- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1722-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18461-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-25816-897/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl bendravimo tvarkos, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. J. ieškinys atsakovei J. J. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus išnagrinėta byla nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra E. J. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukra 1 ir 3 mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą iš ugdymo institucijos arba gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-28 nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną ieškovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. J. tvarką: 1. ieškovas A. J. turi teisę pasiimti dukrą E. J. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį iš atsakovės J. J. ir dukters gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti dukrą tą pačią dieną iki 19.00 val. į dukters gyvenamąją vietą, 2. ieškovas A. J. turi teisę pasiimti dukrą E. J. pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį iš atsakovės J. J. ir dukters gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti dukrą tą pačią dieną iki 19.00 val. į dukters gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, kuri bylos nagrinėjimo metu suteiktų šalių santykiams stabilumo. Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, taip pat į tai, kad yra nustatoma tik laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, ieškovo prašymą tenkino iš dalies.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartį.
Nurodo, kad ieškovas nepagrindė, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas tik fragmentiškai lankydavo savo vaiką, nes vaikas buvo labai mažas ir jam jis nebuvo įdomus. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis jis neva prašė ieškovės jam duoti vaiką, o ieškovė neva tai atsisakė daryti. Ieškovė reguliariai leisdavo matytis ieškovui su vaiku jo namuose, o reti nesimatymo atvejai yra pateisinami vaiko tuometiniu susirgimu. Pasak apeliantės, nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – bent jau pagal šiuo metu nustatytas bylos faktines aplinkybes – neatitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Apeliantė, neturėdama jokių įrodymų apie tai, į kokią aplinką bus patalpinta jos dukra, ar jis bus transportuota saugiai ir t.t. ypač dukros saugumo ir fiziologinių poreikių tenkinimo aspektu šiuo metu negali sutikti su teismo nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Papildomu raštu apeliantė nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nėra aptarti vaiko ligos atvejai. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas vieno susitikimo metu prie dukros pradėjo apeliantę įžeidinėti, todėl apeliantė abejoja ar ieškovas yra stabilios psichikos. Ieškovo tėvai nei karto po paskutinio matymosi su anūke neišreiškė noro su ja susitikti ir bendrauti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad apeliantė pati teikia rašytinius įrodymus, kad mažiausiai pusę metų problema dėl bendravimo su vaiku egzistuoja, nors teigia, kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė neleidžia ieškovui betarpiškai bendrauti su vaiku, o bendravimas galimas tik apeliantės namuose, pačiai apeliantei prižiūrint. Tokiu būdu nuolat kyla konfliktinės situacijos, kurias priversta stebėti šalių mažametė dukra. Apeliantė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovas būtų sukėlęs pavojų vaikui. Nustatyta bendravimo tvarka yra minimali ir nepažeidžia mažametės dukters interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-05-28 nutartimi nutarė patvirtinti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-05-28 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Be to, LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Kaip minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas, nustatęs laikiną bendravimo su vaikais tvarką, suteikiančią ieškovui teisę su dukra bendrauti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., iš esmės maksimaliai apribojo ieškovo bendravimo su dukra teisę. Apeliantė atskiruoju skundu siekia dar labiau apriboti ieškovo teisę bendrauti su dukra, skundą grįsdama tik aplinkybėmis, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra kerštas apeliantei, taip pat tuo, jog neaišku, kokios yra ieškovo gyvenimo sąlygos, ar ieškovas laikosi kelių eismo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo motyvai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, be to susiję su pagrindiniu bylos reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Pažymėtina, kad ieškovo gyvenimo sąlygos, kelių eismo taisyklių pažeidimai yra reikšmingi bylos išnagrinėjimui, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Tokia bendravimo tvarka, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, vertinant, kad ieškovas turi teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, tik santykinai užtikrina dukros ir tėvo bendravimo teisės realizavimą. Nors apeliantė nurodo, jog neprieštarauja dukros bendravimui su ieškovu, tačiau prašo nustatyti itin minimalią – 4 valandų bendravimo tvarką. Savo prašymą apeliantė grindžia aplinkybėmis, jog mergaitei sudėtinga būti be mamos, mergaitei reikalinga speciali priežiūra ir pagalba, patenkinant bazinius poreikius (vaikas nori atsigerti, vaikas atsitrenkė, nori šlapintis). Apeliacinės instancijos eismo įsitikinimu, nustatyti dar labiau minimalią bendravimo su dukra tvarką nei nustatė skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo, o bendravimo metu užtikrinti vaiko poreikius gali ir ieškovas. Teismas pažymi, kad iš atsakovės nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovo prašomą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, šia nutartimi šalių ginčas dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl galutinė bendravimo su dukra tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.