Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. L. priteista: nukentėjusiosios S. P. naudai 10783 litų turtinei žalai atlyginti ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 2 d. apie 21.00 val. S. P. sodo namelyje, esančiame Kretingos raj. Rubulių km., sodų bendrijoje „R", girtaujant kilusio tarpusavio konflikto su S. P. metu tyčia peiliu smogė S. P. tris kartus į kairę ranką, po kartą į kaklą ir kairį petį, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje viršraktikaulinėje srityje su kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, taip pat tris durtines-pjautines žaizdas kairės alkūnės sąnario srityje ir aplinkoje, kairio pečių lanko durtinę-pjautinę žaizdą su raumenų pažeidimu, o S. P. ginantis ir griebiant plaštaka už M. L. turimo peilio geležtės - pjautinę dešinės plaštakos žaizdą, ko pasekoje nuo durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su durtine-pjautine žaizda kairėje viršraktikaulinėje srityje bei kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, sukėlusio sunkų hemoraginį šoką ir komplikacijas, S. P. 2007 m. kovo 9 d. ligoninėje mirė.

Apeliacine ir kasacine tvarka nuosprendis neskųstas.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu 2011-12-16 nuteistasis M. L. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo prašyme tvirtino, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjas 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nepagrįstai priteisė per didelį žalos atlyginimą. Nuteistojo manymu, civilinis ieškinys turėjo būti išskirtas iš baudžiamosios bylos, paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. sausio 11 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo M. L. prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis pareiškime nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir analizuojamos nuo pat baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas M. L., nagrinėjimo pirmos instancijos teisme stadijos. Nuteistojo prašymas paliktas nenagrinėtu, nes tuo pačiu klausimu yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 443 str. 1 d., įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Lietuvos BPK 444 straipsnyje, kurių sąrašas yra išbaigtas, t.y.:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Tokių įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 446 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistasis M. L. savo skunde nenurodė.

Lietuvos Akščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. nutarimas, dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 12 punkte, numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nurodyta išimtimi teismas pasinaudoja tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Nuteistasis prašo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p.. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras nutarimu pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą, kadangi kitomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tokios faktinės aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą teisme ir priimant nuosprendį ar kitą sprendimą. Ši nuostata reiškia, kad tokios aplinkybės galėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas apie jas nežinojo ne dėl to, kad neišsamiai išnagrinėjo bylą, neišanalizavo visų faktinių bylos aplinkybių ar neištyrė visų įrodymų, bet apie minėtas aplinkybes nežinojo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Iš teismui pateiktos bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, tinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus. Be to atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. numatytos kitokios aplinkybės įstatymo siejamos su nuteistojo nekaltumu, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal lengvesnį ar sunkesnį baudžiamąjį įstatymą. Taigi civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumo klausimas gali būti naujai svarstomos tik tuomet, jei tai įtakotų kaltininko nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą. Šiuo konkrečiu atveju M. L. yra nuteistas už nekvalifikuotą tyčinį nužudymą, todėl inkriminuotas nusikalstamais veiksmais padarytas turtinės ir neturtinės žalos dydis, pastarojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi šioje situacijoje turtinės ar neturtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo klausimas negali būti priskiriamas kitoms aplinkybėms, numatytoms Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p..

Taigi nuteistojo prašyme nurodytas argumentas, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., kad yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 444 str. numatytų sąlygų bylai atnaujinti. Todėl teismas daro išvadą, kad naujų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų, kurie anksčiau teismui nebuvo žinomi, jų netirti ar neįvertinti, įtakotų jo nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą M. L. nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl M. L. skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 65 str., 447 str. 2 d., teismas

nutarė:

nuteistojo M. L. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 11 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.