- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- 1-2-187/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03064-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms Z. B. ir S. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Juridinis asmuo UAB „A“, įmonės kodas kodas 180355612, įregistruota 1996 m. liepos 17 d. adresu Kęstučio g. 11, Telšiuose, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Juridinio asmens UAB „A“ (įmonės kodas 180355612, registruotos adresu: Kęstučio g. 11, Telšiuose), direktorius P. S. (šiuo metu miręs, 2016-01-29 nutartimi jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), pagal 2000-07-13d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835(2003-12-11d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 12 d. 1 p., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „Apreta“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu, pažeisdamas 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 1 d., 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 90 str. 1 d., 2005-06-07 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 12 str. 9 d., 1999-05-13 Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (2002-01-22 įstatymo Nr.IX-720 redakcija) 7 str. 2 d., 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 str. 4 d., 1996-05-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343, (2002-12-03 įstatymo Nr.IX-1219 redakcija) 18 str., UAB „Apreta“ esant mokiai ir turint finansinių galimybių sumokėti mokesčius, per 20 dienų, t.y. nuo 2013-02-14 iki 2013-03-06 nesumokėjo į valstybės biudžetą, laikotarpiu 2009-01-26 - 2012-12-31 UAB „Apreta“ deklaruotų 120165,77 Lt mokesčių, tame tarpe 1708,77Lt mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, 12942,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3512,00Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 33,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, 101970Lt pridėtinės vertės mokesčio, po to, kai 2013-02-14 gavo valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-01-29d. priminimą Nr. (23.22-08)-325-278, kuriuo valstybinė mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius bei nustatė 20-ties dienų terminą jų sumokėjimui.
Kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ atstovė advokatė Irena Sinkevičienė parodė, kad su pareikštais kaltinimais sutinka. Paaiškino, kad kaltę bendrovė pripažįsta, nes tuo metu susidariusi nepalanki bendrovei situacija kadangi pačiai UAB ,,A“ buvę nemažai skolingų asmenų, o direktorius P. S. su skolininkais norėjęs susitarti geruoju, tačiau skolininkai su juo neatsiskaitę. Dabar bendrovės turtas esantis išparduotas, gautas sumas antstolis padalinęs išieškotojams. Kadangi bendrovė neturinti lėšų bei turto, tai jos nuomone UAB ,,A“ skirtinas likvidavimas.
Motyvuojamoji dalis
Juridinio asmens kaltė yra įrodyta.
Iš pagarsintų mirusiojo P. S. parodymų (2 t. 19, 28-29 b. l.) matyti, kad jam dirbant UAB „A“ direktoiumi jis buvęs gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-01-29 priminimą Nr. (23.22-08)-325-278, kuriuo valstybinė mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti 120165,77 Lt mokesčių, bei nustatė 20-ties dienų terminą jų sumokėjimui, jis gavęs 2013-02-14 dieną, kaip ir yra nurodyta jo 2013 m. gruodžio mėnesį mokesčių inspekcijai rašytame paaiškinime. Jis supratęs, kad per priminime nurodytą 20-ties dienų terminą nesumokėjus priminime nurodytų mokesčių, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes jau prieš keletą metų turėjo tokios patirties, tačiau priminime nurodytų UAB „Apreta“ deklaruotų 120165,77Lt mokesčių nesumokėjo, kadangi iš įmonės apyvartos išėmus tokią pinigų sumą galėjo iškilti grėsmė, kad sustos verslas, nes pritrūks apyvartinių lėšų. Taip išėję, kad jis tuo metu teikęs pirmenybę ne mokesčių sumokėjimui, bet tam, kad normaliai vyktų įmonės veikla, t.y. užtektų apyvartinių lėšų pervežimams vykdyti, automobilių remontui ir panašiems reikalams. Savo kaltę pripažino dalinai, kadangi, kaip minėjo, sprendimas nesumokėti priminime nurodytų mokesčių, buvo sąlygotas noro, kad normaliai vyktų įmonės veikla ir nesustotų verslas. Minėtus mokesčius galėjęs sumokėti tik nedidelėmis dalimis, kurių dydis priklausytų nuo konkrečiu laiku susiklostysiančios situacijos, todėl konkretaus laiko per kurį galima būtų sumokėti mokesčius ir per konkretų terminą sumokėtinų sumų dydžio, nurodyti negalėjęs.
Civilinio ieškovo atstovė Z. B. parodė, kad pirminis ieškinys įmonei UAB „A“ buvo dėl 120132,77 Lt (34792,85 EUR), skola šiai dienai esanti 30299,13 EUR, nes buvę mokėta. Buvusi deklaracija. Būtų reikalinga žiūrėti kaip mokėti pinigai skirstomi., pinigus išskirstanti sistema. Šios sistemos duomenimis pagal nurodymą UAB „A“ esanti skolinga 50 000 EUR. Tačiau ji negalinti konkrečiai nurodyti kiek konkrečiai buvo padengtas būtent šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys, nes ji neatstovavusi šioje byloje ir neturinti tokių duomenų. Šiuo metu esą reikalinga kreiptis į Nepriemok departamentą, kad būtų sutikslintas civilinis ieškinys.
Civilinio ieškovo atstovė S. K. teismui pateikė 2016-05-10 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ieškinio atsisakymą Nr. (6.1)-D2-1777) baudžiamojoje byloje ir parodė, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad visos UAB „A“ priminime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui) (dalis mokestinės nepriemokos, realizavus šios bendrovės turtą, jau yra padengta). Todėl siekiant išvengti UAB „A“ mokestinės nepriemokos dvigubo mišieškojimo , nes mokestinę nepriemoką išieško ir antstolis bei dėl tos pačios nepriemokos yra pareikštas civilinis ieškinys būtent šioje baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas, vadovaujantis LR BPK 112 straipsnio 3 dalimi atsisako civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje. Tam pagrįsti teismui pateikė rašytinio atsisakymo nuo ieškinio kopiją, kuriame yra nurodyta, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.
Iš Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2013-01-29d. priminimo Nr. (23.22-08)-325-278, uždarajai akcinei bendrovei “A” matyti, kad buvo priminta apie pareigą sumokėti mokesčius bei nustatė 20-ties dienų terminą jų sumokėjimui (1 t., b.l. 6-9). Iš AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos duomenys matyti, kad pašto siunta RN592794753LT pristatyta ir įteikta gavėjui 2013-02-14d. 10.45 val. (1 t., b.l. 12-13). Iš Klaipėdos AVMI 2013-12-02 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-1028 matyti, kad nurodyta, jog UAB „A“ nuo 2013-02-14 buvo vykdomos ūkinės operacijos grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad kasos likutis 2013-02-01 sudarė 10,52Lt. Laikotarpiu nuo 2013-02-14 iki 2013-11-01 bendrovės kasoje apskaityta 262833,54 Lt grynųjų pinigų, kurie gauti iš juridinių asmenų už suteiktas paslaugas. Aukščiau minėtu laikotarpiu iš bendrovės kasos išmokėta 262330,76Lt, iš jų: 15136,38Lt darbo užmokesčio mokėjimui, 91506,07Lt komandiruočių išmokėjimui, grąžinta 155688,31Lt skola atskaitingam asmeniui – direktoriui P. S. (1 t., b.l. 16-18). Iš 2013m. gruodžio mėn. paaiškinimo reg. Nr. K1-1028(C10.23)-K13-538 matyti, kad P. S. nurodė, jog priminimą dėl bendrovės įsiskolinimo valstybės biudžetui gavo 2013-02-14 (1 t., b.l. 19). Iš UAB „A“ 2013m. kasos knygoje esančių įrašų matyti, kad jie patvirtina Klaipėdos AVMI 2013-12-02d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. K1-1028 nurodytus duomenis apie tai, kad bendrovėje buvo vykdomos operacijos grynaisiais pinigais (1 t., b.l. 21-25, 129-140). Iš 2014-04-01 UAB „A“ 2013 m. apskaitos registro „Didžioji knyga“, UAB „A“ balanso už 2012 metus, ir kitų bylos dokumentų apžiūros duomenų (dalyvaujant ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistei J. Č.),matyti jog yra nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-21, 2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, „nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“.Pradelstų įsipareigojimų apskaita nėra reglamentuota. Todėl nemokumas apskaičiuotas kaip skirtumas tarp pusės bendrovės turto ir visų įsipareigojimų. Laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2013-12-31, pusė bendrovės turto vertės viršijo įsipareigojimus (lentelės 8 eilutė). Teigiamas skirtumas tarp pusės turto vertės ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų rodo, kad bendrovė buvo moki. Grynasis apyvartinis kapitalas (lentelės 10 eilutė) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, tai yra, ar įmonė pajėgi turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Teigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Bendrovės „A“ grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė nuo 2012-12-31 iki 2013-06-30 teigiama, nuo 2013-07-31 iki 2013-12-31 apyvartinis kapitalas balanso duomenimis neigiamas, tai yra minėtu laikotarpiu bendrovė galėtų padengti ne visus trumpalaikius įsipareigojimus. Įsiskolinimo koeficientas parodo kiek vienam bendrovės turto litui tenka skolų, koeficiento reikšmė virš 0,7 laikoma nepatenkinama. Apskaičiuotas bendrovės „A“ įsiskolinimo koeficiento reikšmė tiriamuoju laikotarpiu mažesnė nei 0,7 (lentelės 11 eil.). Viso bendrovės turto pakanka padengti bendrovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Einamojo likvidumo (mokumo) koeficientas, tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, kuris parodo, kiek trumpalaikio, greit realizuojamo turto gali būti pateikta trumpalaikių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Jeigu mokumo koeficientas mažesnis už vienetą, tai bendrovė neturi pakankamai trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti (lentelės 12 eil.). Apskaičiuotas mokumo koeficientas laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki 2013-06-30 buvo didesnis už vienetą, nuo 2013-07-06 iki 2013-12-31 mažesnis už vienetą. Tai yra bendrovė „Apreta“ minėtu laikotarpiu neturėjo pakankamai trumpalaikio turto visiems trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. (Analogiškai kaip ir grynasis apyvartinis kapitalas). Iš pateiktų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų nustatyta, kad UAB „A“ vykdė krovinių vežimo krovininiais automobiliais veiklą (pagal EVRK 49 41 00). UAB „A“ atsiskaitymus su partneriais vykdė grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2013-02-14 iki 2013-11-01 bendrovė „A“ gavo iš juridinių asmenų už suteiktas paslaugas 262 833,54 Lt grynų pinigų, per tą patį laikotarpį iš kasos išmokėjo 262 330,76Lt. Iš jų: 15 136,38 Lt darbo užmokesčio mokėjimui; 91 506,07 Lt komandiruočių mokėjimui; 155 688,31 Lt skolos grąžinimui atskaitingam asmeniui – direktoriui P. S.. Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo metu UAB „A“ direktorius P. S. raštiškai patvirtino, kad 2013-02-14 gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą Nr.(23.22-08)-325-278 dėl mokestinės nepriemokos. UAB „A“, turėdama finansinių galimybių sumokėti mokesčius, nesumokėjo į valstybės ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus deklaruotų 120 165,27 Lt mokesčių. Iš jų: 1 708,77 Lt mokesčio už aplinkos teršimą; 12 942 Lt Gyventojų pajamų mokesčio; 3 512 Lt Nekilnojamojo turo mokesčio; 101 970 Lt Pridėtinės vertės mokesčio; 33 Lt įmokų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-01-29 raštu Nr. (23.22-08)-325-278 bendrovei priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius. Nesumokant 120165, 27Lt mokesčių, padaryti šie įstatymų pažeidimai: 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 90 str.1 d.; 2005-06-07 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 12 str. 9 d.; 1999-05-13 Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (2002-01-22 įstatymo Nr.IX-720 redakcija) 7 str.2 d.; 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 str.4 d.; 1996-05-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343, (2002-12-03 įstatymo Nr.IX-1219 redakcija) 18 str.3 d.. Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr.IX-2112) 40 straipsnio 1 d. nuostatas mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835, 2003-12-11 įstatymo Nr.IX-1889 redakcija) 37 str. 12 d. nuostatas, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą atsako bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas, pagal akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. nuostatas veikia bendrovės vardu, turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, todėl atsako ir už mokestinės prievolės vykdymą (1 t., b.l. 147-150).
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais UAB „A“ buvo moki, turėjo pajamų iš ūkinės veiklos, tačiau bendrovė mokėjimus dėl atsiradusių piniginių įsipareigojimų vykdė nesilaikydama atitinkamų įstatymų, pirmenybę teikė ne mokesčiams ir privalomiems mokėjimams, o atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais. Teismas, darydamas tokią išvadą, remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei bendrovės direktoriaus paaiškinimu.
Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nustatytos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir aukščiau išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo juridinio asmens UAB „Apreta“ kaltė įrodyta, nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį, nes P. S., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir vadovaudamas UAB „A“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, (BK 20 str. 2 d.), turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, pateikęs finansinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ už ataskaitinius 2009-01-26-2012-12-31 laikotarpius tuėjo sumokėti 120165,77 Lt mokesčių, jų laiku nesumokėjo po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-02-14 įteikė 2013-01-29 raštą , tai yra raštu priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 20 dienų.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 120132,77 Lt civilinį ieškinį (1 t. 154-157 b. l.) atsakovams P. S. ir UAB „A“.dėl laiku nesumokėtų įmokų. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė S. K. teismui pateikė 2016-05-10 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ieškinio atsisakymą Nr. (6.1)-D2-1777) baudžiamojoje byloje. Tokią teisę ieškovas turi, todėl teismas šį atsisakymą priima bei papildomai dėl civilinio ieškinio nebepasisako ( LR BPK 112 str.3 d..).
Kaltinamojo juridinio asmens UAB „A“ atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Svarstydamas juridinio asmens UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: UAB „A“ neteista, padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, padarytos veikos motyvus ir tikslus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, juridinio asmens finansinę padėtį, į civilinio ieškinio dydį, ir į tai, kad faktiškai civilinis ieškinys šioje byloje jau yra pradėtas vykdyti ir vykdomas antstolio pagal kaip mokestinės nepriemokos, realizavus bendrovės turtą pagal mokesčių inspekcijos pateiktus reikalavimus antstoliui, į tai, kad bendrovė faktiškai yra nebefunkcionuojanti, nebeturinti turto, teismas daro išvadą, jog juridiniam asmeniui skirtina bausmė – juridinio asmens likvidavimas.
Byloje Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-04-14 aktu Nr. 2014-021291 taikytas apribojimas UAB „A“, įmonės kodas 180355612 - paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į 69,34 kv.m. bendro ploto negyvenamajai patalpai - parduotuvei, su bendro naudojimosi ir rūsio patalpomis, unikalus Nr. 7897-7001-3015:0001, esančiai, (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys, kurio ieškovo atstovas atsisakė, laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112, 297-298, 301-308 straipsniais,
nusprend ž i a:
Juridinį asmenį UAB „A“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d.ir 219 str. 2 d. bei paskirti juridinio asmens likvidavimą;
Priimti civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą iki kol šioje byloje įsiteisės nuosprendis palikti galioti, tai yra Šiaulių apygardos prokuratūros 2014-04-14 aktu Nr. 2014-021291 taikytus apribojimus UAB „A“, įmonės kodas 180355612, vardu registruotam turtui: 69,34 kv.m. bendro ploto negyvenamajai patalpai - parduotuvei, su bendro naudojimosi ir rūsio patalpomis, unikalus Nr. 7897-7001-3015:0001, esančiai, (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 06-1-03064-13) užtikinimui, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.