Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-498/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-30
Bylos Nr.
1A-498/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-498/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nuteistajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. M.:

Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 9 561,58 Lt privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšoms, išleistoms nukentėjusiojo V. B. gydymui atlyginti;

Onai D. B. – 6 500 Lt turtinei žalai atlyginti;

M. U. – 3 240,2 Lt turtinei žalai atlyginti;

O. B., L. B. ir M. U. kiekvienam po 30 000 Lt neturtinės žalai atlyginti;

M. U. – 3 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent:

A. M. 2009 m. balandžio 24 d. nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) kaime, N. E. gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui tarp jo, A. M., ir nukentėjusiojo V. B., sugriebė rankomis už rūbų krūtinės srityje V. B., įrėmė pastarajam koją į krūtinę ir pritūpęs tyčia metė per save nukentėjusįjį, dėl to V. B. krisdamas galva atsitrenkė į kiemo žemės dangą, po to sugriebė rankomis stovinčiam V. B. už kairės kojos ir tyčia patraukė ją į priekį, taip pargriaudamas nukentėjusįjį aukštielninką ant žemės, dėl to pastarasis griūdamas atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į kiemo žemės dangą, o V. B. vėl atsistojus, pastarąjį tyčia pastūmė abiem rankomis į krūtinę, taip vėl nukentėjusįjį pargriaudamas aukštielninką ant žemės, dėl to pastarasis griūdamas vėl atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į kiemo žemės dangą. Dėl traumuojančio-smūginio poveikio į kairės pusės kaktos ir smilkinio ribą susidarė poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas bei kraujosruva smilkininiame raumenyje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus žievinė kontūzija (smegenų sumušimas), įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais. Dėl kitų dviejų traumuojančių-smūginių poveikių į galvos pakaušinę dalį susidarė dvi poodinės pakaušio srities kraujosruvos, išsiliejo kraujas po smegenėlių pakauškauliniu paviršiumi dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinio paviršiaus-polio dangalais, o dėl hidrodinaminio efekto susidarė galvos smegenų sumušimo-žievinės kontuzijos židinys dešinio pusrutulio pakaušinėje skiltyje, taip pat buvo sužalota dangalinė kraujagyslė pusrutulio sferiniame paviršiuje – įvyko masyvus kraujavimas dešinėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje susidarė itin žymus kraujo išsiliejimas, dėl kontrsmūgio efekto galvos smegenų dešinio pusrutulio gilumoje (kaktinėje skiltyje, smilkininėje skiltyje – iki požievio) susidarė galvos smegenų sumušimo židiniai, susidarė kraujosruva liežuvio raumenyje. Gulinčiam aukštielninkam ant žemės V. B. jis tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka į dešinės akies vokus ir dėl šio traumuojančio-smūginio poveikio susidarė poodinė dešinės akies voko kraujosruva, žievinė galvos smegenų dešinio pusrutulio pamatinio paviršiaus (projekcijoje virš akies obuolio) kontūzija-smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais. Be to, jis, A. M., rankomis, o pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį – ir keliais, sudavė V. B. ne mažiau kaip po vieną smūgį į dešinį skruostą ir pasmakrę, į krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinę pusę, į dešinio žasto sritį bei į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešinio žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje ir kairės plaštakos nykščio nugariniame paviršiuje bei odos nubrozdinimus pasmakrėje ir krūtinės ląstoje. Dėl traumuojančių-smūginių poveikių į galvą – į kairės pusės kaktos ir smilkinio ribą, į galvos pakaušinę dalį ir į dešinės akies vokus buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais dangalais, V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir tai pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi – dėl išsiliejusio kraujo kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspaustos galvos smegenys, išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma, kuri 2008 m. balandžio 28 d. 1 val. 35 min. baigėsi mirtimi – V. B. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taip A. M. nužudė V. B.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir paskirti jam teisingą bausmę.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad jis nukentėjusiajam gyvybę atėmė netyčia, dėl to turėjo būti nuteistas pagal BK 132 straipsnį.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo labai gailėjosi, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. M. nužudė V. B. tyčia, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai A. M. apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami. A. M. neneigia padaręs V. B. sužalojimus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi. Teismas nustatė, kad V. B. mirė dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos, nuo kurios sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais dangalais, išsiliejusiu krauju kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspaustos galvos smegenys, išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma, kuri baigėsi mirtimi. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tik žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nenorėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Teismas, nenustatęs A. M. tyčioje siekimo atimti V. B. gyvybę (V. B. praradus sąmonę, kartu su kitais vandeniu jį gaivino), laikė, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Nustatydamas nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas rėmėsi objektyviais bylos duomenimis: grumtynių metu panaudodamas kovinius veiksmus – permesdamas V. B. per save bei jį apversdamas, kaip jis pats nurodo, panaudodamas ,,bušido“ veiksmus, kuomet V. B. smarkiai su pagreičiu krito ant žemės, atsitrenkdamas į ją galva, bei smūgiuodamas, A. M. sunkiai sutrikdė jo sveikatą ir taip šiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiojo V. B. mirtį.

Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta neatsargios kaltės rūšis. Nusikaltimo būdas (ne mažiau kaip tris kartus pargriovė nukentėjusįjį ant žemės: vieną kartą rankomis už krūtinės ir įrėmęs jam koją į krūtinę, permetė per save, nukentėjusysis apsivertęs ore, nukrito ant suplūktos kiemo žemės; antrą kartą nukentėjusįjį stovintį patraukė už kojos į priekį ir šis nugriuvo ant nugaros, pakaušiu į tą pačią kiemo dangą; trečią kartą nukentėjusįjį pastūmė rankomis į krūtinę ir vėl pargriovė ten pat ant nugaros, po kiekvieno pargriovimo nuteistasis užlipdavo keliais gulinčiam nukentėjusiajam ant krūtinės ar nugaros, spausdavo keliais nugarą ir krūtinę, užlauždavo rankas bei galvą per kaklą, apversdavo nuo nugaros ant krūtinės, sudavė ne mažiau vieną smūgį rankos delnu į galvos sritį prie ausies), veiksmų intensyvumas (daugybiniai pargriovimai fiziškai silpno, nesportuojančio nukentėjusiojo (174 cm ūgio, menkos mitybos (sudėjimo), 62,5 kg svorio, sunkaus girtumo būsenos (rasta 2,93 % promilės etilo alkoholio kraujyje), sunkus sužalojimų pobūdis (nukentėjusysis patyrė ne mažiau keturių trauminių poveikių į galvą, nuo kurių buvo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai, pasibaigę mirtimi) rodo, jog A. M. veikė tyčia. Kaskart mėtydamas nukentėjusįjį galva (pakaušiu) į žemę bei jam smūgiuodamas kumščiu į veidą, nuteistasis sąmoningai suvokė savo aktyvių veiksmų pavojingumo laipsnį ir numatė pavojingas gyvybei pasekmes, tačiau apygardos teismui nenustačius siekimo atimti gyvybę, laikytina, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Ši aplinkybė pakankamai išsamiai ištirta ir motyvuotai išspręsta nuosprendžiu. Matyti, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką A. M., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, jo pasekmės neatitaisomos), į kaltės formą (netiesioginė tyčia), nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas už vagystę, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiami), jo sveikatos būklę, nukentėjusiojo netinkamą elgesį (įvykio metu girtavo ir konfliktavo, nepasišalino iš įvykio vietos, turėdamas galimybę), nuteistojo atsakomybę sunkinančią (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybę ir nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nuteistasis apeliaciniame skunde, išskyrus tą aplinkybę, kad skiriant jam bausmę turėjo būti atsižvelgta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos labai gailėjosi, kas turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių kitų aplinkybių, į kurią teismas nebūtų atsižvelgęs, priimdamas nuosprendį, nenurodo. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikiteisminio bylos tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti esmines bylos aplinkybes. A. M. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iškėlė versiją, kad dėl jo panaudotų imtynių veiksmų V. B. negalėjo būti sužalotas, jį galėjo sužaloti kokie nors kiti asmenys po jo išvykimo namo, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu užrašyti ne visiškai teisingai, tarp jo ir V. B. įvyko draugiškas galinėjimas. Teismas, atidžiai ištyręs bylos duomenis (A. M. apklausos protokolus (t. 1, b. l. 73, 74, 76, 77, 79, 80), jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei vaizdo medžiagą (t. 1, b. l. 81-82 su kompiuterine laikmena), specialisto išvadą Nr. M 247/09(03) (t. 1, b. l. 30-33), specialisto išvadą Nr. G 659/09(03), teisiamajame posėdyje apklausęs teismo medicinos ekspertą V. Armoną (t. 2, b. l. 20-22), papildomai apklausęs kaip liudytoją tyrėją P. Č. (t. 2, b. l. 14-16), pripažino, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu A. M. duoti parodymai nėra neteisingi, jie įvertinti visų įrodymų kontekste, padarant teisingą išvadą, kad teisme iškelta nuteistojo versija nepagrįsta, byloje nėra jokių įrodymų, kad kas nors kitas būtų sužalojęs V. B. Iš specialisto išvados Nr. M 247/09(03) ir eksperto apklausos teisme matyti, kad V. B. mirtinus sužalojimus patyrė ikiteisminiame tyrime A. M. apibūdintu būdu. Pagrįstai atmesta ir tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko draugiškas galinėjimas. Iš specialisto išvados Nr. G 659/09(03) nustatyta, kad A. M. grumtynių metu pats patyrė sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 70), iš specialisto išvados Nr. M 247/09(03) 2 punkto matyti, kad V. B. be sunkaus sutrikdymo masto patirtos gavos traumos, kuri buvo priežastiniame ryšyje su mirtimi, patyrė ir kitokius sužalojimus, priskirtus nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kategorijai, iš kurių kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo būti patirta ir dėl pasyvios savigynos – V. B. kaire ranka dengiantis nuo jį žalojusio traumuojančio poveikio (t. 1, b. l. 33), o iš šios išvados 3 punkto matyti, kad V. B. nustatyti vienodo senumo sužalojimai, jie padaryti įvykio metu. Kadangi nagrinėjant bylą teisme skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu A. M. pradėjo neigti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. keitė parodymus, duodamas tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė pagrįstai nepripažinta lengvinančia.

Apeliacine tvarka patikrinus bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo keisti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Violeta RažinskaitėLinas Žukauskas