Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. I-3932-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
I-3932-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04168-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3932-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėjo, kad 2013 m. gegužės mėn., 2014 m. birželio mėn. ir 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) palatose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų. Taip pat palatose tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, nebuvo įrengta ventiliacija, nebuvo tiekiamas karštas vanduo bei išduodamos higienos priemonės, ant sienų nebuvo veidrodžių. Pažymėjo, kad nebuvo skiriama tinkama mityba, dėl ko kildavo papildomų sveikatos problemų. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, todėl prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ligoninėje buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-05-15 ir nuo 2014-06-13 iki 2014-06-19, 20 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14. Pažymėjo, kad negali pateikti duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma asmenų.

Pažymėjo, kad LAVL apgyvendinimo ir pacientų izoliavimo tvarka yra griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems. Todėl nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista.

Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), nėra nustatyta, kokie baldai turi būti įrengiami pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Pažymėjo, kad tualeto įrengimas ir atitvėrimas nuo likusios patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti uždengiamą tualetą.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010, „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010). Kiekvienais metais šiam tikslui skiriamos lėšos yra pilnai panaudojamos.

LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o valymo bei dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir HN 47-1:2010), reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka.

LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis sudarytu grafiku, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Toks maudymosi po dušu organizavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Karštas vanduo tiekiamas tik į dušo patalpas.

Paaiškino, kad LAVL turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, kuri užtikrina lovos skalbinių tinkamą priežiūrą ir keitimą.

Pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliavimą ir vėdinimą patalpoje. Vasaros metu vienas lango rėmas yra išimamas, kad būtų galima vėdinti patalpas per langus.

LAVL personalas išduoda kiekvienam nuteistajam būtinas priemones, nurodytas suimtųjų bei nuteistųjų materialinį bei buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, o apsiribota bendro pobūdžio teiginiais bei samprotavimais. Nėra pagrindžiamas priežastinis ryšys tarp LAVL administracijos veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos bei nurodyta neturtinės žalos suma. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad asmens patirtų dvasinių bei fizinių kančių poveikis labiausiai juntamas, kuomet jį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui, atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, Nr. A822-619/2009).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad vienas iš veiksnių, kuris prisidėjo prie pareiškėjui galimai padarytos neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2015-08-14 (atskirais laikotarpiais) buvo per mažas pareiškėjui suteiktas palatos plotas. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 punkte, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu palatoje buvo gydoma asmenų, LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose Nr. 24 ir Nr. 20 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-05-15 ir nuo 2014-06-16 iki 2014-06-19 palatoje Nr. 24 (plotas 21,25 kv. m., 8 miegamos lovos) ir laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14 palatoje Nr. 20 (plotas 7,19 kv. m, 4 miegamos lovos) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, o minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 m², pareiškėjui nebuvo užtikrintas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetas LAVL palatose buvo visiškai neatitvertas nuo likusios patalpos. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara . Iš byloje pateiktų palatų nuotraukų matyti, kad palatoje Nr. 20 sanitarinis mazgas yra atitvertas sienele (b. l. 33). Palatoje Nr. 24 įrengtas sanitarinis mazgas taip pat atskirtas nuo likusios kameros patalpos sienele (b. l. 59). Be to, byloje pateiktame 2015-02-13 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-252 (b. l. 24–25) nustatyta, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje-palatoje Nr. 20 atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl visiškai neatitverto sanitarinio mazgo.

Anot pareiškėjo, LAVL palatose nebuvo įrengtos ventiliacijos. Vadovaujantis HN 76:2010 (galiojusios iki 2015-11-01) 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Eksploatavimo taisyklių 16.10. papunktyje. Byloje pateiktame minėtame 2015-02-13 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-252 nurodyta, kad kamera-palata Nr. 20 yra vėdinama natūraliai per langą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad kameroje-palatoje būtų trūkę oro, ar kad būtų sudaromos kliūtys vėdinti patalpas. Todėl negalima konstatuoti, kad dėl ventiliacijos neįrengimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybių, jog LAVL kamerose-palatose nebuvo įrengtų veidrodžių bei nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Vadovaujantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose įrengtame sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad sanitariniame mazge turi būti tiekiamas šaltas vanduo. Pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Nurodydamas, kad kamerose-palatose nebuvo veidrodžio, pareiškėjas neapibūdino nepatogumų, kuriuos dėl to patyrė. Taip pat pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr. pvz. 2016-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A1518-520/2016). Teismo vertinimu, veidrodžio neįrengimas patalpoje negali būti pripažįstamas pakankamai intensyviu veiksniu, galinčiu būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.

Anot pareiškėjo, jo buvimo LAVL laikotarpiu, jam nebuvo išduodami higienos reikmenys. Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neapibūdino šio galimo pažeidimo, nenurodė, kokios higienos priemonės, jo nuomone, turėjo būti išduodamos. Todėl nėra galimybės įvertinti, ar minėto teisės akto reikalavimai buvo pažeisti ir nėra pagrindo netikėti LAVL paaiškinimais dėl šio teisės akto reikalavimų laikymosi.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (24 dienos) ir naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui priteistina 216 (du šimtai šešiolika) Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. B. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui D. B. 216 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. B. 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Kitą pareiškėjo D. B. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas