- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-1547-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00392-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 93-438 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-11-19 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. , 260 str. 1 d., paskiriant galutinę 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaujantis BK 72 str. 1 d. 2 d., taikytas 60 Lt konfiskavimas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-07-16, pabaiga – 2016-10-14.
Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 4 mėnesiai 16 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t.y. 2015-06-02).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 93-438 nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 4 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, siūlydama teismui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b.l. 3).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –ojo sektoriaus 2015 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 93-438 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
A. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. birželio 2 d. nutarimą (teikimą) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistąjį A. M. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2013 -11-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
Skunde nurodė, kad teismas tik formaliai išdėstydamas pataisos namų Komisijos teismui pateiktos medžiagos duomenis ir deklaratyviai konstatuodamas, jog taikant lygtinį paleidimą nebūtų pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai ir teisingumo principas, ir tuo remiantis nurodydamas neturįs pagrindo manyti, jog galima nuteistąjį taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, neatliko Komisijos pateiktos medžiagos duomenų analizės ir neargumentavo, kurie duomenys lemia būtent tokias, o ne kitokias teismo išvadas. Nutartyje nurodoma, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta asmenybės charakteristika, elgesys bausmės atlikimo metu, pats teismas nepateikia argumentų, rodančių Komisijos nutarimo nepagrįstumą, netinkamą mano charakteristikos ir elgesio bausmės atlikimo metu įvertinimą. Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai savo sprendimą dalinai motyvavo pažymėdamas, kad bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Klaipėdos apygardos teismas, paskirdamas ir individualizuodamas skiriamą bausmę ir jos dydį, jau įvertino padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, dėl to papildomas veikų, dėl kurių nuteistas, pavojingumo ir pobūdžio vertinimas neturėtų papildomai kelti neigiamų pasekmių, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus (jų sunkumą, kategorijas, pobūdį, pavojingumo laipsnį), nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, t.y. ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi būti aiškinamasi, ar yra pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje. Pažymėjo, kad nuo 2015-09-01 įsigaliosiančioje LR BVK 157 str. naujoje redakcijoje labiau susiaurinti ir sukonkretinti kriterijai, sudarantys pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o būtent, tokį pagrindą sudarys žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šioje redakcijoje nebebus „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokos. Nesupranta, kodėl teismo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo įtakojo neatliktosios bausmės dalis — 1 metai 4 mėnesiai 16 dienų (komisijos posėdžio dienai - 2015-05-28). Pagal LR BVK 157 str. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nuteistojo atveju galimas atlikus 1/3 bausmės. Nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos - tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės ar neatliktos bausmės „dovanojimas“. Paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, būs prižiūrimas ir stebimas, bei gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo turi vadovautis moksliškai pagrįsta nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo metodika. Teismas nutartyje nepateikė argumentų, kurių pagrindų būtų galima abejoti OAS-ys (nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo) metodika, kuria remiantis nuteistasis gavo 27 taškus iš galimų 168 taškų, todėl pagal OASys metodiką priskirtas mažiausiai rizikos grupei (nuo 0 iki 40 taškų). Ši išvada patvirtina labai mažą pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį. Teismo nutartyje fragmentiškai nurodomas psichologinės tarnybos išvados bendro pobūdžio teiginys apie tai, kad pakartotinių nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Psichologinės tarnybos išvados pažymėjimas apie tai, kad nuolat mąsto apie padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes, tik patvirtina, jog suvokia ir negatyviai vertina praeityje buvusius nusikalstamus poelgius, pergyvena ir gailisi dėl to. Nuteistojo nuomone, teismui turbūt lemiamą reikšmę turėjo tai, kad buvo nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą pagal du epizodus. Tačiau vienu atveju (epizodu) buvo įgytos, o kitu atveju perduotos (platintos) iš esmės silpniausio poveikio narkotinės priemonės, kurios gali būti naudojamos medicininiais tikslais gydytojų nustatytais atvejais ir kai kuriose kitose užsienio valstybėse jos nėra uždraustos. Pažymėjo, kad prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl to, padėjo jas išaiškinti, tik nuteistojo dėka ikiteisminio tyrimo buvo nustatytas narkotines medžiagas perdavęs asmuo. Nutartyje daroma nepagrįsta išvada, kad nuteistasis per trumpai atlieka paskirtą bausmę. Jau minėta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu nustatyti ar nuteistasis pasitaisė. Jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne iki nusikalstamo veikos padarymo ar jos padarymo metu. Bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, stropiai laikėsi įkalinimo vietoje nustatytos tvarkos, pavestas pareigas ir darbus vykdė ir atliko stropiai, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namų administracija teigiamai charakterizuoja. Pats sau padarė išvadas dėl įvykusio ir yra įsitikinęs, kad gyvenime tokių klaidų, t. y. nusikaltimų nedarys.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų gali būti paleisti pataisos įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 str. 2 d. 1 p. numato, jog gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas lygtinis paleidimas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo neatliktos bausmės dydį ar nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, bet visapusiškai įvertinama ir kitų aplinkybių visuma: nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada bei kitos svarbios aplinkybės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau anksčiau neteistas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nuosprendžio matyti, kad A. M. savo kaltę pripažino, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir dėl jo padarymo gailėjosi. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. M. dėl padaryto nusikaltimo prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. A. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas 27 balai (nuo 0 iki 40 balų). Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, vieną kartą skatintas (b.l. 7-8). Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu tikslingai koregavo savo elgesį pagal vidaus tvarkos taisykles, pagalvodamas apie galimas pasekmes. Tik atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina neigiamai, jų nesilaiko. Išėjęs į laisvę kuria socialius ateities planus. Socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, tikisi visokeriopos pagalbos išėjęs į laisvę. Gyventi grįžta pas tėvus. Ieškinys nepriteistas. Požiūris į psichiką veikiančias medžiagas –socialus. Nors išvadoje nurodoma, kad nuteistasis ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, tačiau tuo pačiu akcentuojama, kad šiuo metu yra tapęs atsakingesnis, reiklesnis sau, stengiasi siekti užsibrėžtų tikslų (b.l.15-16).
Teismas pažymi, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Bylos duomenimis A. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Teismas netvirtindamas komisijos nutarimo, nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, o 2015-04-10 skirta už gerą elgesį ir sąžiningą darbą padėka, kas taip pat pagal BVK 140 str. 1 d. 1 p. yra paskatinimo priemonė, kuri skiriama tik nepriekaištingo elgesio nuteistiesiems.
Be to, sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo klausimą, pažymėtina, kad 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Įvertinus tai, jog, jei minėtoji įstatymo nuostata būtų galiojusi Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nuosprendžio priėmimo metu, būtų buvęs įstatyminis pagrindas spręsti bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįstas.
Įvertinęs nuteistojo asmenybę, teigiamą jo charakteristiką, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (atlikta 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalis) bei kitas svarbias šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus A. M. į laisvę bei nustačius jam baudžiamojo poveikio priemones, jis laikysis įstatymų ir bus pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, atliktos bausmės dalį, nuteistojo ilgalaikius tikslus ir pasiryžimą jų siekti, įstatymų leidėjo valią, leidimą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti jog lygtinai paleidus A. M. bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriuo nutarta A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kadangi apylinkės teismo išvada dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo nepakankamai motyvuota, individualizuota ir tuo pačiu pagrįsta, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o Komisijos nutarimas patvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2015 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 93-438 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 (vienerių) metų 1(vieno) mėnesio 25 (dvidešimt penkių) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas pagal BK 75 str. 2 d.:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per vieną mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.