Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 23 d. nutarimu A. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 22 d. 11 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val., važiavo 74 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 127 punktus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą jai paskirta galutinė 900 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl A. L. kaltės, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Esminis apeliacinio skundo argumentas – administracinių nusižengimų padarymo metu transporto priemonę vairavo ne administracinėn atsakomybėn patraukta A. L., o jos buvęs sutuoktinis R. L.. Vis dėlto, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (3 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (4 dalis). Pažymėtina, kad pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu valdė kitas asmuo. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi būtent transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju, administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui).

8. Pirmosios instancijos teisme apklaustas R. L. nurodė, kad transporto priemonę administracinių nusižengimų padarymo metu vairavo jis. Teigė tai supratęs, nes kitą dieną, t. y. 2025 m. balandžio 23 d. išskrido atgal į Olandiją, o iki tol daugiau, nei savaitę buvo Lietuvoje ir automobiliu naudojosi. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiu apelianto skundo argumentu nesutinka ir vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Taigi, tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl A. L. kaltės nekeičia.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. pozicija dėl kaltės ir automobilį vairavusio asmens, nebuvo nuosekli. Gavusi šaukimą atvykti į policiją administracinio nusižengimo protokolo surašymui, A. L. 2025 m. liepos 22 d. el. paštu tyrėjai nurodė, kad šaukimą gavo, domėjosi kiek laiko užtruks policijoje, klausė, ar galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Vis dėlto, A. L. apklausai neprisijungė, nors buvo du kartus el. paštu informuota apie nuotolinės apklausos laiką, nurodyti programos ,,ZOOM“ prisijungimo duomenys. Teikdama 2025 m. spalio 29 d. skundą apylinkės teismui, A. L. nurodė, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, automobilį taip pat naudojo kiti asmenys, t. y. iš esmės neneigė, kad inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu ji vairavo transporto priemonę. Kartu su skundu pateiktame paaiškinime A. L. nurodė, kad automobiliu naudojosi ir kiti asmenys (past. – nenurodyti konkretūs asmenys), taip pat, kad gailisi dėl susidariusios situacijos, pažeidimas buvo padarytas be tyčios, nežinojo, kad teisė vairuoti buvo atimta, jei tai būtų žinojusi, būtų nevairavusi, o jos veiksmai sužinojus apie teisės atėmimą rodo, kad pripažįsta atsakomybę ir siekia viską ištaisyti. 2025 m. lapkričio 14 d. apylinkės teismui teikdama patikslintą skundą, A. L. nurodė, kad įsigilinusi į 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą, mato, kad tuo metu automobilis buvo buvusio sutuoktinio R. L. žinioje. Vis dėlto, versijos, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo R. L., apart jo paties parodymų, kuris vertintinas kritiškai dėl artimo ryšio su pažeidėja, nepatvirtino jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl tikėti šia versija ir ja vadovautis, pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos atsiliepime apylinkės teismui nurodyta aplinkybę, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 419 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo padarytas su ta pačia transporto priemone „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 22 d. 19.18 val. (tą pačią dieną kaip ir administracinis nusižengimas nagrinėjamoje byloje) buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad paskirtą baudą A. L. sumokėjo, taip patvirtindama, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonę „Volvo XC60“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. L..

10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2025 m. spalio 2 d. elektroninis laiškas su Institucijos administracinio nusižengimo protokolu A. L. pasiekė ir buvo perskaitytas. Be to, kasdieninėje veikloje apeliantė naudojasi kitu el. paštu - (duomenys neskelbtini), o el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) laiškai yra likę nepatikrinti. Atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Taigi, A. L. 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame pasiūlyta per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, tą pačią dieną buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, valstybės informacinių sistemų gautu el. paštu. Be to, 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas A. L. tą pačią dieną buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, siunta įteikta 2025 m. spalio 29 d. Pažymėtina, kad A. L. nei Institucijai, nei teismui nenurodė, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra klaidingas ar juo nesinaudojama. Net gi priešingai – A. L. būtent iš el. pašto (duomenys neskelbtini) siuntė el. laišką Institucijai, kas neabejotinai patvirtina, kad šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus ir naudojamas. Be to, pirmosios instancijos teisme A. L. neneigė, kad galėjo gauti Institucijos el. paštu siųstą administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad turi daug elektroninių paštų, juos tikrino fragmentiškai, kažkoks paštas iššoko kompiuteryje, ji patvirtino, sureagavo, bet vėliau jai ,,užkrito“. Be to, 2025 m. spalio 29 d. paaiškinime ji nurodė: ,,tikiu, kad pranešimai buvo siunčiami, tačiau dėl didžiulio darbo krūvio, itin intensyvios mokslinės veiklos ir nereguliaraus buvimo namuose dėl mokslo stažuočių jų nepastebėjau ir negavau“. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. L. jai siųstą procesinį dokumentą iš tikrųjų gavo į jos naudojamą elektroninį paštą.

11. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė perskaitė Institucijos 2025 m. spalio 2 d. siųstą el. laišką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas tiek valstybės informacinėse sistemose nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tiek registruota pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad A. L. įteikiant valstybės sistemose nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo neabejotinai naudojasi pati administracinėn atsakomybėn patraukta A. L., tokiu būdu siunčiant 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.