- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-320-134-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- T. T.
- Nukentėjusysis
- G.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-134/2010
Teisėjas Artūras Dilys P. sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1;
NUOSPREND I S
2010 m. gegužės 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeista bausme, ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Priteista iš T. T. 14 634,60 Lt turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. T. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 23 d. apie 19.30 val. pykčio išdavoje smogdamas G. Č. kumščiu į veidą, dėl ko G. Č. krito ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, tuo G. Č. padarydamas poodines kraujosruvas kairiuose vokuose, kairio skruosto patinimą lydimą vidutinio sunkumo trauminės galvos smegenų ligos, smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimus galvos smegenų medžiagoje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje skiltyje dešinėje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 136 str. Apeliantas mano, kad teismas kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 135 str. 1 d. neįvertino jo artimam asmeniui padaryto įžeidimo, dėl ko jis buvo labai susijaudinęs. Apeliantas nesutinka su teismo išdėstytasi teiginiais, kad „neblaivaus asmens pasakyti įžeidžiantys ar nepadorūs žodžiai kito asmens atžvilgiu neturėtų būti vertintini kaip aplinkybė dėl ko galima būtų staiga labai susijaudinti ir pavartoti smurtą, kadangi aiškiai neblaivus asmuo daug silpniau kontroliuoja savo elgesį.“ T. T. teigia, kad įvykio metu buvo blaivus, G. Č. jis smūgiavo būdamas labai susijaudinęs, po to, kai jis kitiems asmenims girdint įžeidžiančiai pavadino jo draugę. Apeliantas mano, kad lygiai tokį patį efektą sukeltų įžeidžiantys žodžiai pasakyti tiek blaivaus, tiek visiškai girto asmens.
T. T. skunde nurodo, kad 2008 m. birželio 23 d. jam būnant Laibgalių kaime svečiuose pas R. D., neblaivus G. Č. išvadino jo draugę necenzūriniais, ją ir jį patį įžeidžiančiais žodžiais. Jis, išgirdęs kaip G. Č. įžeidžiančiai išvadino jo draugę girdint šalia esančiam jos tėvui ir kitiems jo pažįstamiems, labai susijaudino ir atsisukęs į G. Č. sudavė jam vieną nestiprų smūgį ranka. Jis taikė G. Č. į krūtinę, tačiau pataikė į veidą ir dantis. G. Č. nuo jo smūgio ir dėl savo girtumo krito atbulas, galva atsitrenkė į asfaltą ir nesikėlė. Apeliantas teigia, kad atsipeikėjęs ir supratęs ką padarė, jis labai išsigando, gailėjosi taip pasielgęs, nes nelinkėjo nieko blogo G. Č.. T. T. skunde nurodo, kad smūgį sudavė staiga nuskambėjus G. Č. įžeidimams. Po įvykio jis nukentėjusiojo atsiprašė.
Apeliantas nesutinka su jam priteistos 14 634,60 Lt žalos atlyginimu valstybinei ligonių kasai. Teigia, kad besigydantį G. Č. sumušė kitas ligonis, dėl ko nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės, patyrė sužalojimus, dėl ko jį ilgiau reikėjo gydyti ligoninėje, todėl minėta suma jam neturi būti priteista. Be to, specialisto išvadoje neišskirta, kieno pasėkoje – jo smūgio ar G. Č. ligoninėje patirtų sužalojimų – padaryti nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas pripažįsta skundžiamu nuosprendžiu nustatytus savo veikos objektyviuosius požymius – tai, kad jis trenkė nukentėjusiajam G. Č. kumščiu į veidą, o nuo jo smūgio parkritęs ir galvą susitrenkęs nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apeliantas teigia tai padaręs, būdamas labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo prieš apelianto sugyventinę pavartoto įžeidimo, todėl prašo jo veiką iš tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str. 1 d.) perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus (BK 136 str.). Veika kvalifikuojama pagal BK 136 str. nustačius aplinkybių visumą : nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar itin įžeidžiantį kaltininką ar jo artimą asmenį poelgį; staiga kilusį kaltininko didelį susijaudinimą dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų ir tai, kad kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Šie kriterijai apibūdina fiziologinio afekto būseną, kuriai esant, emocinis stresas sustabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Siekiant nustatyti, ar apeliantas nusikaltimo padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė – psichologė E. Z.. Specialistė, susipažinusi su bylos medžiaga, paaiškino, kad iš apelianto elgesio nusikaltimo metu, jo duotų parodymų turinio ir charakteristikos galima teigti, jog jis yra ūmaus charakterio ir įpratęs konfliktus spręsti, panaudodamas fizinę prievartą, todėl, sumušdamas nukentėjusįjį, jis taip pat pasirinko jam įprastą elgesio būdą. Įprasto elgesio varianto pasirinkimas nerodo jokios išskirtinės apelianto emocinės būsenos, kuri būtų lėmusi jo elgesį. Specialistė nurodė, jog apeliantas juo labiau nebuvo afekto būsenoje, nes nėra afektui būdingų stadijų. Apelianto elgesys rodo, kad jo emocijos buvo sujaudintos ir tokią būseną lėmė tiek nukentėjusiojo pasakyti žodžiai, tiek apelianto charakterio savybės. Sujaudintos emocijos galėjo turėti įtakos šio nusikaltimo padarymui.
