- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 2K-392/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Albinas Sirvydis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- S. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. B. nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis:
S. B. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 3 d.
Taip pat, panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje iš S. B. priteistas civilinis ieškinys 310 000 Lt Z. A. ir D. A. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš S. B. Z. A. ir D. A. priteista 50 000 Lt turtinei žalai atlyginti, po 15 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir 7 000 Lt Z. A. bei 6 000 Lt D. A. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nustatė, kad S. B. nuo 2002 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytomis dienomis, iki 2003 m. birželio 13 d., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, panaudodamas prieš nukentėjusiuosius Z. A. ir D. A. psichinę prievartą, grasindamas nužudyti ar kitaip fiziškai susidoroti su Z. A. ir jo šeimos nariais, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą savo tariamą teisę dėl 10 000 Lt susigrąžinimo ir padarė didelės žalos nukentėjusiesiems, t.y. reikalavo perrašyti nukentėjusiajai D. A. priklausančias 100 procentų UAB „Aviameta“ akcijų jo vardu ir 2003 m. birželio 13 d. UAB „Aviameta“ kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose, privertė nukentėjusiuosius perrašyti A. Š. nukentėjusiajai D. A. priklausančias 100 procentų 10 000 Lt nominalinės vertės UAB „Aviameta“ akcijų, kurių rinkos vertė 50 000 Lt, ir taip faktiškai įgijo nuosavybės teisę į UAB „Aviameta“ turtą, kurio vertė 209 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tokiais veiksmais S. B. dėl reikalavimo perrašyti UAB „Aviameta“ 40 000 Lt vertės akcijų dalį prievartavo turtą iš nukentėjusiųjų, o dėl reikalavimo perrašyti 10 000 Lt vertės akcijų dalį – savavaldžiavo.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis S. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio nuostatas ir tai sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą bei paskirti teisingą bausmę. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl veikos kvalifikavimo, padarė kitokias nei pirmosios instancijos teismas išvadas, kurios sunkina nuteistojo padėtį, tačiau rėmėsi tais pačiais įrodymais, kaip ir pirmosios instancijos teismas, jų betarpiškai netirdamas (išskyrus ekonominės ekspertizės aktą). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad jo nuteisimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, o skundžiamu nuosprendžiu žymiai apsunkinęs jo padėtį, nes apeliacinės instancijos teismas kasatorių nuteisė tiek pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, priėmė prieštaringą, šališką sprendimą. Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, pasak kasatoriaus, yra esminis, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog UAB „Aviameta“ įsteigta už jo lėšas bei kad jis, Z. A. ir R.P. šios bendrovės akcijas bei turtą buvo sutarę ateityje pasidalinti į tris lygias dalis, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, jog dėl reikalavimo perrašyti 40 000 Lt vertės akcijų dalį jis prievartavo iš nukentėjusiųjų turtą. Pasak nuteistojo, turto prievartavimas kaip nusikaltimas galimas tik esant kaltei, kuri pasireiškia tiesioginės tyčios forma. Tyčia turi būti nukeipta į tam tikrą asmenį ir objektą, asmuo turi suprasti, kad neteisėtai, grasindamas pavartoti smurtą, reikalauja perduoti tam tikro dydžio ar vertės turtą. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, privalėjo aiškinti tyčios turinį, t.y. į kokios vertės turtą, esant nustatytam faktui, jog 10 000 Lt buvo jo asmeninės lėšos, jis pretendavo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neaiškino šių būtinų nusikaltimo sudėties požymių, rėmėsi vien ekspertės Dalios Makarevičiūtės 2009-01-30 ekspertizės aktu EUR Nr. 90101 E, kad akcijų vertė buvo 50 000 Lt ir kad 40 000 Lt viršijo S. B. įnašą. Nuteistasis skunde tvirtina, kad teismas nevertino eksperto Vytauto Černiaus, korporacijos „Matininkai“ išvadų, jų nelygino ir nepaneigė, nenurodė, kodėl remiasi ekspertės D. Makarevičiūtės aktu, o kitas išvadas atmeta. S. B. kasaciniame skunde teigia, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog akcijos buvo vertos daugiau nei 10 000 Lt, nes akcijų vertė buvo nustatyta tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, paskyrus ekspertizę. Anot kasatoriaus, byloje turėjo būti nustatyta, kad jis suvokė, jog reikalauja