Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-01 · Administracinė byla Nr. eI-1211-342/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
eI-1211-342/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00065-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
R.M.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Rimvydas Paulauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1211-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00065-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.M.,pareiškėjo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui,

2016 m. kovo 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R.M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-01-20 įsakymą Nr. 30-TE-30 „Dėl R.M. nušalinimo nuo pareigų“.

Nurodo, jog skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į Imuniteto skyriaus viršininko 2016-01-20 tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-1242 apie skyriuje nuo 2015-12-02 atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu pareiškėjui pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog jis buvo nušalintas nuo pareigų 2015-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kurią Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-19 nutartimi panaikino. Akcentuoja, jog sekančią dieną po Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo priimtas skundžiamas įsakymas, jam net nepradėjus eiti pareigų. Mano, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnis, įsigaliojęs nuo 2016-01-01, kuris yra speciali teisės norma ir turi viršenybę Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms. Akcentuoja, jog nušalinimas nuo pareigų turi būti motyvuotas, terminuotas. Teigia, jog atsakovas neturi duomenų apie galimą pareiškėjo neigiamą poveikį ikiteisminiam tyrimui. Nurodo, jog atsakovas nesivadovavo Statuto 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pareigūnui jo nušalinimo laikotarpiu gali būti pasiūlyta laikinai eiti žemesnes pareigas. Mano, jog skundžiamame įsakyme nurodyta nušalinimo laikotarpio apibrėžtis – nusikalstamos veikos tyrimo laikotarpiui – prieštarauja Statuto 36 straipsniui, kadangi pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, nurodant konkretų nušalinimo terminą. Mano, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, nes priimtas nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais, pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias vidaus sistemos pareigūnų laikiną nušalinimą, todėl prašo jį panaikinti.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog po 2015-12-22 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, faktinė situacija nepasikeitė, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas gali trukdyti, trukdo ikiteisminiam tyrimui. Akcentavo, jog nušalinimas nuo pareigų nėra siejamas su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, o išimtinai tik su ikiteisminiu tyrimu, pareiškėjui nėra žinoma informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog 2016-01-20 įsakymu Nr. 30-TE-30 Klaipėdos apskrities VPK Neringos Viešosios policijos poskyrio viršininkas R.M. buvo nušalintas nuo pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Imuniteto skyriaus viršininko A.B. 2016-01-20 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Toks sprendimas priimtas dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66214-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kurio metu pareiškėjui 2015-12-16 įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, jog 2015-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi R.M. buvo laikinai nušalintas nuo pareigų 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau 2016-01-19 Klaipėdos apygardos teismas panaikino procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, panaikindamas minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Akcentuoja, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl veikų, už kurias jis gali būti atleistas iš tarnybos, todėl buvo tikslinga nušalinimo nuo pareigų klausimą išspręsti vadovaujantis būtent Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais. Prašo atsižvelgti į tai, kad policijos pareigūnas yra ir valstybės tarnautojas, todėl mano, jog jo atžvilgiu galioja tiek Vidaus tarnybos statuto, tiek ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Pabrėžia, jog Valstybės tarnybos įstatyme yra detaliau reglamentuotas nušalinimo nuo pareigų institutas, numatant, jog norint nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų, jis turi būti įtarimas arba kaltinamas padaręs tyčinį arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus BK XXXIII skyriuje (į jį patenka BK 228 straipsnio 2 dalis) Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju užtenka vien faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas yra kaltinamas padaręs minėtas nusikalstamas veikas, todėl nušalinimo institutas galėjo būti pritaikytas savarankiškai. Argumentuoja, jog nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vidaus tarnybos statutas nenustato nušalinimo nuo pareigų terminų. Mano, jog skundžiamame įsakyme pagrįstai nurodytas nušalinimo terminas, apibrėžtas tam tikru įvykiu – kol bus baigtas nusikalstamos veikos tyrimas (priimtas apkaltinamasis/išteisinamasis nuosprendis arba nutrauktas ikiteisminis tyrimas).

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-01-20 įsakymo Nr. 30-TE-30 „Dėl R.M. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2015-12-16 pranešimu apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66214-15 pareiškėjui R.M. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (minėta, toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas) bei 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi). Pranešime apie įtarimą nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos bei tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Būtent, 2015-07-28 17.20 iš Bendrojo pagalbos centro gautas telefoninis pranešimas apie tai, jog girdima, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai iš orinio šautuvo kažkas šaudo į paukščius, informacija buvo perduota Neringos PK. Į įvykio vietą nuvykus Neringos PK vyresniajam patruliui K.Č., įvykio vietoje aptiktas nušautas paukštis, pranešėjas G.Č. Česonis surašė pareiškimą, taip pat nustatytas galimas pažeidėjas – A.J., (duomenys neskelbtini) D.J. sūnus. Apie minėtas aplinkybes buvo informuotas Neringos PK Viešosios policijos poskyrio viršininkas R.M. Vėliau pareigūnas K.Č. telefonu informavo Neringos PK Kriminalinės policijos poskyrio tyrėją S.D. apie tai, kad pranešimą pranešęs asmuo G.Č. atsiėmė parašytą pareiškimą, nes įvykio vietoje buvęs A.J. atsiprašė pareiškėjo ir jam pretenzijų neturi. Minėtas Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjas apie šias aplinkybes informavo R.M. K.Č. 2015-07-29 data surašė tarnybinį pranešimą, pateikdamas žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad pareiškėjas (G.Č.) nenurodė šaudžiusio asmens, taip pat nurodė, jog nepastebėjęs, jog kas nors su savimi turėtų ar šaudytų iš orinio ginklo. Surašęs tarnybinį pranešimą perdavė jį Neringos PK viršininkui A.T., o šis aplinkybių patikslinimui – R.M. Pranešime apie įtarimą nurodyta, jog R.M., žinodamas pažeidimą padariusį asmenį, ėmėsi neteisėtų veiksmų, duodamas neteisėtus nurodymus į pranešimą reagavusiems pavaldiniams: S.D. ir K.Č., jiems nustatant ir surenkant duomenis, pagrindžiančius asmens padarytą pažeidimą bei sudarydamas sąlygas A.J. išvengti atsakomybės. Policijos registruojamų įvykių suvestinėje, grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ S.D. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad „vyras pasišalino, kur neaišku, pareiškimo negauta“, bei šiuos duomenis panaudojo – pateikė į minėtą registrą ir netyrė medžiagos. Nurodyta, kad pareiškėjas R.M., eidamas Neringos PK Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, šiukščiai pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė policijos prestižui.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-22 nutartimi patenkino prokuroro prašymą ir R.M. (kaip įtariamąjį) nušalino 6 mėnesiams nuo Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-19 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-12-22 nutartį ir priėmė naują sprendimą: prokuroro prašymą įtariamąjį R.M. laikinai nušalinti nuo Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigų atmesti. Nustatyta, jog sekančią dieną po Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2016-01-20 Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas A.B. tarnybiniu pranešimu informavo komisariato viršininką apie sąlygas nušalinti pareiškėją nuo pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl veikų, už kurias pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, taip pat pareiškėjas yra įtarimas nusikalstamų veikų padarymu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, iš kurių viena patenka į BK XXXIII skyriaus apimtį, o tai atitinka nušalinimo nuo pareigų sąlygas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, todėl tikslinga išspręsti klausimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Tą pačią dieną buvo priimtas byloje skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų. Teisiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Faktiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016-01-20 tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-1242 dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Šio įsakymo 1 punktu Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas R.M. nušalintas nuo pareigų nusikalstamos veikos tyrimo laikotarpiui.

Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas, ar atsakovas galėjo savo iniciatyva nušalinti pareiškėją nuo pareigų, kai procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų – įsiteisėjusia teismo nutartimi panaikinta, ar administraciniu aktu įformintas nušalinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (bylai aktuali 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015-11-09 įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-01).

Nuo 2016-01-01 įsigaliojus naujai Statuto redakcijai pakeistas teisinis reguliavimas, numatantis nušalinimą nuo pareigų. Ankstesnėje Statuto redakcijoje Statuto 28 straipsnis numatė, jog pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Ši blanketinė teisės norma nukreipė į Valstybės tarnybos įstatymą. Būtent remiantis minėtu teisės aktu atsakovas ir priėmė skundžiamą įsakymą. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: <...> 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis). Atsakovas skundžiamą įsakymą priėmė remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėjui yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o viena iš jų patenka į BK XXXIII skyrių (228 straipsnio 2 dalis).

Vertintina tai, kad nuo 2016-01-01 pasikeitė teisinis reguliavimas ir būtent Statuto 36 straipsnis yra skirtas pareigūno nušalinimo nuo pareigų reguliavimui. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad motyvuotu tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimu dėl svarbių priežasčių (veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar panašiais atvejais) tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, arba kai dėl nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareigūnas nėra nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas. Kai yra galimybių, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, gali pasiūlyti pareigūnui nušalinimo laikotarpiu laikinai eiti žemesnes pareigas. Šiuo atveju pareigūnui mokama pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet mažesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Aiškinant šią teisės normą matyti, jog joje numatyti du atvejai, kada pareigūnas nušalinamas nuo pareigų: 1) pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalinamas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas įsakymu, esant motyvuotam tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimui pareigūną nušalinti nuo pareigų dėl svarbių priežasčių (veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar panašiais atvejais); 2) pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalinamas minėtam laikotarpiui į pareigas priėmusio asmens įsakymu, esant motyvuotam tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimui, kai dėl nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareigūnas nėra nušalintas nuo pareigų BPK nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad būtina sąlyga, taikant nušalinimą pagal Statuto 36 straipsnio 2 dalį – nušalinimas turi būti taikomas tarnybinio patikrinimo metu.

Aprašo 18 punktas detaliau reglamentuoja nušalinimo procedūrą. Numatyta, kad tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu dėl svarbių priežasčių (veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą, įtariant padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ar panašiais atvejais) tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalintas nuo pareigų, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Tokį įsakymą vadovas gali priimti gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka <...>.

Šiame kontekste teismas turi įvertinti, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė tinkamą teisės normą. Pažymėtina, jog pagal Statuto 2 straipsnio 12 dalį, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas apibrėžiamas kaip šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis pareigūnams. Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Nors atsakovas motyvuoja, jog pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti pritaikytas Valstybės tarnybos įstatymas, kadangi policijos pareigūnas yra ir valstybės tarnautojas, todėl jam galioja ir Statuto, ir minėto įstatymo nuostatos, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Statutas vertintinas kaip specialus teisės aktas Valstybės tarnybos įstatymo atžvilgiu. Nors Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, tačiau kaip jau aukščiau minėta, pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ir jo veiklą reglamentuoja specialus teisės aktas, kuris vadovaujantis principu lex specialis derogat lex generalis (speciali teisės norma pakeičia bendrąją) turi pirmenybę esant teisės normų konkurencijai. Darytina išvada, jog skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis netinkama teisės norma - Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o turėjo būti priimtas vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 2 dalimi. Vėliau teismas pasisakys, ar ši aplinkybė daro skundžiamą aktą neteisėtą iš esmės pagal ABTĮ 89 straipsnį.

Taip pat teismas vertina, ar atsakovas galėjo savo iniciatyva pareiškėjo atžvilgiu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigūnui likti tarnyboje (darbe), jeigu nenušalintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti nusikaltimus (2009-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A19-64/2009). Savo ruožtu nušalinimo nuo pareigų pagal Statuto 34 straipsnį paskirtis – neleisti pareigūnui eiti pareigų, jeigu nenušalintas jis gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą, arba, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos padarymas, pareigūno vardo pažeminimas. Taigi, akivaizdu, kad savo esme nušalinimas nuo pareigų pagal tarnybą reglamentuojančius teisės aktus yra savarankiškas pagrindas ir gali būti taikomas, kai pareigūnas nėra nušalinamas BPK nustatyta tvarka. Vadinasi atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindus skundžiamo įsakymo priėmimui, tačiau byloje tikrinama, ar atsakovas tinkamai realizavo teisę taikyti nušalinimą pareigūno atžvilgiu.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris sustabdytas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nėra žinoma informacija apie atliekamą tarnybinį patikrinimą. Kaip minėta pagal Aprašo 18 punktą, draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas Statuto 36 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Aprašo 18 punkto nuostatas, sprendžia, jog nušalinimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti atlikta tik tarnybinio patikrinimo metu, o tokie veiksmai, atlikti sustabdžius tarnybinį patikrinimą, bei neinformavus pareiškėjo apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, vertinami kaip neteisėti, atlikti veikiant ultra vires.

Teismas sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais, jog nušalinimo nuo pareigų taikymui turi būti ir sąlyga - motyvuotas tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimas pareigūną nušalinti nuo pareigų dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju skundžiamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas buvo 2016-01-20 Imuniteto skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas, bet ne motyvuotas teikimas dėl nušalinimo. Taip pat nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, vadovavosi netinkama teisės norma. Pareiškėjo argumentas, jog atsakovas nušalinimo laikotarpiu galėjo jam pasiūlyti žemesnes pareigas, tačiau to nepadarė, pripažįstamas pagrįstu. Pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo taikytas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėta teisės norma nenumatė įstaigos vadovui teisės siūlyti nušalintam nuo pareigų pareigūnui žemesnes pareigas, todėl akivaizdu, jog atsakovas tokių veiksmų ir neatliko.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise (Konstitucinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Atsakovo priimtam teisės aktui taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Byloje nustatyta, kad skundžiamas individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis netinkama teisės norma. Teismas taip pat vertina tai, kad atsakovas nesivadovavo Statuto 36 straipsnio 2 dalyje nustatytu nušalinimo nuo pareigų terminu ir skundžiamame akte nurodė, jog pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų nusikalstamos veikos tyrimo laikotarpiui. Kaip jau cituota aukščiau, Statuto 36 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nušalinimo nuo pareigų terminą, t.y. pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalinamas ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Darytina išvada, kad atsakovas priėmė nemotyvuotą, teisės aktais nepagrįstą sprendimą, kuris nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais, todėl naikintinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas. Panaikinamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-01-20 įsakymas Nr. 30-TE-30 „Dėl R.M. nušalinimo nuo pareigų“. Panaikinus atsakovo priimtą skundžiamą administracinį aktą, panaikinamas ir terminas, kuriam jis buvo nušalintas, todėl atsakovas pareiškėjo atžvilgiu privalės atlikti veiksmus, numatytus Statuto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse (laikytis terminų dėl darbo užmokesčio, delspinigių mokėjimo, įskaityti nušalinimo laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, priimti administracinį aktą dėl tolimesnės pareiškėjo tarnybos tęsimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R.M. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-01-20 įsakymą Nr. 30-TE-30 „Dėl R.M. nušalinimo nuo pareigų“.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėja Aušrelė Mažrimienė