- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-29-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22447-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. T. (toliau – M. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-388 taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. T. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, paskiriant M. T. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL, t. y. 753 eurų, baudą.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. balandžio 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-388 nutarta nuteistajam M. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (71 balas) pagal „OASys“ programą. Pažymėjo, kad didžiausią balų skaičių sudaro buvę teistumai, kurių savo elgesiu nuteistasis koreguoti negali. Be to, remtis nuteisto asmens praeitimi atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalima, ką iš esmės konstatavo ir teismas. M. T. pažymi, kad praeityje jis turėjo problemų dėl azartinių lošimų, tačiau nuo 2011 metų yra savanoriškai pateikęs prašymus nesilankyti azartinių lošimų namuose, supranta, kad azartiniai lošimai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl stengiasi jį koreguoti, pakeisti savo gyvenimo būdą, supranta savo nusikalstamų veikų pavojingumą ir yra pasitaisęs bei pasirengęs grįžti į visuomenę. Pripažįsta, kad anksčiau į jam paskirtas bausmes žiūrėdavo lengvabūdiškai ir neatsakingai, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suprato savo veiksmų netinkamumą. Skundu akcentuojama, kad prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą nuteistasis rūpinosi savo šeima, rėmė ją finansiškai, dirbo. Analogiškai elgsis ir išėjęs į laisvę – galės pradėti dirbti ir greičiau įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Skundu pabrėžiama, kad pataisos namuose M. T. buvo 3 kartus skatintas, gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau niekada nebenusikalsti bei sėkmingai reintegruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo M. T. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką po paskutiniojo įvertinimo sumažėjo vos 1 balu ir šiuo metu sudaro 71 balą, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir M. T. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
9. Įvertinus M. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo du kartus skatintas už gerą elgesį, dar vienas paskatinimas skirtas 2018 m. lapkričio 29 d., pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. T. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.
10. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad nuteistasis ir anksčiau buvo teistas bei jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į ankstesnius teistumus, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant jiems jokio prioriteto. Nors M. T. teigimu jis nebegali daugiau sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kadangi ji iš esmės susijusi su jo buvusiais teistumais, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskiriamas ne tik ankstesnis nuteistojo nusikalstamas elgesys, bet ir jo gyvenimo stilius bei draugai, mąstymas bei elgesys ir nuostatos, todėl neabejotina, kad šioje situacijoje M. T. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje M. T. buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingų nusikaltimų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. To, sprendžiant iš pateikto skundo turinio, iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, teigdamas, jog praeityje piktnaudžiavo azartiniais lošimais, kas skatino jo nusikalstamą elgesį. Ir nors skunde teigiama, jog nuo 2011 metų jis nėra įleidžiamas į lošimų namus savo noru, tačiau, vertinamu atveju bausmę jis atlieka už nusikaltimus, padarytus 2016 metais, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vien tik azartinių lošimų savanoriškas atsisakymas jo nusikalstamo elgesio nesumažino, todėl abejotina, jog šios aplinkybės egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius ir nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, ši aplinkybė vis dar išlieka aktuali ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, kas M. T. siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kai lygtinai paleisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi pakankamai intensyvūs ribojimai, yra itin aktualu.
12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos M. T. asmenybei tai nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 21 d. priėmus nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo M. T. pasislėpė, 2017 m. gegužės 2 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys). Toks nuteistojo elgesys skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, nesistengė pasitaisyti, siekė išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.
13. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejotina, kad nusikaltimai, už kurių padarymą M. T. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis ir buvo tapę jo pragyvenimo šaltiniu, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir reikalauja ypatingą dėmesį skirti jo finansiniam stabilumui, kuris skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumoje kelia pagrįstų abejonių tinkamu M. T. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, jokios specialybės nėra įgijęs, iki nuteisimo ėjo UAB „D.“ direktoriaus pareigas, tačiau, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui būnant laisvėje nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamą elgesį. Su šia aplinkybe iš esmės sutinka ir nuteistasis, kurio teigimu, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė norėdamas neteisėtai praturtėti, ką neabejotinai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau savo gyvenimo tikslų nesiekė teisėtais būdais.
14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi nemažų finansinių įsipareigojimų – pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai 45720,62 eurų sumai, iš kurių, nepaisant nuteistojo darbo pataisos namuose ir iš to gaunamo darbo užmokesčio, sumokėta tik 235,21 eurai, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje finansinį prioritetą teikia ne savo finansiniams įsipareigojimams, bet asmeninių poreikių tenkinimui, o tai, įvertinus tiek aukščiau aptartus duomenis, tiek ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingai, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio M. T. nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.
15. Be to, priešingai nei nurodyta nuteistojo skunde, teigiamos įtakos nuteistajam neturi ir socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog M. T. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog M. T. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
17. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.