Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio, Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. K. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) -vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

BK 178 str. 4 d. (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “) - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

BK 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „ (duomenys neskelbtini)“) - vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 24 str. 4 d., BK 178 str. 1 d. - vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

BK 159 str. - vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta galutinė bausmė - vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju bei organizatoriumi R. K., kuris parengė nusikalstamą veiką, jai vadovavo ir vykdė, 2009 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val. iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą bendros 524,33 litų vertės, o būtent: 6 dėžutes maisto papildų „Moller‘s Omega“ bendros 294,25 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Vega Hair-Skin-Nails Formula“ 34,88 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Multivit.Moterims 55+“ 50,83 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Jamieson, lašišų taukai“ 32,23 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Obuolių sidras. Apple cider 600“ 75,23 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Nakvišų aliejus Premium“ 36,91 litų vertės.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 9 d. apie 16.25 val., veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoja A. K. ir organizatoriumi R. K., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, organizatoriui parengus nusikalstamą veiką bei jai vadovavus, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – „Proline“ atsuktuvo galvučių komplektą 140 litų vertės.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 27 d. apie 17.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytojais G. V., M. G., G. B., E. L. ir su organizatoriumi R. K., kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, organizatoriui parengus nusikalstamą veiką bei jai vadovavus, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ Iki-361 priklausantį turtą bendros 1414,94 litų vertės, o būtent: 3 butelius degtinės „Absolut Pears“ bendros 179,97 litų vertės, 4 butelius degtinės „Absolut Raspberry“ bendros 239,96 litų vertės, 4 butelius degtinės „Absolut Mandarin“ bendros 239,96 litų vertės, 3 butelius degtinės „Absolut Ruby Red“ bendros 179,97 litų vertės, 1 butelį viskio „J. D.‘s“ 76,99 litų vertės, 5 butelius brendžio „Torres 10“ bendros 247,65 litų vertės, 3 butelius brendžio „Torres 5“ bendros 116,97 litų vertės, 1 butelį likerio „Italiana Pesca“ 21,49 litų vertės, 1 butelį degtinės „Finlandia“ 68,99 litų vertės.

R. K., nuteistas už tai, kad žinodamas, jog A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, grasindamas bei liepdamas jam vykdyti vagystę iš vaistinės, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, kurią parengė, jai vadovavo ir vykdė, t. y. numatė nusikaltimo padarymo vietą – vaistinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, davė bendravykdytojui A. Ž. specialiai vagystei pritaikytą, folija išklotą maišą, kuriame išnešant prekes pro vaistinės vartelius nesuveikia magnetinė apsauga, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė A. Ž. prie minėtos vaistinės, būdamas vaistinėje žodžiais bei gestais nurodydavo A. Ž., kuriuos maisto papildus vogti ir šitaip, veikdamas su A. Ž. bendrininkų grupėje, 2009 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val. iš minėtos vaistinės pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 524,33 litų vertės, o būtent: 6 dėžutes maisto papildų „Moller‘s Omega“ bendros 294,25 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Vega Hair-Skin-Nails Formula“ 34,88 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Multivit.Moterims 55+“ 50,83 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Jamieson, lašišų taukai“ 32,23 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Obuolių sidras. Apple cider 600“ 75,23 litų vertės, 1 dėžutę maisto papildų „Nakvišų aliejus Premium“ 36,91 litų vertės.

R. K. skundžia 2012-05-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

R. K. nurodo, kad nusikalstamų veikų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo kaltės yra prieštaringos ir nepagrįstos bylos duomenimis. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik kito nuteistojo A. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, todėl teismo išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas, kuomet apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik kito nuteistojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, prieštarauja LR BPK 20 str. 5 d. suformuotoms įrodymų vertinimo taisyklėms.

Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo A. Ž. parodymus apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir jos organizavimą patvirtina liudytojos L. L. parodymai ir rašytiniai įrodymai byloje. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokie liudytojos L. L. parodymai patvirtina jo prisidėjimą prie nusikalstamos veikos. Priešingai, ši liudytoja nenurodė jo kaip vaistinėje kartu su A. Ž. buvusio asmens, ji nenurodė jokių vaistinėje buvusio bet kokio asmens bendrų veiksmų su A. Ž.. Tik į menantį atsakymą klausimą, ar negalėjo ją kalbinęs pirkėjas nukreipti jos dėmesio nuo kitų pirkėjų, liudytoja, atsakydamas, tokios galimybės nepaneigė.

