Kauno apylinkės teismo nuosprendis

D. K. (nusikaltimo padarymo metu buvęs nepilnamečiu), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, nebesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2016-01-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. vad. BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu) padarymu,

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 20 d. apie 01.45 val., D. K. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, Kėdainių mieste, ties P. Lukšio g. 7-u namu, A. S. būnant šalia ir taip sukeliant bauginančią aplinką bei atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, D. K. panaudojant fizinį smurtą, tai yra vieną kartą kumščiu suduodant nukentėjusiajai I. R. į veidą, o šiai nugriuvus ant žemės dar kartą kumščiu suduodant į veidą, tuo padarant dvi muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ir nukentėjusiajai sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiosios I. R. pagrobė jai priklausančią 30 Eur vertės rankinę ir joje buvusius: 130 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy Mini 4“, 15 Eur vertės telefono dėklą, bendros 12 Eur vertės dvi dėžutes vaistų „Dolmen“ ir „Elicija“, bendros 50 Eur vertės du buto raktus, viso turto už 237,00 Eur.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kartu su drauge Ž. S. ir jos seserimi A. S. ėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo neblaivi moteris - nukentėjusioji, kuris paprašė palydėti, pavaišino cigaretėmis. Ties P. Lukšio gatvės 7 namu, Kėdainių m., jis tyčia pastūmė nukentėjusiąją, stumdamas galėjo pataikyti ranka į veidą ir nukentėjusioji nukrito ant žemės. Gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai jis sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Paėmė rankinę, pabiro daiktai. A. surinko daiktus, paėmė rankinę ir jie pabėgo. L. A. iš rankinės išėmė telefoną ,,Samsung", su dėklu, kurį, paprašius, atidavė jam. Rankinėje galėjo būti ir kiti kaltinime nurodyti daiktai. Rankinę pasiėmė A. ir išėjo namo. Kiek žino, rankinę ji išmetė į konteinerį. Telefone buvusią SIM kortelę jis išmetė ir įsidėjo savo kortelę, telefonu naudojosi apie savaitę. Atimdamas iš moters rankinę tikėjosi rasti pinigų. Turto kiekio ir vertės neginčija. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Su ligonių civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti.

Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdama išgėrusi alkoholio, ėjo kartu su seserimi Ž. ir jos draugu D. K. link D. namų. Priėjo neblaivi moteris, pavaišino cigaretėmis, paprašė palydėti. Ji su seserimi ėjo priekyje, o D. ir ta moteris ėjo paskui jas. Ji išgirdo moters aiktelėjimą, šauksmą. Atsisukusi pamatė, kad moteris guli ant žemės. Suprato, kad jai D. trenkė. Suvokia, kad būdama toje vietoje ji sudarė nukentėjusiajai bauginančią aplinką. Iš moters rankinės buvo pabirę daiktai. Ji su D. surinko daiktus, paėmė rankinę ir visi pabėgo, tikėjosi rankinėje rasti pinigų. Namo laiptinėje iš rankinės ištraukė telefoną. D. pasakė, kad telefonas reikalingas jam ir ji telefoną atidavė D.. Rankinėje buvo ir kitų daiktų. Rankinę ir joje buvusius daiktus ji pasiėmė ir išmetė į konteinerį. Turto kiekio ir vertės neginčija. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų taip pasielgusi. Su ligonių civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad 2015-12-20 po 01 val., po įmonės Kalėdinio vakarėlio ji ėjo į namus. Buvo neblaivi, ėjo kartu su bendradarbiais. Prie parduotuvės ,,Iki cento", esančios P. Lukšio g. 1A, Kėdainių m., bendradarbius užpuolė nepažįstami asmenys, kilo sumaištis. Ji išsigando, kad gali nukentėti, todėl nuėjo link namų. Kažkas ją prisivijo ir pasiūlė važiuoti kartu. Tuo metu ji jau buvo prie P. Lukšio g. 7 namo, Kėdainių m. Atsisuko ir vyriškiui atsakė, o šis jai nieko nesakęs kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Jai nugriuvus ant nugaros, vyras dar kartą kumščiu trenkė jai į veidą ir iš rankų ištraukė rankinę. Ji girdėjo moterišką balsą sakant ,,radom". Iš garso suprato, kad kraustoma jos rankinė. Kol kažkas kraustė rankinę, vyras buvo šalia jos. Kai vyras pasitraukė, ji tuoj pat nubėgo į namus. Įvykio metu jai prakirto lūpą bei pagrobė 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 130 Eur vertės telefonas ,,Samsung", 15 Eur vertės telefono dėklas, 12 Eur vertės dvi dėžutės vaistų, 50 Eur vertės du raktai nuo buto, 3 lapai iš ligoninės su jos duomenimis, beverčiai: buteliukas kvepalų, 2 indeliai lūpų blizgio, plaukų segtukas (1 tomas, b. l. 22, 25, 27).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3557/2015(02) nurodyta, kad I. R. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu buvo padarytos dvi muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai smūgiuojant ir ranka. Dėl sužalojimų nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas (2 tomas, b. l. 104).

Liudytoja Ž. S. parodė, kad 2015 m. gruodžio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 22 val. ji kartu su draugu D. K., drauge I., seserimi A. S. buvo P. Lukšio g. 2 namo, Kėdainių m., kažkuriame bute. Po kurio laiko išėjo į lauką. Prie parduotuvės buvo susirinkę daug žmonių, kaip ji suprato, buvo kilę muštynės, tačiau jai matant jau niekas nesimušė. Ji kartu su seserimi A. ir D. K. ėjo link D. namų, P. Lukšio g. (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m. Einant juos pašaukė kažkokia moteris, kuri buvo labai girta. Moteris įsikibo D. į parankę, prašė parvesti ją į namus. Einant D. tą moterį kažkaip stumtelėjo ir moteris nugriuvo ant nugaros. Ar D. moteriai sudavė ji nematė. Moters rankinė gulėjo ant žemės šalia nukentėjusiosios. Ji D. priekaištavo, kodėl jis pastūmė moterį. Palikę moterį ant žemės, visi nuėjo. Tik ryte D. jai pasakė, kad paėmė telefoną, sakė jį radęs šalia moters, kurią pastūmė (1 tomas, b. l. 71).

Liudytoja I. B. parodė, kad 2015-12-21 darbe matė nukentėjusiąją I. R., kuriai buvo sužalotas veidas. Nukentėjusioji jai paaiškino, kad naktį ji buvo užpulta, sumušta, iš jos buvo atimta rankinė. Patvirtino, kad išvakarėse vyko darbovietės kalėdinis vakarėlis (b. l. 68).

2016-01-26 tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad nukentėjusiosios telefonu po plėšimo naudojosi D. K. (1 tomas, b. l. 120).

2016-01-27 daiktų savanoriško pateikimo procesinio veiksmo metu D. K. pateikė telefoną ,,Samsung", kuris buvo apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (1 tomas, b. l. 121, 124, 127).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir pačių kaltinamųjų parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, iš dalies liudytojos parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, D. K. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, A. S. būnant šalia ir taip sukeliant bauginančią aplinką bei atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, D. K. panaudojant fizinį smurtą, tai yra vieną kartą kumščiu suduodant nukentėjusiajai I. R. į veidą, o šiai nugriuvus ant žemės dar kartą kumščiu suduodant į veidą, tuo padarant dvi muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ir nukentėjusiajai sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiosios I. R. pagrobė jai priklausančią 30 Eur vertės rankinę ir joje buvusius: 130 Eur vertės telefoną „Samsung Galaxy Mini 4“, 15 Eur vertės telefono dėklą, bendros 12 Eur vertės dvi dėžutes vaistų „Dolmen“ ir „Elicija“, bendros 50 Eur vertės du buto raktus, viso turto už 237,00 Eur.

Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais. BK 180 str. - plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą, ( ... ). Pagal BK 25 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 str. 2 d. susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Kaltinamieji kaltais padarę plėšimą prisipažino visiškai. Pripažino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu D. K. panaudojo fizinį smurtą ir paėmė rankinę, kurioje tikėjosi rasti pinigų, o buvusi šalia ir bauginančią aplinką sudariusi kaltinamoji A. S., matydama ir suvokdama, jog prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat tikėdamasi rankinėje rasti pinigų, perėmė nukentėjusiosios rankinę, kurią, pabėgę su D. K., kraustė ir išėmusi telefoną atidavė D. K., o likusius daiktus kartu su rankine išmetė. Ištirti nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis sudavė jai smūgius, iš gulinčios atėmė rankinę, kurią vietoje apžiūrinėjo moteris, po ko visi su jos rankine pabėgo. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtinta, kad aplinkybėse nurodytu laiku, galimai smūgiuojant ranka, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: dvi muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, dėl sužalojimų nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas. Telefono išklotinių analizė patvirtino, kad po nusikaltimo telefonu naudojosi kaltinamasis D. K., kuris telefoną policijos pareigūnams geranoriškai atidavė. Liudytoja I. B. patvirtino, kad kitą dieną darbe matė nukentėjusiąją, matė sužalotą jos veidą ir nukentėjusioji jai paaiškino, kad naktį ji buvo užpulta, sumušta, iš jos buvo atimta rankinė.

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji, suvokdami, jog naudojant fizinį smurtą grobiama svetima nuosavybė, tai yra suvokdami nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėdami, savo elgesiu pritardami vienas kito veiksmams, tai yra tapdami bendrininkais (bendravykdytojais), todėl veikos kvalifikacijai tokiu atveju neturint įtakos, kuris iš kaltinamųjų naudojo fizinį smurtą, kuris svetimą turtą užvaldė, veikdami tiesiogine tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, atlikdami BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus, veiką kvalifikuojančius, veiksmus. Nusikalstamą veiką kaltinamieji pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiosios pagrobtą turtą užvaldę, tai yra turėdami realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo pačių kaltinamųjų parodymai, kad jie sprendė ir išsprendė klausimą dėl pagrobto turto likimo (šiuo atveju yra nesvarbu ar pagrobtą svetimą turtą kaltinamieji dalinosi, ar pasiėmė vienas kuris, ar turtas buvo išmestas).

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad D. K. ir A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta jų prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir patys kaltinamieji.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji ir abu kaltinamieji teismui pateikė susitaikymo protokolą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, sutarė dėl žalos atlyginimo, prašė bylą nutraukti. Prokuroras bylos nutraukimui neprieštaravo.

Teismo pozicija dėl kaltinamosios A. S.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkė, susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamąja bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į A. S. asmenybę – praeityje neteista, nuoširdžiai gailėjosi, į jos antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, į tai, kad ji dirba ir mokosi, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad A. S. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ši jos kriminalinė veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į tuos pačius motyvus teismas mano, jog šį kartą kaltinamajai nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonių.

Teismo pozicija dėl kaltinamojo D. K..

D. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, todėl jam taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos (BK 81 str. 1 d.). BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs < …> apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant būtinosios sąlygos arba nė vienos iš alternatyvių sąlygų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.

Sąvoka pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas vartoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. 2016-01-27 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. už nusikaltimą, padarytą 2016-04-26, darytina išvada, kad jis nusikalto ne pirmą kartą. Be to, 2014-03-07 prokuratūra atsisakė D. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 str. 1 d ir 284 str. 1 d., kadangi D. K. nebuvo 16 metų amžiaus, tai yra nebuvo sulaukęs amžiaus, kurio sulaukus galima baudžiamoji atsakomybė už paminėtas nusikalstamas veikas, D. K., nors tik sulaukęs 18 metų amžiaus, praeityje (2015 m.) buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (ATPK 178 str. 5 d., 50 str., 128 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.). Visos šios aplinkybės teismui neleidžia daryti išvados, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; be to, D. K. nuo nusikaltimo padarymo 2015-12-20, nukentėjusiajai neatlygino nė dalies žalos.

Atsižvelgia į tai, kas išdėstyta, tai yra nesant įstatyminio pagrindo D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant jokiam teigiamam kaltinamojo elgesio pokyčiui, atsižvelgiant ir į pirmaeilį kaltinamojo elgesį nusikaltimo padaryme į tai, kad būtent jis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir kaltinamajam turi būti paskirta kriminalinė bausmė.

Bausmės skyrimo nuostatos D. K.. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad D. K. padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į charakterizuojančias aplinkybes, kurios išdėstytos motyvuojant atsisakymą kaltinamajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, į tai, kad kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, sveikas,

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas D. K. gali būti pasiektas skiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į kaltinamojo prisipažinimą, į jo amžių nusikaltimo padarymo metu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str.), paskiriant mažesnį nei sankcijoje numatytos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir bausmės vykdymą atidedant bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str., 84 str., 87 str. ), nes teismas paskutinį kartą D. K. suteikia galimybę įrodyti, kad jam paskirtos bausmės tikslas gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo pataisos namuose, tikintis, kad būdamas laisvėje ir pilnametystės jau sulaukęs kaltinamasis, įrodys, kad jis gali elgtis ne kaip kriminalinis nusikaltėlis, bet kaip vertas pagarbos suaugęs žmogus.

Kardomosios priemonės. Kaltinamieji sulaikyti nebuvo, jiems byloje paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 tomas, b. l. 143-144, 2 tomas, b. l. 72). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civiliniai ieškiniai. I. R. byloje buvo pareiškusi (1 tomas, b. l. 31-32, patikslintas ieškinys 2 tomas, b. l. 131) civilinį ieškinį dėl 207,00 Eur turtinės žalos ir 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 500,00 Eur ir susitarė su kaltinamaisiais dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų (2 tomas, b. l. ), dėl ko susitarimas teismo tvirtintinas.

Byloje yra pareikštas valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys (1 t., b. l. 40) dėl 29,47 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas, kurį rašytiniu prašymu (2 t., b. l. 129) civilinis ieškovas ir teisiamajame posėdyje prokuroras prašė patenkinti. Kaltinamieji su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys realus, įrodytas prie ieškinio pridėtu rašytiniu įrodymu – nukentėjusiajai teiktų gydymo paslaugų sąrašu ir kainomis (1 t., b. l. 42), todėl pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 29,47 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai ((duomenys neskelbtini) str.).

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,27 Eur), nedaug viršija minimalią 3 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į jų prioritetinę būtinybę atlyginti žalas, iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307, 309 str., teismas

nusprendžia:

A. S., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas) ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – I. įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai I. R. turtinę žalą iki 2016-09-11 ir II. elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2016 metų rugpjūčio 11 d. susitaikymo protokole (2 tomas, b. l. 133) tarp nukentėjusiosios I. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamųjų D. K. bei A. S. sudarytą susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad: kaltinamieji D. K. ir A. S. solidariai nukentėjusiajai I. R. iki 2016 metų rugsėjo 11 dienos įsipareigoja atlyginti 207,00 Eur (dviejų šimtų septynių eurų 00 ct) turtinę žalą ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Teismas išaiškina, kad jei kaltinamieji iki nurodyto termino nukentėjusiajai sutartos žalos neatlygins, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad visa likusi nesumokėta suma būtų išieškota priverstinai, dėl ko kaltinamieji privalės atlyginti ir išieškojimo vykdymo išlaidas.

Priteisti solidariai iš D. K. ir A. S. 29,47 Eur (dvidešimt devynis eurus 47 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (j. a. kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.