- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1983-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06822-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės, palikti pavardę B., nepilnamečio sūnaus A. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustatyti, jog atsakovė su sūnumi bendraus be apribojimų laiką iš anksto suderinus su ieškovu, priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą sūnui A. B. kas mėnesį mokant po 250 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti automobilį M. C., valst. Nt. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės, ½ dalį buto su 172/1000 dalimi negyvenamosios patalpos – pastogės, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei priteisti ½ dalį buto su 172/1000 dalimi negyvenamosios patalpos – pastogės. Ieškovas sumoka atsakovei 1750 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Įsipareigojimai kreditoriui AB„Swedbank“ nedalijami, prievolės nekeičiamos ir nemodifikuojamos: pagal 2005 01 26 būsto paskolos kredito sutartį Nr. 05-002960-FA prievolė lieka solidari, pagal 2009 09 09 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-073401- VA prievolė yra solidari, pagal 2008 01 24 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-008415-VA prievolė yra solidari. Pagal 2012 12 19 ieškovui suteiktą kreditinę fiksuotų įmokų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) prievolė yra asmeninė. Pripažinti asmenine atsakovės prievole įsiskolinimus AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB T. I. nurodė, jog santykiai su atsakove pablogėjo maždaug prieš 3 metus. Atsakovė nesirūpina namais, neatlieka buities darbų, vartoja alkoholį, tinkamai nedalyvauja auklėjant ir prižiūrint vaiką. Susitaikyti nėra galimybės, nes jau išbandytos visos priemonės. Santuokoje įgijo turtą – automobilį M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės ir butą su 172/1000 dalimi negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Yra kreditoriai : 2005-01-26 paimta paskola būstui įsigyti. Įsipareigojimai pagal šią sutartį užtikrinti buto įkeitimu. 2009-09-09 suteikta vartojamoji paskola, kurioje bendraskolė yra atsakovė. 2008-01-24 atsakovei suteikta vartojamoji paskola, kurioje bendraskoliu yra ieškovas. 2012-12-19 ieškovui suteikta fiksuotų įmokų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė. Iki 2010-09-01 jie gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Skolos už komunalines paslaugas 2010-09-01 sudarė AB „Kauno energija“ – 979,87 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 48,58 Lt, AB LESTO 1022,85 Lt. Kadangi nurodyti laikotarpiu gyveno kartu, tai skolą 2051,30 Lt privalo padengti kiekvienas po 1025,65 Lt. Nuo 2010-09-01 šalys gyvena atskirai. Bute liko gyventi atsakovė, todėl ji privalėjo butą išlaikyti ir mokėti mokesčius. Per laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-30 susidarė skolos 6331,74 Lt: AB “Kauno energija“ 5109,80 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 305,18 Lt, AB (duomenys neskelbtini)76 Lt. Ieškovas nuo 2010-09-01, jau negyvendamas su atsakove, atliko mokėjimus: AB „:Kauno energija“ sumokėta 725 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 60,37 Lt, AB LESTO 1350 Lt. Iš viso per šį laikotarpį ieškovas sumokėjo 2135,37 Lt. Laikytina, kad jo prievolė padengti ½ dalį skolos – 1025,65 Lt už laikotarpį iki 2010-09-01 yra pilnai įvykdyta, todėl įsiskolinimai AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ yra asmeninė atsakovės prievolė. Atsakovė vartoja alkoholį, todėl negali užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros. Ji yra bausta administracine tvarka. Atsakovė neblaivi vairavo automobilį ir jai atimtos teisės. Ieškovas gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir jį išlaikyti. Jis turi pastovų darbą, nesusijusį su komandiruotėmis. Atsakovė galės bendrauti su sūnumi ne apribojimų, iš anksto suderinus su ieškovu ir prisidėti prie išlaikymo po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2- d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė D. B. ir T. B. santuoką, įregistruotą 2004-02-14 Trakų rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 23, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – B., B. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. B., gyvenamąją vietą su tėvu D. B.. Priteisti iš atsakovės T. B. nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-05-22 nepilnamečio sūnaus A. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. B.. Nustatyti, jog atsakovė T. B. bendrauja su sūnumi A. B. be apribojimų laiką iš anksto suderinusi su D. B.. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovui D. B. priteisti: automobilį M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3500 Lt, priteisiant iš ieškovo D. B. piniginę kompensaciją atsakovei T. B. 1750 Lt. Priteisė ieškovui D. B. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 39,75 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini)su 172/1000 dalimi negyvenamosios patalpos – pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9350 Lt. Priteisė atsakovei T. B. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 39,75 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini) su 172/1000 negyvenamosios patalpos – pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9350 Lt. Prievoles pagal 2005 01 26 būsto paskolos Kredito sutartį Nr.05-002960-FA, pagal Vartojimo kredito Nr. 09-073401-VA sutartį, pagal 2008 01 24 Vartojimo kredito sutartį Nr.08-008415-VA pripažino solidariomis D. B. ir T. B. prievolėmis. Pripažino asmenine D. B. prievole pagal 2002 12 19 D. B. suteiktą kreditinę fiksuotų įmokų kortelę Nr.(duomenys neskelbtini)-E. P. AB“Kauno energija“, UAB“Kauno vandenys“, AB LESTO pripažino solidariomis D. B. ir T. B. prievolėmis. Priteisė iš atsakovės T. B. 400 Lt žyminio mokesčio ieškovui D. B..