Nurodo, kad apžiūros protokolo duomenys nepatvirtina jo kaip organizatoriaus vaidmens. Iš šio apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašyti vaistinės apsaugos vaizdo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose neidentifikuojamas nei A. Ž., ne jis, apeliantas. Be to, iš vaizdo kamerų įrašų visiškai negalima teigti, kad juose aprašyti asmenys veikia išvien. Priešingai, nei nurodė A. Ž., vaizdo kamerose fiksuoti įrašai nepatvirtina, kad prie kasos priėjęs asmuo kaip nors ženklais nurodo kitam asmeniui, kokias prekes reikia paimti nuo lentynų. Iš vaizdo įrašų matyti, kad tas asmuo nei eidamas prie kasos, nei būdamas prie jos, nekreipia dėmesio į kitus vaistinės lankytojus ir ką nors kokiu nors ženklu nurodo. Teigia, šie duomenys paneigia A. Ž. parodymus.

Apibendrindamas nurodo, kad byloje surinktų ir teismo nuosprendyje išdėstytų duomenų visuma nepatvirtina A. Ž. parodymų apie tariamą jo, apelianto, dalyvavimą nusikalstamos veikos organizavime bei jos vykdyme, ir juos paneigia. Neteisingai nuosprendyje nurodoma, kad A. Ž. neturėjo pagrindo jį apkalbėti. A. Ž. akivaizdžiai siekė palengvinti savo teisinę padėtį tiek tikėdamasis švelnesnės bausmės kaip nusikaltęs įtakotas kito asmens, tiek ir siekdamas sumažinti civilinę atsakomybę, dalį jos perkeliant kitam asmeniui.

Dėl veikos - vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstyti šios veikos inkriminavimo jam motyvai nėra pagrįsti, netgi ir tariamai nustačius jo dalyvavimą vagystėje. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis įkalbinėjo, grasino, lenkė A. Ž. padaryti nusikalstamą veiką. Tokias aplinkybes nurodė tik pats A. Ž.. Jokie kiti bylos duomenys - nei objektyvūs, nei subjektyvūs - tokių aplinkybių nepatvirtina. Be to, tokias aplinkybes paneigė ir teismas, nepripažindamas nuteistojo A. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jo nusikalstama veika padaryta dėl psichinės prievartos, teismas padarė išvadą, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų padarymo ir jo nusikalstama veika buvojo neatsakingo gyvenimo pasekmė, bet ne padaryta dėl kito asmens įtakos.

Teigia, nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, jog jis žinojo, kad A. Ž. yra vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis nėra matęs A. Ž. gimimo liudijimo ar kito dokumento, iš kurio galėtų žinoti apie jo amžių. Tik jis pats teigia, kad sakė jam, apeliantui, apie savo amžių, bet tokio jo teiginio nepatvirtina kiti įrodymai. Iš teismo posėdyje perskaitytų E. L. parodymų matyti, kad A. Ž. vienas vairuodavo automobilį, o taip elgtis gali tik suaugęs asmuo. Nepagrįstai teismas daro išvadą, jog jis žinodamas apie A. Ž. mokymosi įstaigą, privalėjo žinoti, kad A. Ž. yra vaikas, nes, teismo teigimu, (duomenys neskelbtini) mokosi tik nepilnamečiai. Nurodo, kad jam nežinoma, iš kokių duomenų teismas daro išvadą, kad šioje mokymo įstaigoje mokosi tik nepilnamečiai, nes byloje tokių duomenų nėra. Šioje mokymo įstaigoje mokosi tiek nepilnamečiai, tiek ir suaugę asmenys.

Apeliantas pažymi, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 159 str., priėmė prieštaringą nuosprendį. Nurodo, kad 2012-01-11 nuosprendžiu byloje, kurios dalis buvo atskirta, jis iš kaltinimo pagal BK 159 str. buvo išteisintas dėl to paties asmens A. Ž. įtraukimo kaip vaiko į nusikalstamą veiką tuo pagrindu, kad vien A. Ž. parodymų jo kaltei dėl šios veikos pagrįsti nepakanka. Jokių naujų duomenų apie jo, apelianto, informuotumą apie A. Ž. amžių negauta. Taigi tos pačios sudėties teismas dėl vieno ir to paties asmens priėmė prieštaringus sprendimus, kas rodo, kad teismo išvados yra nepagrįstos.

A. Ž. skundžia 2012-05-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – skirti arešto bausmę. Teismui nenustačius pagrindų skirti jam šią bausmės rūšį, prašo laisvės atėmimo bausmės terminą sumažinti iki artimo minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui bei taikyti BK 92 str. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą, artimą minimaliam.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas dėl paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl savo įvykdytų veikų nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai. Nurodo, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nusikaltimus, šios veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, jų padarymo metu buvo teistas vieną kartą - 2009-05-06, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Nurodo, kad nusikalto paveiktas pilnamečio bendrininko R. K. grasinimų - psichologinės prievartos, t. y. šio asmens įtrauktas į nusikalstamas veikas, ir tokiai R. K. įtakai pasidavė dėl savo nepakankamos socialinės brandos. R. K. buvo pilnametis ir ne kartą teistas, jis buvo už jį fiziškai žymiai stipresnis, darė jam ir kitiems jo į nusikaltimus įtrauktiems nepilnamečiams arba neseniai pilnametystės sulaukusiems asmenims įtaką, todėl jis jo bijojo.

Nurodo, kad atsižvelgiant į jo, apelianto, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, į jo asmenybę - charakterizuojamas teigiamai, būdamas laisvėje iš karto įsidarbins, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl savo netinkamo elgesio padarė išvadas, iki šių veikų padarymo jam nebuvo skirta su laisvės atėmimo ar arešto bausmė, veikų padarymo metu buvo nepilnametis, į kitas aplinkybes bei vadovaujantis BK 80 str., 81 str., 91 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, bei teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus ne pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, o areštą. Atsižvelgiant į nurodytas, mano, kad pasiuntimas jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę neatitinka BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo bei BK 80 str., 81 str., 91 str. nuostatų, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų nusikaltimą padariusių nepilnamečių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Jis išvadas padarė, dėl šiuo metu nelaisvėje praleisto ilgo laiko yra pakankamai paveiktas, ateityje nebenusikals, dirbs, kurs šeimą, ir gyvens socialiai atsakingą gyvenimą. Pasiuntus jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, bus neadekvačiai pažeisti jo socialiniai ryšiai. Negatyvios jam ir jo artimiesiems sunkius padarinius sukelsiančios pasekmės būtų neadekvačios jo padarytoms veikoms ir prieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikydamas šią nuostatą, kaip ir BK 41 str. 2 d. 5 p., teismas turi tinkamai įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, leidžiančius daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjimas asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistieji R. K. ir A. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas, A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

R. K. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija bylos įrodymų įvertinimą, nurodydamas, kad jo kaltė dėl BK 24 str. 4 d., BK 178 str. 1 d. ir BK 159 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymo neįrodyta, nes kito kaltinamojo byloje - A. Ž. parodymų jo kaltei pagrįsti nepakanka, be to, A. Ž. parodymų nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. K. pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 159 str. nuteistas pagrįstai, įvertinus bylos įrodymų, aptartų nuosprendyje, visumą nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų.

R. K. kaltė įrodyta A. Ž. paaiškinimais, liudytojos L. L. parodymais, 2009-09-23 apžiūros protokolo duomenimis, kita bylos medžiaga.