Kolegija, atsižvelgdama į šiuos specialistės paaiškinimus, sprendžia, kad apeliantas nusikaltimo padarymo metu nebuvo didelio susijaudinimo būsenos, jo veiką perkvalifikuoti į sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus nėra pagrindo, todėl šis skundo prašymas atmetamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs apelianto veiką, neįvertino nukentėjusiojo G. Č. elgesio nusikaltimo metu. Nors teismas nurodė, kad neblaivaus nukentėjusiojo savikontrolė susilpnėjusi, todėl jo pavartoti įžeidžiantys žodžiai apelianto elgesio iš esmės negalėjo įtakoti, tokia išvada, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra teisinga. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajam smogė dėl to, kad jis necenzūriniais žodžiais įžeidė jo nėščią sugyventinę E. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis teigė neprisimenantis, ką konkrečiai pasakė apeliantui, tačiau nurodė galėjęs pasakyti būtent tokius žodžius, nes pažinojo E. J. ir žinojo apie jos nėštumą. Atsižvelgdama į šiuos parodymus, kolegija laiko įrodyta, jog nukentėjusysis konflikto metu pasakė nurodytus apelianto sugyventinę įžeidžiančius žodžius. Liudytoja E. J. parodė, jog kartu su apeliantu gyveno nuo 2008 metų, šiuo metu jie turi du vaikus. Iš specialistės duotų paaiškinimų matyti, kad apelianto agresiją iš dalies įtakojo ir nukentėjusiojo jam pasakyti žodžiai. Įvertinus apelianto ir liudytojos E. J. artimus santykius, liudytojos nėštumą ir nukentėjusiojo pavartotą žeminantį liudytojos apibūdinimą, specialistės paaiškinimus, akivaizdu, jog toks nukentėjusiojo elgesys buvo aiškiai provokuojančio pobūdžio ir tai iš dalies lėmė apelianto prieš nukentėjusįjį panaudotą fizinį smurtą. Esant tokioms aplinkybėms, T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje pripažino esmines savo padaryto nusikaltimo aplinkybes – tai, kad vieną kartą smogė nukentėjusiajam į galvą dėl šio pasakyto įžeidimo. Apelianto nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido. Todėl apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. T. bausmę, t. y. parinkdamas vienintelės BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – dydį, iš esmės teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. nuostatas. Kolegija, atsižvelgusi į nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir šiuo sprendimu nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, rodančias mažesnį tiek apelianto padaryto nusikaltimo, tiek jo asmenybės pavojingumą, sprendžia, jog apeliantui pagal BK 135 str. 1 d. paskirta bausmė turi būti sumažinta. Sušvelninus šią bausmę, mažintina ir galutinė subendrinta bausmė.
Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, jog teismas, priteisdamas jam atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dalį laiko buvo gydomas nuo jo, o dalį laiko – nuo kito ligonio padarytų sužalojimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje ir VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje sudarė 14634,6 Lt. Nukentėjusysis nuo 2008-06-24 iki 2008-06-28 buvo gydomas minėtose ligoninėse dėl jam apelianto padarytų sužalojimų. 2008-06-29 ligoninės palatoje nukentėjusįjį sumušė kitas ligonis, todėl nukentėjusiojo stacionarinis gydymas buvo tęsiamas iki 2008-07-21. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti, dėl kurio asmens padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas po 2008-06-28 d., paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, jog medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų, atsiradusių po 2008-06-28, neaprašyta, todėl negalima nustatyti nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto (2 t., 57-66 b.l.). Kadangi iš medicininių duomenų negalima nustatyti, ar nukentėjusysis nuo 2008-06-29 iki 2008-07-21 buvo gydomas dėl apelianto, ar kito asmens padarytų sužalojimų, visos abejonės vertintinos apelianto naudai ir iš jo priteistinos tik nukentėjusiojo gydymo išlaidos nuo 2008-06-24 iki 2008-06-29, kurios, remiantis prie prokurorės ieškinio pridėtomis apskaitos kortelėmis, yra 1844,9 Lt (1 t., 150-151 b.l.).
Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, lėmusių netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti.
P. T. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
T. T. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., prieš šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2008-12-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos bausmės, T. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dviems metams aštuoniems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžius ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 10 d.
Iš T. T. Valstybinei ligonių kasai priteistinos turtinės žalos dydį sumažinti iki 1844,9 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.