Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-219-1121/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
1S-219-1121/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-219-1121/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. D. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – komisija) 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. D.“ (toliau – Nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant (duomenys neskelbtini). Iš V. D. nukentėjusiosios I. D. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistojo V. D. ir nukentėjusiosios I. D. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeitė – pašalino iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad V. D. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą turtui veiką; iš V. D. priteistą nukentėjusiajai I. D. neturtinės žalos atlyginimą padidino nuo 10 000 Lt iki 20 000 Lt; panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, kuria iš V. D. priteista 1 592,80 Lt (duomenys neskelbtini), pripažino (duomenys neskelbtini) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartį – (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

4. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini), 1/3 laisvės atėmimo bausmės atlikta (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

5. Komisijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, rekomenduojant toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tiesiogiai orientuotuose į aktualių kriminogeninių poreikių vykdymą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi netenkintas nuteistojo skundas dėl komisijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. D.“ panaikinimo, nurodant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7. Skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, taip pat priimti atskirąją teismo nutartį dėl komisijos neteisėtų veiksmų, t. y. kad priimant nutarimus nesilaikoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų.

8. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą išreikalauti įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1, 3 dalių bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 14 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Buvo pažeista teisė į nešališką teismą, visapusišką ir išsamų aplinkybių bei įrodymų ištyrimą, taip ydingai formuojant pirmosios instancijos teismų praktiką.

9. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog komisijos priimtas procesinis sprendimas, t. y. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų, kadangi tokia išvada yra klaidinga ir teisiškai nepagrįsta. VAĮ 10 straipsnis byloja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Kaip matyti iš Nutarimo, jame nėra nurodytos komisijos narių pavardės ir vardai, todėl akivaizdu, kad toks nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo šį faktą, nors privalėjo konstatuoti minėto teisės akto pažeidimą, dėl ko teismas buvo šališkas.

10. Skunde pažymima, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik neigiamus faktus: didelius nuteistojo finansinius įsipareigojimus, kurie sudaro 5 792,4 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajai, taip pat skola dėl vaiko išlaikymo pagal vykdomąjį dokumentą yra 178,61 Eur. Teismas nevertino, kad pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko išlaikymo antstoliui kiekvieną mėnesį iš nuteistojo algos, kurią jis gauna dirbdamas pataisos įstaigoje, yra išskaičiuojama 30 procentų atlyginimo, po 5 Eur jis du kartus dar papildomai savo noru pervedė į antstolio sąskaitą, nors ir taip iš viso gauna tik 30-50 Eur algos. Taip pat nuteistasis teismui pateikė dar papildomus mokėjimus po 50 Eur, kurie buvo pervesti vaikui, tačiau šiuo aspektu teismas nepasisakė ir šio fakto nevertino. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Teismo išvada prieštarauja Pakto 11 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, t. y. už skolas ar įsiskolinimus. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, kurios turėjo reikšmės ir įrodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkame linkme, t. y. jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) kursus „(duomenys neskelbtini)“, baigė (duomenys neskelbtini), baigė lankyti užsiėmimus „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.

11. Pasak nuteistojo, teismas, vertinęs aplinkybes, jog nuteistasis savo kaltės nepripažino ir jo teisės pažeidimai pagal nuosprendį buvo tęstiniai, o elgesys prieš sutuoktinę buvo sistemingas, neatsižvelgė į tai, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnį bei Konvencijos nuostatas negalima asmens bausti antrą kartą, todėl teismas negalėjo pakartotinai vertinti su nusikalstamos veikos padarymu susijusių aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.

12. Nuteistasis nurodo, kad, kaip matyti iš rašytinių įrodymų visumos, jis stengiasi kaip galėdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką bei vykdo visas individualaus socialinio reabilitacijos plano numatytas priemones, kurios priklauso nuo jo ir jo valios, dirba, baigė mokslus, neturi nuobaudų, lankė smurto ir elgesio programas, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, yra skatintas, t. y. savo elgesį koreguoja tinkama ir reikiama linkme. Nurodytų aplinkybių visuma jo atžvilgiu leidžia taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas

14. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (tai atitinka šios bylos aplinkybes), taip pat kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius), gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

15. Atsižvelgiant į minėtą BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tam, kad nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos po vieno trečdalio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis turėtų įvykdyti vieną iš sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika turėtų būti žema arba jis turėtų padaryti akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Ši BVK nustatyta sąlyga įpareigoja nuteistąjį, siekiantį būti lygtinai paleistam, dėti pastangas, kad jis įrodytų savo siekį taisytis ir ateityje nebenusikalsti, nebekelti grėsmės visuomenei. Šiuo atveju realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turi taip paveikti nuteistąjį, jog būtų galima daryti išvadą, kad yra pasiekti vieni iš svarbesnių bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato galimybę nuteistiesiems būti lygtinai paleistiems ir dar anksčiau, jeigu sutinka, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra. Tokiu atveju nuteistieji gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šios BVK nuostatos rodo, kad asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, yra sudarytos sąlygos siekti greitesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jeigu tik jie siekia taisytis, nebenusikalsti ir tai įrodo realiais savo veiksmais.

16. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Apygardos teismui įvertinus pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir komisijos nutarimą, skundo argumentus bei V. D. asmens bylą, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, tinkamai įvertino V. D. asmenybę ir jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, bei išsamiai motyvavo procesinį sprendimą atmesti skundą dėl komisijos nutarimo.

18. Apygardos teismo vertinimu, komisija, spręsdama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė 72 taškų rizika (statinių veiksnių – 20, dinaminių – 52). (duomenys neskelbtini) buvo atliktas prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimas, taikant SARA metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, gresianti smurto rizika prieš buvusią žmoną yra didelė, smurto prieš kitus asmenis – vidutinė. Paskirtos rekomendacijos – tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, dirbti ir dengti turimus finansinius įsipareigojimus. (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika – 71 taškas. Nežymus rizikos įverčių sumažėjimas buvo nustatytas ryšių srityje, nes nuteistasis šiuo metu palaiko ryšius su partnere, sulaukia palaikymo ir paramos. Taip pat stebimos pastangos vykdyti jam rekomenduojamas intervencines priemones. Taigi, nuo pirminio klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi 1 balu (nuo 72 iki 71 balo). Nors dinaminiai veiksniai sumažėjo 1 balu (nuo 52 balų iki 51 balo), toks pokytis laikytinas nežymiu, o vis dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šios priežasties pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultato nežymus sumažėjimas savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. D.“, tiek komisijos 2021 m. birželio 1 d. Nutarimas iš esmės grįstas tais pačiais argumentais, t. y. kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebaustas, tačiau ir neskatintas, slapstėsi nuo teisėsaugos, silpni socialiniai ryšiai, stokoja objektyvaus požiūrio į save, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebus įgyvendinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, nors komisijos rekomendacijas vykdė, tačiau žalai, kilusiai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, atlyginti, nuteistasis pervedė tik 5 Eur, nuteistasis pradėjo dirbti, mokytis, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą individualiame resocializacijos procese. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad, kaip minėta, antrinio vertinimu metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 tašku, t. y. per 6 mėnesius nuteistasis objektyviai padarė sąlyginai nedidelę pažangą. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog komisija neneigė ir nemenkino nuteistojo dedamų pastangų siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, kad nuteistojo individualūs pokyčiai šiuo metu dar nėra pakankami, o nusikalstamo elgesio rizika dar nėra pakankamai maža, jog būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš patisos įstaigos institutą, todėl nuteistajam rekomenduota toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tiesiogiai orientuotose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Su tokia komisijos išvada teismas neturi pagrindo nesutikti, todėl laiko, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Taip pat nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad skundžiamas komisijos nutarimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 8 punktą (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos), kadangi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, priimtą nutarimą pasirašė komisijos pirmininkė ir komisijos sekretorė. Minėto reglamentavimo prasme nėra pagrindo teigti, kad pasirašytame nutarime turėjo būti nurodyti visi komisijos nariai. Kita vertus, pažymėtina, kad komisija yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-181 sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, taigi nuteistasis, norėdamas susipažinti su komisijos nariais, turėjo galimybę susipažinti su minėto įsakymo turiniu.

21. Nuteistojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą, taip pat yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taigi, šis principas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, kadangi nėra sprendžiamas nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir bet kokios kitos atsakomybės, klausimas. Nuteistojo nurodytos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertintos ne tik neigiamos, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nuteistojo argumentas, kad teismas atsižvelgė tik į neigiamas jo charakteristikas, taip pat yra nepagrįstas.

22. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis stengiasi kaip galėdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, vykdo individualaus socialinio reabilitacijos plano numatytas priemones, neturi nuobaudų, lankė elgesio, pozityvaus užimtumo programas, yra skatintas, stengiasi vykdyti finansinius įsipareigojimus ir kt. Nors teismas teigiamai vertina nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistojo pastangas siekiant pozityvių elgsenos pokyčių ir kitų pareigų vykdymą, vis dėl to, skirtingai nei nurodo nuteistasis, teismas nurodytų aplinkybių pagrindu nagrinėjamu atveju negali daryti vienareikšmiškos išvados apie tokius nuteistojo asmenybės pokyčius, kurių dėka būtų galima spręsti apie mažą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, todėl šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu taikyti nėra galimybės.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti V. D. skundą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys