- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- eI-435-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. D., D. D.
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D. (Y. D.) ir D. D. (D. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. D. ir D. D. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Migracijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-727, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai, pagrįsdami savo reikalavimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo sprendime išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos J. D. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei bei mano, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja yra pripažinta kaip įtariamoji, o tai, kad ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaltinamuoju aktu nereiškia, kad pareiškėja realiai kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjos manymu, atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir neatsižvelgė į pareikštų kaltinimų bei įtarimų faktą, taip pat neįvertino pareiškėjos asmenį charakterizuojančių duomenų, t. y., ar pareiškėja turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėtas pajamas, kitas šeimynines aplinkybes ir ryšius, saistančius ją su Lietuvos Respublika.
Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m., užsiima teisėta veikla – dirba UAB „Palmyra Baltic group“, moka visus privalomus mokesčius, neturi įsiskolinimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina nepilnametį vaiką, kuris nuo 5 klasės lanko mokyklą Lietuvoje, yra adaptavęsis naujoje aplinkoje, turi draugų, todėl gyvenamosios vietos keitimas neigiamai paveiktų vaiko psichologiją ir turėtų įtakos jo socialiniam saugumui.
Skunde pareiškėja teigia, kad atsakovas ginčijamame sprendime, pasisakydamas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, akcentuoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 ir sudaro pareiškėjai nepagrįstas kliūtis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad UAB „Palmyra Baltic group“ nėra 3 darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, todėl pareiškėja neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pareiškėja pažymi, kad UAB „Palmyra Baltic group“ realiai vykdo ūkinę veiklą, turi darbui pritaikytas patalpas, įdarbintą vieną darbuotoją, kuriam mokamas darbo užmokestis bei mokami visi privalomi mokėti mokesčiai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos manymu, pagrindo teigti, kad pareiškėja visai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, nėra. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjai prašo tenkinti skunde išdėstytus reikalavimus.
Pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka ir paaiškina, kad pareiškėja J. D. 2016 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji yra UAB „Palmyra Baltic group“ direktorė. Migracijos departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir priimtas sprendimas buvo apskųstas teismui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.
Atsakovas, remdamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis nustatė, kad pareiškėja pripažinta įtariamąja 2015 m. gruodžio 16 d. ikiteisminiame tyrime dėl Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, kurie kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai ir nusprendė, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad skundžiamame sprendime nebuvo nagrinėjamas pareiškėjos kaltumas ar nekaltumas, tačiau buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į gautą informaciją. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjai jau suteiktas kaltinamosios statusas byloje, todėl leidimas laikinai gyventi panaikintas ne formaliu pagrindu, o duomenimis, pagrindžiančiais nusikalstamą veiką.
Atsakovas taip pat patikrino, ar UAB „Palmyra Baltic group“ atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nustatė, kad bendrovėje nėra 3 visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos sūnus D. D. prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo mama, t. y. J. D., todėl pareiškėjos sūnaus teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė teisė, o ne sąlyga, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, atsakovas prašo pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Policijos departamentas paaiškina, kad pareiškėja J. D. padarė du tyčinius nusikaltimus, t. y. nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu ir sunkų nusikaltimą, nuosavybei ir turtiniams interesams. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad pateikdamas išvadą dėl pareiškėjos Migracijos departamentui, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir mano, kad kaltinamasis aktas, kuriuo 2017 m. birželio 1 d. buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl prašo skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (15-01)3I-727, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. D. 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, veiklą vykdydama UAB „Palmyra Baltic group“. Pareiškėja kartu su prašymu taip pat pateikė Ukrainos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, bendrovės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, 2013 m. sausio 16 d. darbo sutartį, kuri patvirtina, jog pareiškėja yra komercijos direktorė, 2016 m. balandžio 4 d. darbo sutartį sudarytą su A. S., 2016 m. balandžio 25 d. darbo sutartį sudarytą su I. L. bei 2016 m. gegužės 2 d. pažymą, patvirtinančią, jog I. L. dirba pagal verslo liudijimą, 2016 m. balandžio 15 d. darbo sutartį sudarytą su D. D. K., 2015 m. ir 2016 m. bendrovės balansus ir pelno nuostolių ataskaitas, 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, duomenis apie bendrovės sudarytas sutartis ir išrašytas sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., 2016 m. vasario 1 d. partnerių bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su UAB „Teisės ir verslo centras“, 2016 m. balandžio 4 d. partnerių bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su UAB „Enso Projects“.
Migracijos departamentas, atlikdamas pareiškėjos patikrinimą, 2016 m. balandžio 18 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą Nr. (15/4-8) 10K-15350. Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 4 d. gavo Policijos departamento 2015 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 5-S-3925 dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai, kuriame pranešama, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį, apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kuriame pareiškėja pripažinta įtariamąja. 2015 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu jai paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Pareiškėjai inkriminuojama nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.
Policijos departamentas rašte nurodo, kad Administracinių teisės pažeidimų registre taip pat yra įrašų, jog pareiškėjai 2015 m. sausio 29 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį ir 2015 m. rugsėjo 24 d. ji buvo nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“. Policijos departamentas 2015 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 5-S-3925 nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos respublikoje kelia grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas, remdamasis išdėstytais duomenimis, 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-881(00155; 00156), kuriuo atsisakė pakeisti Ukrainos piliečiams J. D. ir D. D. leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu sprendimu, 2016 m. liepos 18 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-8382-484/2016, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydami jį panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutarė pareiškėjų J. D. ir D. D. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, t. y. pareiškėjų skundą tenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, pakartotinai išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, prašydamas pateikti išvadą, ar pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. gavo Policijos departamento raštą Nr. 5-S-7470 dėl pareiškėjos J. D. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kuriame pranešama, kad patikrinus duomenis apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“, nes pareiškėja kaltinama pagaminusi netikrą dokumentą, suklastojusi tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo bei 184 straipsnio 2 dalį „Turto iššvaistymas“, nes pareiškėja kaltinama iššvaisčiusi jai patikėtą ar jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Tuo pagrindu, pareiškėja 2017 m. gegužės 16 d. pripažinta įtariamąja. Pareiškėja kaltinama tuo, kad būdama paskirta įmonės direktore ir turėdama teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, veikdama bendrininkų grupėje, padėjo iššvaistyti kitam asmeniui patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą (bendrovei priklausantį) didelės vertės turtą - 49 750 Eur ir, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už savo padalytą nusikalstamą veiką, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kurios pagrindu buvo parengtas kasos pajamų orderis, taip pat patvirtino šį suklastotą dokumentą savo parašu, tokiu būdu pagamindama netikrą dokumentą, ir jį panaudojo - perdavė įtraukti jį į bendrovės kasos apskaitos registrą. 2017 m. birželio 1 d. ikiteisminis tyrimas užbaigtas kaltinamuoju aktu ir byla perduota į teismą.
Pareiškėjai inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o veika, už kurią atsakomybė nustatyta Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Tuo pagrindu, Policijos departamentas nurodo, jog pareiškėja pripažintina kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Migracijos departamentas pakartotinio tyrimo metu taip siekė nustatyti, ar pareiškėja atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindus ir patikrino duomenis apie UAB „Palmyra Baltic Group“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos (toliau – ir SODRA) bei Darbo ministerijos informacinėse sistemose. Nustatyta, kad UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra 3 visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl UAB „Palmyra Baltic Group“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentas skundžiamu teismui sprendimu nustatė, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl bendrovėje dirbančių darbuotojų. Remiantis 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-44388 nustatyta, kad A. S. Migracijos valdybai apklausos metu prisipažino, jog UAB „Palmyra Baltic Group“ niekada nedirbo, niekada negaudavo darbo užmokesčio ir darbo sutarties su bendrove nepasirašė. Pagal SODROS 2016 m. spalio 26 d. duomenis, bendrovė valstybės biudžetui skolinga 618,62 Eur ir duomenų, kad skola būtų padengta pareiškėjai nepateikė, o remiantis SODROS informacinės sistemos 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis bendrovėje nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tačiau nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, todėl jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, jų realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeimyninius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017).
Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m, rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758, kuriuo patvirtintas „Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.1 papunktis), jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 papunktis), jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (12.3 papunktis), jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 papunktis), jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (12.5 papunktis), asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis), yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (12.7 papunktis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos J. D. atžvilgiu yra priimtas kaltinamasis aktas, kuriuo nustatytos nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinama pareiškėja aplinkybės, tačiau teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-190/2018 nepriėmus nuosprendžio, kuriuo, kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės bei nurodyti kaltinimai pareiškėjai būtų pripažinti teisėti bei pagrįsti, pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame sprendime pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi ir 14 punktą, pagal kurį atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Remiantis patikrinimo metu nustatytais duomenimis bendrovėje jau nuo 2016 m. spalio 26 d. nėra dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Pareiškėjai skunde teigia, kad turėtų būti atsižvelgta, jog bendrovė iš dalies atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau teismas su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutinka. Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti specialias sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jų nebuvimas sąlygoja išduoto leidimo pripažinimą negaliojančiu. Teismas pažymi, kad neatitikimas imperatyviems teisės aktų nustatytiems reikalavimas tęsiasi ilgiau nei metus, todėl pareiškėja, realiai vykdydama bendrovės veiklą, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų pašalinti minėtą pažeidimą ir įdarbinti naujus darbuotojus bendrovėje. Šiuo atveju paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4908-756/2017, kurioje teismas pažymėjo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvumą.
Skundžiamu sprendimu leidimas laikinai gyventi taip pat buvo panaikintas pareiškėjui D. D., kuris yra pareiškėjos J. D. nepilnametis sūnus. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad į Lietuvos Respubliką atvyksta Šeimos susijungimo tikslu (pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turį leidimą gyventi). Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai J. D. pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, laikytina, kad jos sūnui suteikta teisė gyventi Lietuvoje yra išvestinė iš pareiškėjai suteiktos teisės, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui D. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsisako pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai J. D. pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio, kurio pagrindu pareiškėjai pareikšti kaltinimai būti pripažinti pagrįstais. Tačiau konstatuotina, kad Migracijos departamentui nustačius, jog pareiškėja neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. UAB „Palmyra Baltic Group“ nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus. Atsižvelgus į tai, kad atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai J. D., Migracijos departamentais teisėtai bei pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir jos sūnui pareiškėjui D. D..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjų J. D. (Y. D.) ir D. D. (D. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.