Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1-1141-874/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Kaltinamasis
Ž. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1141-874/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13141-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2019 m. birželio 14 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas Joniškio apylinkės teismo 2017-10-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2018-03-02 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2019 m. kovo 31 d. apie 19 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje kirvį, paėmė nepilnamečiui sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), už rankos ir, žodžiais sakydamas „nukirsiu ranką, nes taip darydavo senovėje su vagimis“, ,,pats daviau gyvybę ir pats ją atimsiu“, grasino pastarąjį nužudyti, taip sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam R. S. pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Ž. S. padaryta veika yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Ž. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

Ž. S., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine Z. S., sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su sūnumi R. pykstasi dėl pastarojo elgesio, nes šis yra pašalintas iš dviejų mokymo įstaigų, vagia cigaretes, valkatauja kaime, atsikalbinėja. 2019-03-31 apie 19 val. 30 min., būdamas neblaivus, parėjusio į namus R. paklausė kodėl šis rūko ir vagia cigarus. Pasakė, kad senovėje vagims būdavo nukapojamos rankos ir, paėmęs kirvį bei R. ranką, pasakė, kad ją nukirs. Nukirsti vaikui ranką neketino, tik norėjo pagąsdinti, kad šis suprastų savo elgesį. Supranta, kad tokių jo veiksmų sūnus R. S. išsigando, galėjo pagalvoti, kad jis iš tiesų gali sužaloti ar kažką jam padaryti. Viskas vyko virtuvėje, kartu buvo sugyventinė Z. S. ir sūnus M. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 139-140);

nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad apie 8 val. vakaro grįžęs iš darbo, nusiprausė ir atsigulė. Tada tėtis atsikėlė ir paklausė kur jo alus. Tėtis paėmė vieną kirvį, po to, antrą, priekaištavo, kad ima jo cigaretes ir rūko. Jis nieko nesakydamas gulėjo savo kambaryje. Tėtis sakė, kad nukirs ranką, jei neprisipažins, jog rūko. Blogai pasijautė, „ant širdies ne kažką paliko“, nemoka pasakyti. Kad nukirs ranką, tėvas sakė 5 kartus. Jis išėjo kviesti policijos, mama padėjo kirvius po kriaukle. Kvietė pareigūnus, nes buvo išsigandęs (b. l. 65-67);

liudytojos Z. S. parodymais, kad 2019-03-31 apie 18 val. į namus grįžo jos sūnūs R. S. ir M. S. Tuo metu girtas sugyventinis Ž. S. miegojo. Atsikėlęs sugyventinis pasigedo alaus, nors pats jį buvo išgėręs, ir pradėjo pulti žodžiais ant sūnaus R., kad šis pavogė jo alų, vagia cigaretes ir rūko. R. tuo metu gulėjo kitame kambaryje su broliu M. Ž. S. pasiėmė iš virtuvės kirvį ir nuėjo pas R., rėkdamas jog pats davė gyvybę, pats ir atims, nes R. yra vagis. Ji atėmė iš sugyventinio kirvį ir padavė mažajam sūnui, kad nuneštų paslėpti. Ž. S. iš virtuvės pasiėmė kitą kirvį ir, vėl nuėjęs pas R. į kambarį, paėmė pastarajam už rankos bei užsimojęs rėkė, kad seniau vagims nukapodavo rankas, kad nukirs ir R. ranką arba pirštus, kad daugiau nevogtų alaus bei cigarečių. Ji atėmė iš Ž. S. kirvį. Įvykio metu fiziškai niekas nenukentėjo, tačiau sūnus R. buvo labai išgąsdintas tokių tėvo Ž. S. veiksmų (b. l. 79, 82-83);

liudytojo M. S. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvais Ž. S. ir Z. S., broliais ir seserimi. Jis šeimoje vienintelis pilnametis vaikas. 2019-03-31 apie 18 val. jis su broliu R. grįžo iš ūkio. Tėvas Ž. S. girtas miegojo. Jis su broliu taip pat nuėjo pagulėti, nes buvo pavargę. Pabudęs tėvas nerado savo alaus, atėjo pas juos į kambarį ir pradėjo šaukti, pulti ant brolio R., kad šis pavogė alų, vagia cigaretes ir rūko. R. neprisipažino. Tada tėvas iš virtuvės pasiėmė kirvį ir ėjo link brolio, sakydamas „tave padirbau, tai ir atimsiu gyvybę“. Mama atėmė iš tėvo kirvį ir brolis E. nunešė kirvį paslėpti į koridorių. Tėvas nenurimo, nuėjo į virtuvę, iš po kriauklės pasiėmė mažesnį kirvį ir vėl grįžo į kambarį, kuriame gulėjo brolis R. Priėjęs prie R., tėvas suėmė R. dešinę ranką ir, kitoje rankoje laikydamas kirvį, užsimojo, sakymas „nukirsiu aš tau tą ranką, tu esi vagis, seniau vagims kapodavo rankas ir aš tau nukirsiu“. Tada mama pribėgo prie tėvo ir atėmė kirvį, bandė žodžiais raminti tėvą. Mamai su tėvu išėjus, jis su R. išbėgo į lauką ir skambino į policiją. Brolis buvo labai išsigandęs po tokių tėvo veiksmų, bijojo grįžti į kambarį. Kai tėvas išgeria, dažnokai būna agresyvus. Tėvas brolio kirviu nesužalojo, tik grasino, bet viskas atrodė labai bauginančiai. Visai šeimai tėvas sukėlė stresą ir nerimą. Mano, kad R. tikrai išsigando, jog tėvas gali jį nužudyti ar nukirsti ranką, nes buvo labai įsiutęs (b. l. 88-89);

2019-03-31 Z. S. protokolu-pareiškimu policijai dėl sugyventinio Ž. S. veiksmų nepilnamečio sūnaus R. S. atžvilgiu (b. l. 10-11);

2019-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis grasino nukentėjusiajam R. S. nukirsti ranką (b. l. 19-25);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyt, kad Ž. S. 2019-03-31 19 val. 57 min. buvo nustatytas 1,37 prom. girtumas (b. l. 29-31);

2019-04-02 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti du kirviai, kuriais kaltinamasis grasino nukentėjusiajam nukirsti ranką (b. l. 32-36).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Ž. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokurorės siūlomos bausmės rūšies, bet prašo ją mažint i trečdaliu (b. l. 166, 168-170).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo asmenybė – Ž. S. teistas (b. l. 96-99), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ž. S. baustas ir administracine tvarka (b. l. 103-109), dirba (b. l. 110-111), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 113).

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone kaltinamajam tikslinga skirti prokurorės siūlomą įpareigojimą bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-31 19 val. 58 min. (b. l. 145-146) iki 2019-04-02 14 val. 14 min. (b. l. 150).

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. S. ir pastarojo atstovės pagal įstatymą Z. S., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais bei kitais šeimos nariais, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigose ir nesiartinti prie jų arčiau kaip 200 m atstumu (b. l. 157-158), ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-04-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 160-161), paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus daiktams, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems Z. S. (b. l. 39-40, 44).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 425 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti Ž. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti Ž. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti apribojimus, taikytus daiktams, grąžintiems Z. S.

Išaiškinti Ž. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė