Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjo pareiškėjų A. J. ir R. J. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai A. J. ir R. J. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 538 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja A. J. nurodo, jog jos deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini). Iš pridedamo voko matyti, jog pareiškėja faktiškai galimai gyvena adresu -S(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. J. atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo R. J. paskutinė gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Be to, pagal CK 2.12 straipsnį nuolatinė gyvenamoji vieta yra ta vieta, kurią fizinis asmuo laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pažymėtina, kad R. J. ne savo laisva valia pasirinko Pravieniškių pataisos namus, o juose atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pagal loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus su bausmės atlikimo vieta R. J. asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini, ir bausmės atlikimo vieta negali būti laikytina jo gyvenamąja vieta, nors jis šiuo metu atlieka bausmę. Be to CK 2.12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia asmens nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad R. J. gyvenamąja vieta laikytina ne priverstinė bausmės atlikimo, o paskutinė jo laisvai pasirinkta gyvenamoji vieta iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turėtų būti paduotas Ignalinos rajono apylinkės teismui, Laisvės g. 62, LT-30117 Ignalinoje, arba Vilniaus miesto apylinkės teismui, Laisvės pr. 79 A, LT-06144 Vilniuje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. J. ir R. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.