Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-18-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2S-18-516/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
J. U.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-18-516/2011Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4; 117.4 (S)
VILNIAUS APYGAROS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (suinteresuoto asmens) J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. pareiškimą dėl antstolio V. Č. nušalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. U. 2010-02-24 pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė antstoliui V. Č. nušalinimą dėl nesąžiningai, šališkai taikytų ir neteisėtų vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/03/04364.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-10 rezoliucija nusprendė antstolio nenušalinti ir grąžino antstoliui vykdomąją bylą tolimesniam vykdymui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo rezoliucija išspręstu klausimu dėl antstolio V. Č. nenušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi nepriėmė J. U. skundo ir jį grąžino jį padavusiajam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad teisėjo rezoliucija išspręstas klausimas negali būti apskundimo objektas. Teismas antstoliui pareikšto nušalinimo klausimą sprendžia CPK 636 str., 637 str. tvarka priimdamas rezoliuciją. Procesinis įstatymas nenumato šiuo pagrindu, t.y. rezoliucija, priimto sprendimo apskundimo atskira tvarka, tai neužkerta kelio atlikti vykdymo veiksmus, todėl rezoliucija išspręstas klausimas negali būti apskundimo objektu.

Teismas išaiškino skundą pateikusiam asmeniui, jog nesutikdamas su antstolio vykdymo procese atliktais veiksmai, gali reikšti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, apeliuodamas į galimą jų neteisėtumą, tačiau apelianto mėginimas spręsti šį klausimą skundo padavimu yra ydingas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. U. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-23 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nutraukti antstolio V. Č. vykdomąją bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) iki nutarties gavimo apie jokius teisėjos N. D. procesinius veiksmus apeliantas informuotas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas vienvaldiškai nustatė tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius duomenis, fakto statusą suteikė ne faktinėms aplinkybėms, o savo įsivaizdavimui. Taigi skundu buvo skundžiama ne rezoliucija, bet pirmosios instancijos teismo sprendimai. Apeliantas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė tik vieną pareiškėjo reikalavimą – nušalinti antstolį. Tuo tarpu pareiškime be šio reikalavimo buvo pareikšti dar 10 reikalavimų, tačiau nė vienas jų nebuvo išspręstas;

2) procesiniame įstatyme nėra įtvirtinta norma, kad galutinis sprendimas byloje (šiuo atveju dėl pareiškimo) negali būti apskundimo objektu. Teigia, jog antstolio procesinės kontrolės nevykdymas yra šiurkštus apelianto konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad antstolio nušalinimo klausimas CPK 636 str. nustatyta tvarka yra sprendžiamas rezoliucija. Antstolis pažymi, kad antstolio nenušalinimas neužkerta kelio atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, o apeliantui ginti jo nuomone pažeistas teises kitomis priemonėmis, todėl rezoliucija išspręstas klausimas šiuo atveju negali būti apskundimo objektu.

Nurodo, jog prašydamas vykdomąją bylą nutraukti, pareiškėjas nenurodė nė vieno galimo vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo. Be to, apelianto pateiktame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluoto skundo dalyko. Pareiškėjo abstraktūs motyvai negali būti pagrindu naikinti pagrįstą bei motyvuotą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-23 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atskirojo skundo (pavadinto apeliaciniu skundu) priėmimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-27 išduotą vykdomąjį dokumentą bei VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2001-04-24 išduotą sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. U. ir Individualios J. U. informacinės prekybinės – buitinės įmonės, išieškotojai AB Turto bankas ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius. Iš skolininko J. U. 2010-02-24 buvo gautas nušalinimo pareiškimas, kuriuo J. U. prašė nušalinti antstolį V. Č. nuo vykdomosios bylos vykdymo (b.l. 5-9). Vykdomosios bylos buvo pateiktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, tam kad teismas išspręstų antstolio nušalinimo klausimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-10 rezoliucija nusprendė antstolio nenušalinti ir grąžino antstoliui vykdomąsias bylas tolimesniam vykdymui.

Remiantis CPK 301 str. 1 d., apeliacine tvarka yra skundžiami pirmosios instancijos teismų neįsiteisėję sprendimai, neįsiteisėjusios nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 str. 5 d.). Tai reiškia, jog rezoliucija išspręstas klausimas negali būti apskundimo objektu, kadangi procesinis įstatymas nenumato šiuo pagrindu, t.y. rezoliucija, priimto sprendimo apskundimo atskira tvarka.

Iš suinteresuoto asmens J. U. pateikto apeliacinio skundo (b.l. 13-15) matyti, jog jis nesutinka su teismo rezoliucija išspręstu klausimu dėl antstolio V. Č. nenušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo. J. U. prašė panaikinti rezoliuciją, kuria buvo atmestas jo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. CPK 637 str. 3 d. numatyta, kad teisėjas antstolio nušalinimo klausimą išsprendžia užrašydamas rezoliuciją nušalinimo pareiškime.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja N. D. antstoliui G. Č. pareikšto nušalinimo klausimą vykdomojoje byloje Nr. 0116/03/04364 išsprendė 2010 m. kovo 10 d. rezoliucija (b.l. 5), pareikšto nušalinimo netenkino.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama 2010 m. kovo 10 d. teisėjo rezoliucija nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė J. U. skundo ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui.

Apeliantas teigia, jog skundu buvo skundžiama ne rezoliucija, bet pirmosios instancijos teismo sprendimai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant J. U. atskirąjį skundą (įvardintą kaip apeliacinį skundą), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimus ir kuriame nurodė, jog teismas netikrino antstolio veiksmų teisėtumą byloje, nesiaiškino ir nenustatinėjo faktines bylos aplinkybes, teisiškai neįvertino antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas, nepasisakė, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas) pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas vykdomosiose bylose nėra priėmęs jokių sprendimų, kurie galėtų būti apeliacinio apskundimo objektais Civilinio proceso kodekso 301 str. prasme.

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė tik vieną pareiškėjo reikalavimą – nušalinti antstolį, nors pareiškime be šio reikalavimo buvo pareikšti dar 10 reikalavimų, tačiau nė vienas jų nebuvo išspręstas.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas faktiškai skundžia antstolio veiksmus, tačiau skundo dėl antstolio veiksmų Civilinio proceso kodekso 510 str. nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė tik antstolio V. Č. nušalinimą nuo vykdomosios bylos (b.l. 5), kuris buvo perduotas spręsti apylinkės teismui ir kuris, minėta, buvo išspręstas teisėjos rezoliucija, kaip numatyta Civilinio proceso kodekse. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nesant skundo dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, neturėjo pagrindo nagrinėjo kitų apelianto prašymų, nors tokie ir buvo išdėstyti pareiškime dėl antstolio nušalinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantui išaiškino, jog nesutikdamas su antstolio vykdymo procese atliktais veiksmais, jis gali reikšti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, apeliuodamas į galimą jų neteisėtumą. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka bei terminais.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo J. U. priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo J. U. 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėTatjana ŽukauskienėPetras Jaržemskis