Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Panevėžio apylinkės teismo 2002 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54² str., 2002 m. spalio 2 d. paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo PDK lygtinai, neatlikęs 1 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausmės;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - bauda 4 MGL (500Lt).;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 294 str. 2 d., 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; teistumai neišnykę.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., 1 d.; 129 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. 2007m. liepos 11 d., apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - I. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., Panevėžio rajone, kieme, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, suduodamas kumščiu du smūgius N. K. į veido sritį, jam griuvus, spirdamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir domkratu suduodamas N. K. ne mažiau vieno karto į pilvo sritį bei ne mažiau kaip du kartus šokdamas ant nukentėjusiojo pilvo ir šiais veiksmais padarydamas N. K. nosies odos nubrozdinimą, apatinio žandikaulio lūžį, pilvo sumušimą, pasireiškusį kepenų ir dvylikapirštės žarnos plyšimu su po to sekusiu vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, o tai komplikavosi pūliniu ir pilvaplėvės kraujo užkrėtimu, abipusiu plaučių uždegimu, ko pasėkoje 2007m. liepos 21 d. ligoninėje nukentėjusysis mirė, t.y. A. J. dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį N. K. bei pažeidė viešąją tvarką.

I. V. ir A. J. akistatos metu, I. V. parodymai iš esmės sutapo su jos parodymais teisiamajame posėdyje (1 t., b.l. 64-65).

Pagal Teismo psichiatro eksperto pateiktą išvadą, A. J. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 2. b.,1. 13).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad N. K. mirė nuo pilvo sumušimo, įvykus kepenų ir dvylikapirštės žarnos plyšimams su po to sekusiu vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę. Tai komplikavosi pūliniu ir pilvaplėvės kraujo užkrėtimu, abipusiu plaučių uždegimu. Išvadoje konstatuota, kad pilvo organai sužaloti, šokinėjant nukentėjusiajam ant pilvo. A. J. prisipažino, kad sudavė kumščiu du kartus į veido sritį ir, norėdamas gulintį N. K. peršokti, netyčia užšoko abiem kojom jam ant pilvo. Neigia spardęs ir mušęs domkratu. Kaltinamojo parodymais tikėti negalima. Teismas šioje dalyje jo parodymus vertina kritiškai ir atmeta, nes jie prieštarauja vieni kitiems: jis teigia, jog, būdamas II grupės invalidu dėl pėdų sužalojimo, spirti negalėtų, tačiau pėdų sužalojimas neturėjo įtakos jo ketinimui peršokti gulintį suaugusį žmogų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis neminėjo, kad ant nukentėjusiojo užšoko netyčia. Anaiptol, iš jo žodžių: ”nubėgau prie jo, ištraukiau iš po jo dviratį, numečiau šalin ir užšokau ant jo pilvo. Daugiau kartų aš ant jo nespėjau pašokinėti, nes pribėgęs prie manęs G., nuo jo nutraukė” (kalba netaisyta) seka, kad turėjo tikslą ne peršokti N. K., o pašokinėti ant jo pilvo (1 t., b.l. 155-157). V. G., kuris įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, teigė, kad A. J. atitraukė nuo nukentėjusiojo ir pasodino į automobilį, tačiau iš automobilio pabėgo, spyrė gulinčiam žmogui vieną ar du kartus į šoną, du kartus užšoko ant pilvo. Tai patvirtino ir I. V. Taigi, nėra abejonių, kad mirtį sąlygojusius veiksmus – šokinėjimą ant pilvo – A. J. padarė tyčia. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusiojo spardyti negalėjo dėl invalidumo, paneigiama byloje esančia medžiaga, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Invalidumas nustatytas 2004 m. spalio 26 d. (1 t., b.l. 144). Nežiūrint į tai, 2004 m. gruodžio 4 d. viešoje vietoje spardė žmones, už tai nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 180-182). Kad N. K. buvo spardomas matė V. G., I. V. (tai ji patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu – 1 t., b.l. 65), E. V. ir A. V.. I. V. nepastebėjo, kad kaltinamasis turėtų kokią nors fizinę negalią. A. J. spyrė ir šoko ant nukentėjusiojo pilvo taip, kaip visiškai sveikas žmogus. Iš medicininės pažymos (1 t., b.l. 139, 140) matyti, kad traumos vieta yra kulnai, trauma sena, taigi ji A. J. netrukdė spardyti nukentėjusiojo. N. K., ligoninėje atgavęs sąmonę, tiek žmonai J. K., tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui papasakojo, kad nepažįstamas jaunuolis spyrė, po to iš bagažinės ir išsitraukė strypą ir juo smogė. Nuo smūgio griuvo ant kairio šono. Nugriuvęs pajuto, kad kažkuris iš jų užšoko ant dešiniojo šono, tuo metu prarado sąmonę. A. J. smūgius metaliniu daiktu matė I. V. bei mažametis jos vaikas A. V., jis paliudijo, jog metalinį daiktą A. J. išsiėmė iš automobilio bagažinės. Anot M. B., automobilio bagažinė lengvai atsidaro iš lauko pusės, joje buvo laikomas domkratas. Į bagažinę dėjo borto laikiklius, nusipirkęs hidraulinį keltuvą ir, be abejo, tai matė drauge buvęs A. J.. Bagažinė įvykio metu buvo atidaryta, nes automobilyje sėdintis M. B. per jos dangtį negalėjo matyti N. K. mušančio A. J.. Tačiau nei vienas liudytojas neminėjo smūgių „domkratu“ (arba metaliniu daiktu) skaičių, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė - „domkratu“ sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į pilvo sritį - tikslintina, nurodant, kad „domkratu“ sudavė ne mažiau vieno karto į pilvo sritį. Pats A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusįjį N. K. mušė jis vienas. Seka, kad tarp A. J. veiksmų ir pasekmių – nukentėjusiojo N. K. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo med. ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiojo mirtį dalinai sąlygojo ir netinkamas gydymas, nes ne iš karto diagnozuoti dvylikapirštės žarnos plyšimai. Tačiau, nustačius, kad nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar ne­tin­ka­mai diag­no­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 4 p.).

A. J. su nukentėjusiuoju N. K. iki nusikaltimo momento nėra turėjęs jokių asmeninių ar dalykinių santykių, jie vienas kito nepažinojo. Smurtavo viešoje vietoje - I. V. sodyboje dėl menkavertės dingsties – nukentėjusysis papriekaištavo, kad važinėja jo kiemu. Įvykį stebėjo ir buvo šokiruota I. V., labai išsigando jos mažamečiai vaikai. Taigi, neginčytinai įrodyta, kad A. J. viešoje vietoje - I. V. sodybos kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, kumščiais suduodamas N. K. du smūgius į veido sritį, pargriovė nukentėjusįjį, spirdamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau vieno karto domkratu į pilvo sritį bei ne mažiau kaip du kartus šokdamas ant nukentėjusiojo pilvo, padarė mirtį sąlygojusius sužalojimus - kepenų ir dvylikapirštės žarnos plyšimus. Kaltinime nurodyta, kad sutrikdė ne tik rimtį, bet ir tvarką. Tačiau kaltinamojo veiksmais nebuvo padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių, įstaigų veikla, žmonių darbas, todėl aplinkybė, kad A. J. sutrikdė visuomenės tvarką iš kaltinimo šalintina. Aprašyta veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. sudėtis.

Smūgiai į pilvo sritį buvo pakankamai stiprūs – nuo jų plyšo kepenys ir dvylikapirštė žarna. A. J., užšokdamas nukentėjusiajam ant gyvybiškai svarbios kūno dalies – pilvo, suduodamas smūgius domkratu ir spardydamas, suprato kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė padarinius, tačiau jų nedetalizavo, t.y. veikė neapibrėžta tyčia.

Nukentėjusysis A. J. negrasino, smurto jo atžvilgiu nenaudojo, jo gyvybei ir sveikatai pavojaus nebuvo, todėl negalima laikyti, kad N. K. kaltinamasis nužudė peržengdamas būtinosios ginties ribas ar būdamas didžiai susijaudinęs.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Baudžiamasis įstatymas už A. J. padarytą nusikaltimą - nužudymą numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

A. J. viena veika padarė du nusikaltimus: vienas iš jų – labai sunkus, (BK 11 str.), sukėlęs nepataisomas pasekmes – nužudytas žmogų, našlaičiais liko du mažamečiai jo vaikai. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. buvo pakaltinamas (t. 2. b.,1. 13). Kaltė pasireiškė neapibrėžta tyčia. Ne kartą baustas administracine tvarka ( 1 t., b.l. 190-194), charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 15, 42). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo tyrimo, skelbta jo paieška (1 t., b.l. 102). Teismo baustas tris kartus. Yra antros grupės invalidas (1 t., b.l. 143-144), iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje (1 t. 136-138), dalį bedarbio pašalpos skirdavo mažamečio sūnaus išlaikymui (1 t., b.l. 147). Nukentėjusysis aiškinosi aplinkybes būdamas neblaivus (2,48 promilių) piktai, vartodamas keiksmažodžius. Įvertinus paminėtas, dvi atsakomybę lengvinančias bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skirtina bausmė ir pagal BK 284 str. 1 d.

Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai). Be to padaryti vienais veiksmais, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p, 2 p.).

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens 5130,30 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas N. K.. Ieškinys pagrįstas Teritorinės ligonių kasos pažyma (1 t., b.l. 43), A. J. su ieškiniu sutiko, todėl tenkintinas. (CK 6.263 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei savo mažamečių vaikų atstovė pagal įstatymą J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 74 000 Lt sumai – 4000 Lt turtinei žalai ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 49). Teismo posėdžio metu J. K. patikslino savo ieškinį ir prašė teismo jai ir jos vaikams priteisti iš A. J. ne 74 000 litų, o 360 084,89 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei priteisti išlaikymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, viršijančios valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą. N. K. laidojimo išlaidos 3857, 32 Lt. Žalos J. K. atsiradimo metu galiojusi 1993 m. gruodžio 23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio redakcija numatė, kad mirusio asmens šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui išmokama 6 minimalių gyvenimo lygių (780 litų) dydžio laidojimo pašalpa. Akivaizdu, kad J. K. gavo ne 750 Lt pašalpą, kaip nurodyta ieškinyje, o 780 Lt. Didžioji dalis išlaidų pagrįstos kvitais, sąskaitomis ir čekiais. Nepateikti dokumentai dėl 1750 Lt, sumokėtų duobkasiams, giedoriams, ritualinėms paslaugoms, karsto pervežimui, tačiau atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas, išlaidos yra realios, A. J. šioje dalyje ieškinį pripažino. Taigi, turtinė žala nukentėjusiajai yra 3077,32 Lt (3857,32 Lt – 780 Lt = 3077,32 Lt). Byloje yra pakvitavimas, pagal kurį A. J. dalį žalos – 1000 Lt atlygino. Teisiamojo posėdžio metu J. K. prašė šios sumos dydžiu mažinti ieškinį dėl turtinės žalos. Todėl iš A. J. J. K. priteistini 2077,32 litai turtinei žalai atlyginti.

J. K. prašo priteisti negautas pajamas jai ir vaikams periodinėmis išmokomis, t.y.:

-priteisti iš atsakovo jai (J. K.) žalos atlyginimą nuo 2007 m. liepos 21 d. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 327,46 Lt, indeksuojant jas teisės aktų nustatyta tvarka.

-priteisti iš atsakovo A. K. žalos atlyginimą nuo 2007 m. liepos 21 d. iki pilnametystės, mokomas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 127 Lt, o jei mokysis dieninės ar aukštųjų mokyklų skyriuose - iki 2023 m. balandžio 13 d., indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

-priteisti iš atsakovo E. K. žalos atlyginimą nuo 2007 m. liepos 21 d. iki jos pilnametystės, mokomas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 127 Lt, o jei mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose - iki 2024 m. balandžio 13 d., indeksuojant teisės aktų nustatyta.

Nurodo, kad vyro mirties dieną, t.y 2007 m. liepos 21 d. nedirbo, augino vaikus, todėl buvo išlaikoma vyro. Vyriausias sūnus iš pirmos santuokos A. K. gauna maitintojo netekimo pensiją, N. K. nebuvo išlaikomas. Taigi, N. K. išlaikomi buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., (duomenys neskelbtini) ir ji. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnis numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą - nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Straipsnio antroje dalyje nurodytas žalos skaičiavimo būdas: asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnyje numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės numatyta tvarka. Šiuo metu galioja Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 “Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” patvirtinta Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 6.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokomas vidutinis darbo užmokestis. Šiuo atveju skaičiuojamasis laikotarpis yra balandžio, gegužės ir birželio mėnesiai. (duomenys neskelbtini) pažymoje pateikti duomenys apie N. K. darbo užmokestį. Kaip ir nurodė civilinis ieškovas, vidutinis darbo užmokestis, paskaičiavus pagal minėtą Tvarką, yra 1309,83 Lt. N. K. bei jo išlaikytiniams J. K. ir dviems vaikams tekdavo po 327, 46 Lt kas mėnesį (1309,83 Lt : 4 = 327,46 Lt). Iš pateiktų VSDFV Panevėžio skyriaus pažymų matyti, kad A. K. ir E. K. kas mėnesį išmokoma našlių ir našlaičių pensija po 200, 46 Lt. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Žala turi būti atlyginama nuo jos padarymo dienos (CK 6.288 str. 1 d.), t.y., nuo 2007 m. liepos 21 d. Taigi, iš kaltinamojo A. J. nuo 2007 m. liepos 21 d. N. K. vaikams A. K. ir E. K. priteistina periodinėmis išmokomis po 127 Lt kas mėnesį (327,46 Lt – 200, 46 Lt = 127 Lt) iki jų pilnametystės, o sutuoktinei J. K. – periodinėmis išmokomis po 327,46 Lt kas mėnesį, indeksuojant šias sumas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.288 str. 3 d.). Kaip minėta, CK 6. 284 str. 1 d. įtvirtinta norma numato žalos atlyginimą iš kalto asmens tik iki pilnametystės.

Prašymas atlyginti neturtinę žalą - 150 000Lt J. K., 10 000 Lt A. K. ir 100 000Lt E. K. – tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad A. J. neteisėtais veiksmais buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – atimta N. K. gyvybė. J. K. vyro ir vaikų tėvo nužudymu iš tikrųjų padaryta didelė moralinė žala. Gyveno darniai, abu augino ir auklėjo tris vaikus (vienas iš pirmosios santuokos). Po vyro mirties pablogėjo gyvenimo kokybė, atsirado nepatogumai buityje (vyras nudirbdavo smulkius statybos – remonto darbus). Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų susirgo depresija, iš teismui pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad jai paskirtas gydymas. Nėra abejonių, kad dvasinį sukrėtimą patyrė tėvo netekę vaikai – A. K. ir E. K.. Nusikaltimas padarytas neapibrėžta tyčia, jo padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys - įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 promilių, o tai yra netoli sunkaus girtumo ribos), su automobilyje sėdėjusiais vyrais kalbėjo piktai, naudodamas keiksmažodžius. Kaltinamasis A. J. iki nusikaltimo padarymo nedirbo (1 t., b.l. 136-138), dalį bedarbio pašalpos skirdavo mažamečio vaiko (1 t., b.l. 147) išlaikymui, nekilnojamojo turto neturi (2 t., b.l. 19), pinigų sąskaitose neturi (2 t., b.l. 24-29). Dėl invalidumo gali dirbti tik lengvesnius darbus, be ilgo vaikščiojimo ar stovėjimo (1 t., b.l. 144). Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, A. J. kaltę, jo turtinę padėtį, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas konstatuoja, kad neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo A. J. priteistina: J. K. - 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų dydžio suma, A. K. - 10000 (dešimt tūkstančių) litų dydžio suma ir E. K. - 10000 (dešimt tūkstančių) litų dydžio suma.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

- Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968

redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

- Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. paskirtą bausmę subendrinti daliniu bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę A. J. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. vasario 14 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. vasario 14d. išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš A. J. priteisti J. K. 2077,32 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt septynis litus trisdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir periodinėmis išmokomis po 327,46 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis litus keturiasdešimt šešis centus) kas mėnesį, kaip negautas pajamas, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš A. J. priteisti A. K. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir periodinėmis išmokomis po 127 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus) kas mėnesį iki pilnametystės kaip negautas pajamas, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš A. J. priteisti E. K. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir periodinėmis išmokomis po 127 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus) kas mėnesį iki pilnametystės kaip negautas pajamas, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš A. J. priteisti 5130,30 Lt Valstybinei ligonių kasai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam.

Daiktinius įrodymus – keturis borto laikiklius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui M. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.