Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B., 2015 m. gegužės 31 d., 21.27 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), Alsėdžių mstl., Plungės r., pranešdamas jog jį sumušė žmona, nors smurtas nebuvo panaudotas.

Z. B. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į posėdį jis neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. B. byloje esančiame paaiškinime pripažino melagingai iškvietęs policijos pareigūnus. Nurodė, kad sumuštas nebuvo, tik norėjo, kad žmona eitų kartu su juo namo. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo paaiškinimo, jo katę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūno S. G. tarnybinis pranešimas; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pažyma apie patirtas 37,89 Eur išlaidas dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Surinkti įrodymai patvirtina, jog Z. B. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 186 straipsnio, sudėtį.

Skirdamas nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad Z. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

Protokolą surašiusi institucija prašo išieškoti dėl Z. B. melagingo iškvietimo patirtą 37,89 Eur žalą, kurią sudaro sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio, kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublik?s civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. (b.l. 8)

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ATPK 186 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą policijos iškvietimą.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad reagavimas į pranešėjui žinomai melagingą pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nėra policijai, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, priskirta vykdyti funkcija, toks žinomai melagingas pranešimas yra neteisėtas veikimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, o, kaip nurodyta minėtame ATPK 37 straipsnyje, teisės pažeidimą padaręs asmuo privalo atlyginti pažeidimu padarytą žalą.

Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į Z. B. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl institucija dėl Z. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje kokių nors nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš Z. B. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad Z. B. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir institucijai nežinant, kad pranešimas yra melagingas, į jį reaguojant kaip į tikrą, tarnybiniu automobiliu be reikalo buvo vykta į tariamo įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir patirtos automobilio amortizacijos išlaidos – tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei Z. B. melagingai nebūtų pranešęs apie nusikaltimą, kurio nebuvo, t.y. jei jis nebūtų padaręs pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo Z. B. pranešimo institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, šių išlaidų suma pagal byloje esančią pateiktą pažymą, kurioje nurodytų duomenų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, yra 7,45 eurų ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – Z. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Įpareigoti Z. B. atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui 7,45 Eur (septynių eurų keturiasdešimt penkių ct) žalą dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo.

Išaiškinti Z. B., kad turtinį nuostolį jis turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 straipsnis). Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per šio kodekso 341 straipsnio nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.