Teismo posėdyje A. Ž. paaiškino, kad 2009-09-20 jis su R. K. nuėjo į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančią vaistinę „(duomenys neskelbtini)“ vogti, R. K. sakė, kad nukreips vaistininkės dėmesį. Vaistinėje R. K. akimis rodė, ką vogti, o jis nurodytus daiktus dėjo į maišą, vėliau juos automobilyje atidavė R. K. (t. 8., b. l. 63-72). Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad į vaistinę atėjo vaikinas ir paskui jį vyras ( b. l. 73). Liudytoja L. L. parodė, kad 2009-09-20 buvo atėję į vaistinę du jaunuoliai, smulkaus sudėjimo jaunuolis vaikštinėjo po vaistinę, bet nieko nepirko, kitas prie kasos pirko medikamentus, jiems išėjus ji pastebėjo, kad lentynose trūksta medikamentų ( t. 1., b. l. 80-81, t. 8., b. l. 83-97). Teismas neturi pagrindo abejoti A. Ž. parodymais, jog vagystę iš vaistinės jis įvykdė kartu su R. K.. Vaizdo įrašas ir L. L. parodymai patvirtina, kad 2009-09-20 į vaistinę buvo atėję du asmenys, po kurių išėjimo iš vaistinės buvo iš karto pasigesta medikamentų. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž., nurodydamas R. K. kaip vagystės bendrininką, galėtų jį apkalbėti, nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad A. Ž. apkalbėjo R. K., nes siekė palengvinti savo teisinę padėtį tikėdamasis švelnesnės bausmės kaip nusikaltęs įtakotas kito asmens bei siekdamas sumažinti civilinę atsakomybę, yra nepagrįstas. A. Ž. paskirta bausmė už vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ laikantis BK nuostatų ir individualizuota teisingai. Tuo tarpu A. Ž. parodymai apie nusikalstamą veiką, t. y. kad jis vagystę iš vaistinės įvykdė kartu su R. K., yra nuoseklūs - iš karto po 2010-10-21 pranešimo apie įtarimą dėl vagystės įvykdymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės apklaustas A. Ž. nurodė, kad ją įvykdė kartu su R. K.. Tai, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, jis patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 8., b. l. 66). Dėl šių nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti ir A. Ž. parodymais apie jo motyvus nusikalsti bei tai, kad R. K. buvo žinoma, jog jis yra nepilnametis. A. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įtaką nusikalsti padarė R. K.. R. K. klausė, ar jis nenori užsidirbti pinigų vogdamas. Taip pat paaiškino, kad jis R. K. bijojo, nes R. K. ant jo rėkdavo, dėl ko jis buvo paveiktas psichologiškai, R. K. yra jam ir grasinęs, jei būtų atsisakęs vykdyti vagystes jo atžvilgiu būtų pavartotas fizinis smurtas. Paaiškino, kad santykius su R. K. norėjo nutraukti, nes būtent jis jį versdavo vogti. A. Ž. patvirtino, kad tai, jog jis yra nepilnametis, R. K. žinojo, nes ne vieną kartą jam sakė, kad jis, A. Ž., negali vairuoti automobilio, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat prašė R. K. nupirkti jam cigarečių ( t. 8., b. l. 63-72). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio išvada, kad R. K., grasindamas bei liepdamas A. Ž. vykdyti vagystę iš vaistinės įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, yra pagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino A. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės prievartos ( BK 59 str. 1 d. 5 p.), kas pastebima ir A. K. apeliaciniame skunde, tačiau tai R. K. tyčios įtraukti vaiką į nusikalstamą veiką nepaneigia.

R. K. apeliaciniame skunde, pažymima, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje jis iš kaltinimo pagal BK 159 str. dėl A. Ž. įtraukimo į nusikalstamą veiką buvo išteisintas, kadangi teismas konstatavo, jog vien A. Ž. parodymų jo kaltei dėl šios veikos pagrįsti nepakanka. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje naujų duomenų dėl apelianto žinojimo apie A. Ž. amžių nėra gauta. Nors iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio matyti, kad R. K. išteisintas iš kaltinimo dėl A. Ž. įtraukimo į 2009-11-09 padarytą nusikalstamą veiką ( t. 6., b. l. 156-172), skundžiamu nuosprendžiu už vaiko - A. Ž. įtraukimą į vagystę, įvykdytą 2009-09-20, jis nuteistas pagrįstai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu R. K. buvo išteisintas pagal BK 159 str. kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių dėl to, kad A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad R. K. žinojo, jog A. Ž. yra nepilnametis, R. K. kaltei pagrįsti nepakako, teismas konstatavo, kad negali remtis parodymais, nepatikrintais teisiamojo posėdžio metu, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. N1-260-334/2011 nebuvo apklaustas teismo posėdyje, kadangi jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą jam pasislėpus nuo teismo ( t.6., b. l. 65-66). Skundžiamas nuosprendis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 159 str. yra pagrįstas teisiamojo posėdžio metu gautais ir ištirtais įrodymais - A. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. žinojo, jog jis, A. Ž., yra nepilnametis. Taip pat A. Ž. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą. Be to, kaip minėta, A. Ž. parodymus dėl vagystės įvykdymo iš vaistinės aplinkybių patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl šioje byloje nustatyta įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad R. K. padarė BK 159 str. numatytą nusikalstamą veiką – A. Ž., gim. 1992-06-20, įtraukė į 2009-09-20 nusikalstamą veiką – vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaistinės.

R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad bylos įrodymai nepatvirtina jo, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, vaidmens. Šis jo teiginys iš dalies yra teisingas. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą dėl nusikalstamos veikos – 2009-09-20 vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės, konstatuoja, kad R. K., kaip šios nusikalstamos veikos bendrininko, aprašyti nuosprendyje veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti ir kaip šios veikos organizatoriaus, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ( BPK 328 str. 1 p.). Organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Organizatorius gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą. Šioje byloje iš nustatytų nusikalstamos veikos – maisto papildų vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės padarymo aplinkybių matyti, kad nusikaltimo schema buvo elementari. R. K. nurodė A. Ž., kad reikės įvykdyti vagystę iš vaistinės, davė jam folija išklotą maišą, abu atvyko į vaistinę, R. K. vaistinėje akimis bei pirštais rodė kokius maisto papildus grobti, o A. Ž. prekes dėjo į maišą. Nors R. K. P. miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl vagystės ir vaikų įtraukimo į nusikaltimą, tačiau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupėje su A. Ž., nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. K. su A. Ž. veikė kaip šios veikos vykdytojai (ir bendravykdytojai), o skundžiamame nuosprendyje aprašyti R. K. veiksmai atitinka tik BK 178 str. 1 d. sudėtį ir laikytini vykdytojo veiksmais. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad BK 24 str. 4 d. R. K. taikyta nepagrįstai. Tačiau dėl nurodytų aplinkybių keisti R. K. paskirtą bausmę už BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos - 2009-09-20 vagystės iš vaistinės padarymą, nėra pagrindo. R. K. padarytų nusikalstamų veiksmų apimtis nesikeičia. Nuosprendyje aprašyti jo padaryti veiksmai tik patvirtina jo, kaip vykdytojo, didesnį indėlį į nusikalstamos veikos padarymą. R. K., veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju A. Ž., parengė nusikalstamą veiką, jai vadovavo ir ją vykdė, t. y. numatė nusikaltimo padarymo vietą – vaistinę „(duomenys neskelbtini) “, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, davė bendravykdytojui A. Ž. specialiai vagystei pritaikytą, folija išklotą maišą, kuriame išnešant prekes pro vaistinės vartelius nesuveikia magnetinė apsauga, savo automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė A. Ž. prie minėtos vaistinės, būdamas vaistinėje žodžiais bei gestais nurodydavo A. Ž., kuriuos maisto papildus vogti ir šitaip, veikdamas su A. Ž. bendrininkų grupėje, 2009 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val. iš minėtos vaistinės pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 524,33 litų vertės.

Apelianto A. Ž. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę yra tenkintinas iš dalies, tačiau prašymai takyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skirti už padarytas nusikalstamas veikas arešto bausmę yra nepagrįsti, nes nėra tam pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž. už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1 d. ( vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaistinės ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “) yra skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės sutinka ir šių išvadų argumentų nebekartoja, tačiau įvertinęs A. Ž. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes konstatuoja, kad teismas jų tinkamai neįvertino, nes nenustatė A. Ž. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvinančios aplinkybės - jis nusikalto dėl psichinės prievartos ( BK 59 str. 1 d. 5 p.).

BK 59 str. 1 d. 5 p. numato, kad atsakomybę lengvina tai, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos ir jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K. liepimu ir grasinimais įtraukė A. Ž. į nusikalstamos veikos – vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarymą. A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už vagysčių iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymą, kurias jis įvykdė su bendrininku R. K. ir kitais asmenimis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu R. K. nuteistas už tai, kad jis į vagysčių įvykdymą iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įraukė vaikus - G. V. ir G. B., šiuo nuosprendžiu pripažinta, kad abi nusikalstamas veikas - vagystes iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ organizavo R. K. ( t.2., 156-172). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad vagystes jis vykdė dėl to, kad bijojo R. K., kuris ant jo rėkdavo, vadindavo „durneliu“, jam grasino, nurodė, kad jei būtų prieštaravęs R. K. dėl vagysčių įvykdymo, prieš jį būtų pavartotas smurtas. Paaiškino, kad vagystes tiek iš UAB “ (duomenys neskelbtini) “, tiek iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ suplanavo R. K.. Po vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“, R. K. buvo atėjęs pas jį į namus ir grasino jam šautuvu, tuo metu jis net gi slapstėsi nuo R. K. ir neatsakinėjo į jo skambučius, norėdamas nutraukti santykius su R. K., kuris versdavo jį vogti ( t. 8., b. l. 63-72). Kolegija, įvertinusi šių byloje nustatytų aplinkybių visumą, G. V. ir G. B. parodymus, konstatuoja, kad nepilnametis A. Ž. nusikalto dėl panaudotos psichinės prievartos, kuri nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ją lengvina, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 5 p. Atsižvelgus į šią aplinkybę atitinkamai mažintinos ir už skundžiamu nuosprendžiu nustatytas A. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, o nuosprendis keistinas ( BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. taikymą R. K..

Pripažinti A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ( vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., padarė dėl psichinės prievartos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 5 p.).

A. Ž. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “) numatytos nusikalstamos veikos padarymą sumažinti iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

A. Ž. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “) numatytos nusikalstamos veikos padarymą sumažinti iki 15 (penkiolikos) parų arešto.

A. Ž. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) numatytos nusikalstamos veikos padarymą sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.