taip pat nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo iki jis buvo tikrintas alkotesteriu buvo praėję tik apie 10 minučių. Liudytojas P. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad naktį iš gegužės 31 į birželio 1 d. šventė su E. Š. ir E. D., buvo mieste ir namo grįžo su taksi, nuėjo miegoti, kai paskambino policijos pareigūnai. E. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad naktį su draugais buvo mieste, namo grįžo su taksi, nuėjo miegoti, kai gavo skambutį, kad kviečiamas automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kad ji nieko nežino apie apgadinimus. Teismo posėdyje minėti liudytojai nurodė kitas aplinkybes, kad mieste su E. Š. buvo tik iki 23 valandos, po to grįžus namo E. Š. liko namie miegoti, o jie (E. D. ir P. K.) vėl išvažiavo į miestą, ir grįžo tik ryte, apie 4.30 val. tvirtino, kad E. Š. alkoholį vartojo, tik perstačius automobilį. Minėtų liudytojų parodymus teismas vertina kaip duotus suinteresuotų asmenų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens likimu asmenų, todėl nepatikimus. Bylos duomenimis, apie eismo įvykį VPK OVS buvo informuota 2016 m. birželio 1 d. 04.59 val., patrulių ekipažas išsiųstas 05.00val., į vietą atvyko 05.17 val. Alkotesteriu E. Š. neblaivumas tikrintas ir nustatytas 06.07 val. Pasak Š., tarp alkoholio vartojimo ir tikrinimo buvo praėję mažiau nei 10 minučių, tačiau policijos pareigūnams jis tokios aplinkybės nenurodė ir pirminėse apklausose nieko nenurodė apie tai, kad prieš tikrinimą alkotesteriu vartojo alkoholį. Rašytiniame paaiškinime jis ir jo draugai apklausti liudytojais nurodė, kad vakare jie buvo mieste, vartojo alkoholį ir naktį taksi automobiliu grįžo namo, todėl teisme pateiktą pasakojimą teismas vertina kaip E. Š. gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad išlipęs iš automobilio asmenys (taip pat ir iš vairuotojo vietos išlipęs E. Š.) atrodo apsvaigę, nes judesiai nebuvo koordinuoti, dėl to jis iš paskambino policijai. Įvertinus visa tai darytina išvada, kad E. Š. kaltė, padarius 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta.

E. Š. nepripažįsta pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad tyčios iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo, jo automobilis buvo pastatytas šalia kliudyto automobilio. KET 222 punktas numato, kad Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju, tai padaryta nebuvo, po kontakto su kitu automobiliu – susidūrimo nuėjo namo, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad jo ATP protokole nebuvo nurodytas ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, t.y. ATPK 130 straipsnio 1 dali, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytoju apklausta pareigūnas R. M. nurodė, kad galimai dėl techninės klaidos neatsispausdino ATPK 130 straipsnio 1 dalis, tačiau protokole aprašant pažeidimo esmę, nurodytas kaltinimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Todėl E. Š. nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.

Taigi, E. Š. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo (ATPK 123 straipsnio 5 dalyje) (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– kad asmuo būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu nežymiai apgadinti du automobiliai, pasišalinta iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į E. Š. asmenybę: 24 metų amžiaus, baustas administracine tvarka (b.l. 3-4), LITEKO duomenimis teistas. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos ATPK 123 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 123 str. 5 d., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutaria:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 23 € (dvidešimt trijų eurų) baudą.

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 868 €(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16058413176).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė