Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-442-402/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
II-442-402/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Nukentėjusysis
A. D.
Administracinė byla Nr.II-442-402/2009
4-62-3-00125-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 46. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G. , nukentėjusiajam A. D. , nedalyvaujant Kauno apskrities Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados 2009-04-28 nutarimu A. G. paskirta 500 lt. bauda, už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 161 str.

A. G. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2009-04-27, Žiedų gt. 23, Kaune savo namo valdos netvarko ir neprižiūri, namas užverstas, tuo pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2005-01-27 sprendimu Nr. T-20, II skyriaus 4.1 p.

Šalies argumentai

A. G. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jos namų valdoje gyvena jos sūnus, kuris teršia aplinką, siekdamas ją išvaryti iš namų. Namų valda priklauso ne jai vienai. Ji pati negalėjo taip apteršti aplinkos, suversti prie namo daiktus, nes ji paprasčiausia negalėtų pakelti tokių daiktų.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas su skundu nesutiko, prašė nuobaudą palikti nepakeistą (b.l. 31-32).

Nukentėjusysis A. D. prašė nuobaudą palikti nepakeistą, kadangi namų valdą apteršė jo motina A. G. .

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. D. pareiškimu, ir fotonuotraukomis, kurie pripažįstami tinkamu įrodymu, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas ATPK 256 str. Tačiau, vien tik tokie įrodymai negali būti pakankami, nustatant A. G. kaltę padarant jai inkriminuotą pažeidimą.

Už namo valdos aplinkos tvarkymą atsako namo savininkas, o jeigu namas priklauso keliems asmenims, atsako bendrasavininkai. A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo dalis priklauso jos vyresniam sūnui. Tokias aplinkybes patvirtina ir A. D. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad namo dalis priklauso jo broliui, kurią jis pats valdo pagal įgaliojimą.

Nei teismo posėdžio metu, nei bylos nagrinėjimo metu toks įgaliojimas nepateiktas. Teismas išreikalavo administracinės bylos patvirtintą kopiją, tačiau toks įgaliojimas nepateiktas byloje. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius namų valdos savininkus.

Byloje nėra jokių dokumentų, pagal kuriuos galima spręsti apie namo valdos savininkus. Byloje nepateiktas A. D. suteiktas įgaliojimas. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad susiklosčiusi situacija yra konfliktiška. A. D. kaltina savo motiną A. G. , kad ši teršia namų valdą, pastaroji nurodo, kad būtent sūnus siekdamas savo tikslų tyčia teršia namų valdą. Esant tokiai situacijai nepakanka tik šių asmenų parodymų byloje nustatant pažeidimą, būtina apklausti ir kaimynus. Iš Institucijos atstovo paaiškinimo teisme (b.l. 32) matyti, kad nutarimas priimtas nenustačius net kas šiukšles sukrovė, priimant nutarimą institucija rėmėsi tik pareiškimu ir nuotraukomis.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

A. G. 2009-04-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ji savo valdoje netvarkė savo sklypo kiemo, tuo padarė pažeidimą numatytą ATPK 161 str.

Tai blanketinė teisės norma. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nurodyti, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėja. Administracinio teisės pažeidimo protokole, nors ir nurodoma, kad pažeistos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2005-01-27 sprendimu Nr. T-20, II skyriaus 4.1 p., tačiau nenurodyta kokios institucijos sprendimu patvirtintos taisyklės, nenurodyta kas 4.1 punkte nurodoma, todėl toks kaltinimas yra nekonkretus. Nenurodytas nukentėjusysis.

Surašant skundžiamą 2009-04-28 nutarimą nurodoma, kad A. G. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-01-27 sprendimo Nr. T-20 II skirsnio 4.1 punktą. Iš tokio įrašo nėra galimybės spręsti koks aktas yra pažeistas.

Be to, kaip jau buvo pažymėta byloje nesurinkta objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad A. G. teršia savo namų valdą. Nenustatyti namų valdos savininkai. A. G. tvirtina, kad namų valdą teršia jos sūnus A. D. . Iš bylos medžiagos matyti, kad situacija tarp sūnaus ir motinos susidariusi konfliktiška. Institucija priimant nutarimą rėmėsi tik A. D. pareiškimu, tačiau visiškai nevertino A. G. pozicijos, kiti asmenys byloje neapklausti. Esant dviejų asmenų prieštaringiems parodymams (pažeidėjo ir nukentėjusiojo), byloje būtina rinkti ir kitus įrodymus, siekiant objektyviai išnagrinėti bylą. Byloje nėra apklausti kaimynai, nebuvo nustatinėjami asmenys, kuriems žinomos pažeidimo padarymo aplinkybės.

Byloje nepateiktas įgaliojimas, patvirtinantis, kad kitas A. G. sūnus įgaliojo nukentėjusyjį A. D. rūpintis jo namo dalimis, ir sūnus neapklaustas apie įgaliojimo suteikimo aplinkybes, ir ar toks įgaliojimas buvo suteiktas.

Taigi, pareigūnas išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose. Tačiau toks sprendimas pažeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentu dėl institucijos neįvykdytos pareigos nurodyti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę.

Kaltinimo abstraktumas esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Be to, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, nėra aišku ar tinkamam subjektui surašytas protokolas, nes neaišku kas yra namų valdos savininkas, ar bendrasavininkai. Be to, nenustatyta, kad būtent A. G. teršė nurodytu laiku namų valdos aplinką.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė