Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012 m. birželio 19 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, susipažinęs su nukentėjusiojo J. S. skundu, kuriuo privataus kaltinimo tvarka prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. iškelti baudžiamąją bylą T. J. (T. J.) privataus kaltinimo proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

„dėl jo apgavysčių, nusikalstamos veiklos, kuri buvo įrodyta Kauno apylinkės teisme 2007 metais (Dėl įgaliojimo sau klastojimo)". Nurodo, kad tai neatitinkanti tikrovės ir turinti šmeižimo požymių nusikalstama veika, už kurią numatyta atsakomybė pagal LR BK 154 str. l dalį. Šios informacijos skleidimas nukreiptas prieš jo asmenį ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą.

„Minėti dokumentai, kuriais neteisėtai naudojasi J. S. gali būti Kanto g. 6-18, o antspaudą laiko prie savęs". Tai neatitinkanti tikrovės ir turinti šmeižimo požymių nusikalstama veika, už kurią numatyta atsakomybė pagal LR BK 154 str. l dalį. Be to, J. S. nurodė, kad nėra tokių faktinių aplinkybių, kad jis naudotųsi neteisėtai kokiais nors dokumentais ar antspaudu. Neegzistuoja tokių aplinkybių, kad neteisėtai laikytų kokius nors dokumentus bute adresu I.Kanto g. 6-18, Klaipėda. Niekada prie savęs nelaikė jokio antspaudo, tuo labiau neteisėtai. Visa tai išgalvota tikslu jį diskredituoti ir pakenkti. T. J. neturi jokio pagrindo skleisti tokius prasimanymus.

Nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, už kurios padarymą numatyta atitinkama bausmė. Baudžiamosios teisės normomis nustatoma ne visų, bet pačių svarbiausių teisinių gėrių apsauga. Pažeistos teisės gali būti ginamos ir kitų teisės šakų normomis. Nukentėjusysis J. S. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininką T. J. (T. J.) už šmeižimą. Šmeižimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. apibrėžiamas kaip skleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinančios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. „Paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone paskleidžiama nauja informacija“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005). Iš nukentėjusiojo skunde nurodytų teiginių negalima vertinti pateiktos informacijos kaip žeminančios kitą žmogų, nes T. J. (T. J.) dalyvaudamas baudžiamosios bylos procese, kaip šio proceso šalis, apklausiamas liudytoju, pateikė savo nuomonę atsakydamas į tyrėjo užduotus klausimus ir išdėstė savo motyvus apie jam žinomas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Valstybės institucijai pateikta informacija turi būti patikrinta. Duodant parodymus baudžiamajame procese ir apklausiant liudytoju T. J. (T. J.), LR BPK 183 str. tvarka jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos LR BPK 81 ir 83 str. ir prieš apklausą jis buvo pasirašytinai įspėtas pagal LR BK 235 str. už žinomai melagingų parodymų davimą. Dėl šių aplinkybių, valstybės institucijai pateikta informacija turi būti patikrinta ir jei ji pasitvirtintų, už melagingų parodymų davimą T. J. (T. J.) turėtu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl šiuo metu nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą pagal LR BK 154 str. 1 d. šio asmens atžvilgiu. Minėtame liudytojo apklausos protokole T. J. (T. J.) išdėstytų teiginių, kaip pateiktos informacijos negalime vertinti kaip žeminančių pareiškėją, kadangi nėra duomenų, jog pateikta informacija buvo siekta tyčia jį pažeminti, be to nėra duomenų, jog pateikta ši informacija yra melaginga ir nukentėjusiajam J. S. sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai juo siekiama išaiškinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir pritaikyti jam įstatyme numatytą sankciją. Iš nukentėjusiojo J. S. pateiktų duomenų teismui matyti, jog baudžiamasis procesas šiuo atveju negali būti pradėtas ir užbaigtas, nes nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, teismui nėra pateikti skunde nurodytos liudytojo apklausos tinkamai patvirtintų protokolų kopijos, kuriomis teismas galėtų vadovautis. Tokių dokumentų kartu su skundu, teismui nepateikta ir tai trukdo skundą nagrinėti iš esmės. Proceso pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto asmens ir skundą padavusio asmens teises, trukdytų jų laiką bei galėtų sukelti proceso dalyviams tam tikras neigiamas pasekmes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Dėl šių aplinkybių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo J. S. skundą, kuriuo jis kaltina T. J. (T. J.) nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., padarymu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.