perduoti turtą (akcijas), kurių vertė viršija jo investicijas į bendrą verslą, t. y. kad akcijų vertė yra didesnė už sumą pinigų, kurią jis sumokėjo tas akcijas perkant. Kasatorius skunde nurodo, kad, įsigilinęs į priimtų teismų sprendimų esmę, jis suprato ir pripažįsta, kad jo veiksmai buvo neteisėti, kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas, kad vykdė tariamą, o ne tikrą savo teisę, kad tai turėjo daryti teisinėmis priemonėmis, tačiau nepripažįsta, kad prievartavo turtą ir kad jo tyčia buvo nukreipta į didesnės vertės turtą, negu jis buvo įdėjęs savo lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo S. B. manymu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė tiek bendrovės turto vertę, tiek akcijų vertę, į kurią buvo nukreipta jo tyčia, darant savavaldžiavimą. Kasatoriaus teigimu, eksperto išvada nėra privaloma, ji yra vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste. Nuteistasis kasaciniame skunde pažymi, kad jis teismo posėdyje ginčijo eksperto išvadą, tačiau teismas dėl tos išvados patikimumo nuosprendyje nepasisakė, todėl, kasatoriaus nuomone, turi būti skiriama pakartotinė ekonominė ekspertizė. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad byloje neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, priteisiant ieškovams 50 000 Lt turinei žalai atlyginti ir po 15 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius tvirtina, kad savo turto nei į akcijas, nei į bendrovės turtą civiliniai ieškovai neįdėjo. Nuteistasis skunde pažymi, kad D. A. buvo formali akcijų savininkė, Z. A. dirbo samdomu direktoriumi, gaudavo darbo užmokestį, jis niekada nebuvo akcininku, todėl neturėjo jokios galimybės perleisti ar neperleisti akcijų. Dėl nurodytų aplinkybių, kasatoriaus nuomone, reali turtinė žala ieškovams nepadaryta. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes (jo, Z. A. ir R.P. susitarimą bendrovės akcijas bei turtą ateityje pasidalinti į tris lygias dalis), ieškovai galėtų pretenduoti tik į trečdalį akcijų rinkos vertės, t. y. į 16 666, 66 Lt. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nepasisakė, kodėl civiliniams ieškovams padarytą neturtinę žalą vertina visiškai vienodai.
Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą S. B. padarė bendrininkų grupėje. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas jokiais argumentais nepagrindė, kokiu pagrindu jam pateiktas kaltinimas dėl bendrovės turto prievartavimo, dalyvaujant bendrininkų grupėje.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo S. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, priešingai, nei teigia kasatorius, jo nusikalstama veika dėl reikalavimo perduoti 100 procentų UAB „Aviameta“ akcijų kvalifikuota teisingai kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, idealioji sutaptis. Prokuroro manymu, kasacinio skundo teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad S. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tačiau papildomai juos kvalifikavęs dar ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, padarė prieštaringas išvadas bei neteisėtai apsunkino nuteistojo padėtį, yra nepagrįsti. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų Z. A. ir D. A. bei prokuroro apeliacinius skundus, kurie prašė pakeisti nuosprendį ir S. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog S. B. reikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti ne tik 10 000 Lt, o visą UAB „Aviameta“ akcijų paketą, kurio vertė, remiantis ekonominės ekspertizės išvadomis, nusikaltimo padarymo metu buvo 50 000 Lt, visiškai pagrįstai konstatavo, kad S. B. neteisėtai reikalauto turto vertė aiškiai viršijo jo investicijas į bendrą verslą. Todėl, pasak prokuroro, teismas nuteistojo nusikalstamus veiksmus dėl reikalavimo perduoti 40 000 Lt teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, prokuroro manymu, nėra teisinio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo bei bylos apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, t.y. BPK 305 straipsnio, 331 straipsnio, BPK 320 straipsnio reikalavimus. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus teiginiai dėl tiesioginės tyčios nenustatymo ir tendencingų ekonominės ekspertizės išvadų yra nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertės D. Makarevičiūtės išvadomis, jog UAB „Aviameta“ akcijų paketo vertė 2003-06-13 buvo 50 000 Lt. Prokuroras pažymi, kad tiek ekspertizės akte, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdyje ekspertė išsamiai paaiškino, kokiu būdu buvo nustatyta UAB „Aviameta“ akcijų paketo rinkos vertė, kokie tyrimo metodai buvo naudojami. Be to, prokuroras atsiliepime nurodo, kad šios ekspertės pateikti bendrovei priklausiusio specifinės paskirties turto (aviacinės technikos remonto ir patikros įrenginių, stendų) vertės apskaičiavimai iš esmės sutapo su specialisto V.Černiaus turto vertės apskaičiavimu, kurio išvadomis rėmėsi pats kasatorius. Prokuroro manymu, taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad ekspertė bendrovės akcijų vertę tendencingai užaukštino, nes ji pagrįstai panaudojo lyginamosios vertės metodą, vidutinė pastato rinkos vertė buvo nustatyta įvertinus 14 realiai 2003 metais Panevėžio mieste įvykusių sandorių vertę. Pasak prokuroro, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą skirti byloje naują ekspertizę, kad būtų nustatyta UAB „Aviameta“ akcijų paketo vertė, nes, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nei nuteistasis, nei jo gynėjas tokio prašymo nepateikė. Prokuroro manymu, nuteistojo teiginius, kad jis manė, jog reikalauja tik 10 000 Lt vertės turto, nes tiek jo įsitikinimu buvo vertos bendrovės akcijos, paneigia bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. buvo žinoma, kokį turtą turi bendrovė, kad bendrovė dirba pelningai, gauna užsakymus, juos vykdo, kad, planuojant plėsti ūkinę veiklą, buvo paimta paskola iš banko ir nupirktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Visos šios aplinkybės, anot prokuroro, įrodo, kad, reikalaudamas perduoti UAB „Aviameta“ akcijų paketą, S. B. suvokė, kad jis siekia neteisėtai įgyti turtines teises į svetimą didelės vertės turtą ir jį įgijo, t.y. kad jis veikė tiesiogine tyčia. Prokuroras atsiliepime teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įstatymo reikalavimų, spręsdamas nukentėjusiesiems atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos klausimą. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji D. A., kaip vienintelė UAB „Aviameta“ akcininkė (ir jos sutuoktinis), turtinę žalą patyrė netekę jiems priklausančių akcijų, kurių rinkos vertė perleidimo S. B. metu buvo 50 000 Lt, todėl būtent tokio dydžio turtinę žalą S. B. turi atlyginti nukentėjusiesiems. Be to, anot prokuroro, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad nukentėjusiesiems atlygintina turtinės žalos suma turi būti mažinama 2/3, nes jiems priklausė tik 1/3 akcijų dalis, kadangi nei S. B., nei R. P. nebuvo UAB „Aviameta“ akcininkai ir negalėjo reikalauti akcijų dalies. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikalstamas veikas S. B. padarė, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Prokuroras atsiliepime tvirtina, kad ši aplinkybė nustatyta, įvertinus nukentėjusiųjų Z. A. ir D. A., liudytojo V. G. parodymus apie tai, kad po S. B. grasinimų fiziškai susidoroti su Z. A. ir jo šeimos nariais, su juo iš tiesų bandė susidoroti į V. G. bendrovės teritoriją, kur tuo metu dirbo Z. A., automobiliu įsibrovusių asmenų grupė, kad būtent po šio išpuolio Z. A., supratęs S. B. grasinimų realumą, buvo priverstas slapstytis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies, 294 straipsnio 2 dalies taikymo
Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte nurodyta, jog S. B. kaltinamas BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Nusikalstama veika aprašyta kaip vienas tęstinis nusikaltimas, t. y. laikotarpyje nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2003 m. birželio 13 d. padarytas nukentėjusiųjų Z. A. ir D. A. turto prievartavimas. Išskirti trys tos veikos epizodai: pirmas – 9 800 Lt prievartavimas, reikalaujant mokėti už tariamą apsaugą „stogą“; antras – Z. A. privertimas parašyti S. B. paskolos raštelį 50 000 Lt sumai; trečias – nukentėjusiųjų privertimas perrašyti D. A. priklausiusias 10 000 Lt nominalinės vertės UAB „Aviameta“ akcijas S. B. nurodyto asmens A. Š. vardu.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas tik už trečiąjį kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos epizodą, pakeičiant kaltinimą į lengvesnį, t. y. veiką kvalifikuojant ne pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimą, padarytą panaudojant psichinę prievartą. Dėl pirmojo ir antrojo kaltinimo epizodų S. B. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo, padarant tas nusikalstamas veikas. Išteisinamoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis buvo skundžiama apeliacine tvarka, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas ją paliko nepakeistą. Kasacinių skundų dėl jos negauta. Todėl kasacine tvarka nagrinėjama tik apkaltinamoji nuosprendžio dalis, kuri buvo pakeista skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.
