Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 80-81 straipsnius ir 90-91 straipsnius, subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį bei uždrausti bendrauti su R. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2020 m. gegužės 18 d., tarp 18.25 val. ir 18.35 val., Vilniuje, Seinų g. 3, iš neaptvertos restorano „McDonalds“ teritorijos, pagrobė V. J., 528 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Ninebot by Segway Kickscooter ES2“. Tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą 528 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be R. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 12 d. rašto matyti, jog V. J. turi įsigijusi pirkinių draudimo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal šį sertifikatą į draudimo bendrovę nesikreipė ir neregistravo žalos, jokių kompensacijų jai nebuvo suteikta (b. l. 134-136).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. M. 2020 m. gegužės 18 d., tarp 18.25 val.-18.35 val., Vilniuje, Seinų g. 3, iš neaptvertos restorano „MacDonalds“ teritorijos, pagrobė V. J. 528 Eur vertės elektrinį paspirtuką „Ninebot by Segway Kickscooter ES2“.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parodymus duodant teisme, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Apklausiamas teisme kaltinamasis parodė, jog nurodytą dieną ir laiku buvo restorane „MacDonalds“, išėjęs iš jo pamatė stovintį įjungtą paspirtuką, todėl paėmė jį ir su juo nuvažiavo. Paspirtuką pardavė taksistui už 100 Eur. Paspirtuką paėmė, nes tiesiog norėjo pavažinėti juo, o po to, draugui pasiūlius jį parduoti, taip ir padarė. Tokius jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų V. J. ir S. J. bei liudytojos K. S. duoti parodymai, jog nurodytą dieną, nurodytu laiku ir vietoje S. J. atvažiavo į restoraną „MacDonals“ elektriniu paspirtuku, paliko jį neprirakintą lauke, o pati nuėjo į vidų užsisakyti maisto. Po 5 min. grįžusi į lauką paspirtuko neberado, apžiūrėjo visą teritoriją, tačiau paspirtuko niekur nebuvo, apie tai pranešė restorano darbuotojai, kuri iškvietė policiją.

Nors R. M. nebuvo sulaikytas darantis nusikaltimą, tačiau, jog būtent jis nurodytoje vietoje pavogė paspirtuką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, restorano „MacDonalds“ pateikti vaizdo įrašai ir kitų objektų apžiūros protokolas bei pareigūnės J. M. tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, jog būtent R. M. paima šalia restorano stovintį paspirtuką, kuriuo atvažiavo nuketėjusioji S. J., ir su juo išvažiuoja. Be to, S. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog kaltinamasis R. M. jai prisipažino, jog tai jis nuvažiavo su jos paspirtuku, teigė nežinojęs, kad tai jos paspirtukas. Kaip minėta, kaltinamasis R. M. tokių aplinkybių taip pat neneigia, priešingai, duodamas parodymus išsamiai papasakojo kaip viskas įvyko.

Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog pavogto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) (BK 190 straipsnis), taip pat jog nėra jokių veiką kvalifikuojančių požymių.

Iš V. J. pateiktų paspirtuko įsigijimo dokumentų matyti, jog paspirtuką ji įsigijo 2019 m. rugpjūčio 13 d., sudariusi vartojimo kredito sutartį, pagal kurią už paspirtuką iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. ji turės sumokėti 528 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 19.90 Eur. Taigi matyti, jog V. J. įsigyto paspirtuko vertė yra 528 Eur, t. y. didesnė nei 150 Eur, bet mažesnė nei 12 500 Eur. Taip pat pagal bylos faktines aplinkybes nustatyta, jog kaltinamasis paspirtuką pavogė niekam nematant, kuomet jis buvo paliktas įjungtas stovėti lauke be priežiūros, t. y. jo veiksmuose nebuvo jokių veiką kvalifikuojančių požymių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. M. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalis sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

R. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į jos pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė 1 nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. R. M. yra jauno amžiaus (b. l. 84), šį nusikaltimą padarė praėjus vos (duomenys neskelbtini) dienoms kai tapo pilnametis, yra baigęs 10 klasių, teigia, jog toliau nesimoko, kadangi jo manymu po 10-ies klasių reikia eiti dirbti, tačiau „Sodros“ duomenimis niekur nedirba ir niekada nedirbo (b. l. 86), Užimtumo tarnyboje registruojasi (2020 m. liepos 9 d. duomenimis) (b. l. 89) , kaip pas teigia, kartais dirba neoficialiai, tačiau gyvena su motina, kuri jį ir išlaiko. Per paskutinius 2 metus 18-iolika kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę (b. l. 81-82), pripažįsta, jog baudos nesumokėtos, šiuo metu teistas 2 kartus, iš jų abu kartus už analogiškas veikas, tačiau veikos padarymo metu buvo neteistas, nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymo, padarė po šios veikos padarymo (b. l. 143-154), posėdžio metu paklausus ar jo atžvilgiu yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų nurodė, jog šiuo metu atliekamas tyrimas pagal BK 140 straipsnį. Duomenų apie R. M. gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.

Iš aptartų duomenų matyti, jog R. M. polinkis elgtis priešingai nei visuomenėje priimtos elgesio normos, dar nėra pilnai susiformavęs, tačiau besiformuojantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. paskyrus ne švelniausią, bet ir negriežčiausia sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kaltinamajam tikslinga skirti BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus draudimus (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu): nuo 22 iki 6 val. būti namuose; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, bet ši galimybė atsirado tik 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BK 48 straipsnio pakeitimams, veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio redakcijoje intensyvios priežiūros taikymo galimybė nebuvo numatyta. Esant šioms aplinkybėms, intensyvios priežiūros taikymas sunkintų kaltinamojo padėtį, todėl R. M. bausmė skiriama pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 48 straipsnio redakciją.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Dalinio sudėjimo būdo nagrinėjamu atveju taikyti nėra galimybės, nes baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) paskirta bauda yra mažesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas minimalus baudos, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, dydis.

Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, t. y. 3 mėnesius 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laisvės apribojimo bausmės (minimalų laisvės apribojimo bausmės terminą, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje), paliekant pirmesniu ir šiuo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei draudimus.

Į bausmės laiką įskaitytinos pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmių dalys.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), paliktina iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje civilinė ieškovė V. J. pateikė ieškinį dėl patirtos 528 Eur turtinės žalos (b. l. 41) Ieškinys pagrįstas byloje esančiai paspirtuko įsigijimo dokumentais, žala padaryta neteisėtais kaltinamojo R. M. veiksmais, draudimas žalos nėra atlyginęs, todėl, pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, ieškinys tenkintinas visiškai ir nukentėjusios patirta žala priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio R. M..

Dėl kitų klausimų

Daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Su byla teismui yra pateiktas vaizdo įrašas (prisegtas prie bylos viršelio), kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), įpareigoti R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 528 Eur turtinę žalą; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 528 Eur turtinę žalą; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), įpareigoti R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 528 Eur turtinę žalą V. J. ir Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu G. M. priteistos turtinės žalos dalį, t. y. 442,59 Eur; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei palikti draudimą bendrauti su R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės V. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. M. civilinei ieškovei 528 Eur (penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nuteistasis nuosprendį per dvidešimt dienų gali skųsti nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

4. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.