S. B. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytomis dienomis, iki 2003 m. birželio 13 d., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, panaudodamas prieš nukentėjusiuosius Z. A. ir D. A. psichinę prievartą, grasindamas nužudyti ar kitaip fiziškai susidoroti su Z. A. ir jo šeimos nariais, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdė ginčijamą savo tikrą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiesiems, t.y.: reikalavo perrašyti nukentėjusiajai D. A. priklausančias 100 procentų UAB „Aviameta“ akcijų jo vardu ir 2003 m. birželio 13 d. UAB „Aviameta“ kontoros, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), patalpose privertė nukentėjusiuosius perrašyti D. A. priklausiančių 100 procentų 10 000 Lt nominalinės vertės UAB „Aviameta“ akcijų A. Š. vardu ir tuo faktiškai įgijo nuosavybės teisę į UAB „Aviameta“ turtą, kurio vertė 300 000 Lt.
Palyginus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, matyti tokie skirtumai: 1) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B. savavališkai vykdė savo tikrą teisę susigrąžinti 10 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ta teisė buvo ne tikra, o tariama; 2) pirmosios instancijos teismas nurodė tik nominaliąją išreikalautų akcijų vertę (10 000 Lt), o apeliacinės instancijos teismas nustatė tų akcijų dar ir rinkos vertę (50 000 Lt); 3) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Aviameta“ turto bendra vertė yra 300 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas tą vertę sumažino iki 209 000 Lt.
Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie patvirtina, jog S. B. davė Z. A. UAB „Aviameta“ steigimui reikalingas lėšas (10 000 Lt), t. y. šiuos asmenis siejo ankstesni turtiniai santykiai, todėl S. B. turėjo teisę (nors oficialiai ir neįtvirtintą) į minėtą pinigų sumą. Sprendimą pakeisti S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo taip: tais atvejais, kai kaltininkas iš nukentėjusiojo reikalauja perleisti jam atitinkamą turtą ar turtinę teisę dėl ankstesnių jų tarpusavio teisinių santykių, t. y. tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtais būdais realizuoja savo ginčijamą tikrą ar tariamą turtinę teisę, tačiau reikalauja didesnės, nei jam gali priklausyti, vertės turto ar turtinės teisės, t. y. kai kaltininko reikalavimas yra nelygiavertis nukentėjusiojo turtinei prievolei, jo veiksmai vertintini kaip dviejų nusikalstamų veikų – turto prievartavimo ir savavaldžiavimo idealioji sutaptis; tokiu atveju savavaldžiavimo dalykas yra ta reikalaujamo perduoti turto ar turtinės teisės dalis, kurią apima ankstesni kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai, o ta reikalaujamo perduoti turto ar turtinės teisės dalis, kuri aiškiai viršija prievolės apimtį, yra turto prievartavimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nustatytas būtent toks atvejis, nes S. B. galėjo turėti turtinių pretenzijų nukentėjusiesiems tik dėl 10 000 Lt (tiek pinigų jis buvo anksčiau investavęs į UAB „Aviameta“ akcijas), o tų akcijų rinkos vertė jų išreikalavimo metu investuotą sumą viršijo ženkliai – net 40 000 Lt.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeisdamas nuteistojo S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Veikos kvalifikavimas pripažįstamas tinkamu tik tada, kai ji atitinka visus taikomoje BK normoje numatytos nusikalstamos veikos požymius. BK 181 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad S. B. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Taip apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pacitavo BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame apibrėžiama tiesioginė tyčia, tačiau šios savo išvados nepagrindė jokiais argumentais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada teisinga tik iš dalies, t. y. tik BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Tačiau UAB „Aviameta“ akcijų 40 000 Lt vertės užvaldymu turto prievartavimo būdu, t y. veika, už kurią apeliacinės instancijos teismas S. B. nuteisė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, S. B. net nebuvo kaltintas (tokio kaltinimo nėra kaltinamajame akte, nėra prokuroro prašymo taip pakeisti kaltinimą ir teisminio nagrinėjimo stadijoje). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Aviameta“ akcijų rinkos vertė buvo nustatyta, tik trečią kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad reikalaujamų perduoti akcijų rinkos vertę S. B. žinojo nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2003 m. Todėl kasatoriaus argumentas, kad tos vertės jis nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jai nustatyti prireikė specialių žinių (teismas tam paskyrė ekspertizę), yra pagrįstas. BK 15 straipsnio nuostatos, jog tyčios atveju kaltininkas turi suvokti daromos veikos pavojingumą, reiškia, kad jis turi suvokti visus veikai kvalifikuoti pagal atitinkamą BK specialiosios dalies normą būtinus elementus. Tam, kad būtų pagrindas S. B. veiksmus, išreikalaujant UAB „Aviameta“ akcijas, kvalifikuoti taip, kaip tai padarė apeliacinės instancijos teismas (kaip turto prievartavimo ir savavaldžiavimo idealiąją sutaptį), buvo būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad reikalauja perduoti turtą (akcijas), kurių vertė aiškiai viršija jo investicijas į bendrą verslą, t. y. kad akcijų vertė yra žymiai didesnė už sumą pinigų, kurią jis sumokėjo tas akcijas perkant. Nežinodamas reikalaujamų akcijų rinkos vertės, aptariamos aplinkybės S. B. suvokti negalėjo. Nenustačius vieno iš nusikaltimo sudėties požymių (subjektyviosios pusės – tyčios) S. B. nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis): visa nuteistojo nusikalstama veika, išreikalaujant UAB „Aviameta“ akcijas iš nukentėjusiųjų, kvalifikuotina tik pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, pagal šią normą paskiriant atitinkamą bausmę. Priešingai, nei teigiama nuteistojo S. B. kasaciniame skunde, aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, išreikalaudamas iš nukentėjusiųjų UAB „Aviameta“ akcijas, jis darė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, patvirtina bylos medžiaga. Todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Įvertinusi visus bylos duomenis, o taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu S. B. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį jau buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; faktiškai atliko daugiau kaip du trečdalius tos bausmės; iš laisvės atėmimo vietos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai (likus keturiems mėnesiams ir 22 dienoms neatliktos bausmės); kasacine tvarka byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam, pakeitus veikos kvalifikavimą taip, kaip ją jau buvo kvalifikavęs pirmosios instancijos teismas, naujai skirtinos bausmės trukmė neturi viršyti jo jau faktiškai atliktos bausmės trukmės.
Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio
Nustačius, kad 40 000 Lt išreikalautų akcijų vertės užvaldymas turto prievartavimo būdu S. B. buvo inkriminuotas neteisingai, atitinkamai mažintina (iki 10 000 Lt) ir nukentėjusiesiems priteista iš nuteistojo pinigų suma turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimai dėl neturtinės žalos ir dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo paliktini nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti: 1) nuteistojo S. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir už jos padarymą paskirti vienerių metų vieno mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaičius S. B. suėmimo laikotarpį nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 3 d., konstatuoti, kad paskirtą bausmę jis yra atlikęs; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje S. B. paskirta subendrinta trejų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė; 3) iš S. B. Z.A. ir D. A. turtinei žalai atlyginti priteistą pinigų sumą sumažinti iki 10 000 Lt.
Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.