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2004 02 14 ( t.1 b.l.11). Santuokoje 2004-06-21 gimė sūnus A. (1 t. b.l. 12). Gyvendamos santuokoje šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l. 16 -18). Buto įsigijimui 2005-01-26 buvo paimta Būsto paskola. 2002 12 19 ieškovui suteikta kreditinė fiksuotų įmokų kortelė, 2009-09-09 suteikta vartojamoji paskola, kurios bendraskolė yra ir atsakovė, 2008-01-24 atsakovei suteikta vartojamoji paskola, kurioje bendraskoliu yra ieškovas ( 1 t. b.l.19-35). Atsakovės vardu yra registruotas automobilis M. C. valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l.15). 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu atsakovė bausta pagal (duomenys neskelbtini) str. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ( 1 t. b.l.59, 60). Atsakovė yra bausta už kitą administracinės teisės pažeidimus t.y. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai, kai nustatomas sunkus (2,51 promilės ir daugiau) girtumo laipsnis (1 t. b.l.81). Ieškovas turi antrą sūnų N. gim. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l.19). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismo nuomone kad abiems sutuoktiniams trūko abipusio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam bei tolerancijos. Jiems abiems pritrūko kantrybės ir noro dėti pastangas ir ieškoti kompromisų vardan šeimos išsaugojimo, šiuo metu šalių santuoka yra tik formali. Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl mažamečio sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad , jog abiejų tėvų materialinė padėtis yra beveik vienoda: jie abu dirba ir gauna darbines pajamas, tačiau šiuo metu atsakovė turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, dėl ko už vairavimą neblaiviame stovyje ji prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, jog vaikui šiuo metu geriau gyventi su ieškovu, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir sūnaus A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė vaiko poreikių patenkinimui prašė priteisti iš ieškovo po 500 Lt kas mėnesį. Teismo nuomone, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma negalės garantuoti net minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygio, todėl teismas įvertinęs vaiko amžių, abiejų tėvų turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir apsaugant prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus iš atsakovės priteisė išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaip prašė ieškovas, o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas nurodė, kad gyvendamos santuokoje šalys įsigijo automobilį M. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės bei butą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, todėl turtas dalintinas po ½ dalį kiekvienai iš šalių. Santuokoje įgytas automobilis yra nedalus, todėl jis priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina piniginė kompensacija - ½ dalis šio automobilio vertės, kas sudaro 1750 Lt. Automobilis padalintinas tokiu būdu, kadangi su ieškovu nustatyta mažamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta. Be to, atsakovė neblaivi vairavusi transporto priemonę yra praradusi teisę vairuoti 24 mėnesiams, todėl šiuo metu automobiliu ji ir negalėtų naudotis. Santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini) yra dalus, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas jį taip pat padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Teismas taip pat nurodė, kad gyvendamos santuokoje šalys buvo paėmusios : 2005-01-26 būsto paskolą, 2009-09-09 ir 2008-01-24 vartojimo paskolas. 2002-12-19 t.y. iki šalių santuokos sudarymo ieškovui buvo suteikta kreditinė fiksuotų įmokų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šią prievolę pripažino asmenine ieškovo prievole. Už butui, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, suteiktas komunalines paslaugas ( šilumos, vandens, elektros energijos tiekimą) susidarė skolos. Visi šių paslaugų tiekėjai, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, prašė netenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti šias prievoles asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nes tai yra solidariosios abiejų sutuoktinių prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė T. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą - santuoką sudarytą tarp D. B. ir T. B. santuoką, įregistruotą 2004-02-14 Trakų rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 23, nutraukti dėl D. B. kaltės.
Nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove T. B..
Priteisti iš ieškovo D. B. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio sūnaus A. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei T. B. priteisti automobilį „M. C." valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vertė 3500.00 Lt, nepriteisiant kompensacijos ieškovui D. B., priteisti bylinėjimosi išlaidas
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nesutinka, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nuomone, dėl santuokos nutraukimo kaltas yra sutuoktinis D. B.. Sužinojusi apie ieškovo neištikimybę, artėjančias skyrybas, labai pergyveno, todėl pradžioje kartais išgerdavo, bet ne piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovė nėra alkoholikė, visada stengėsi rūpintis šeima ir sūnumi. Taip pat yra du kartus bausta už netinkamą vaiko priežiūrą. Pirmą kartą administracine tvarka buvo nubausta pagal ieškovo pateiktą pareiškimą, nepatikrinus faktinių aplinkybių, o antrą kartą pripažįsta, kad buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau negirta. Ieškovas nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios nebuvo ištikimas. Jis per bendrus šeimyninio gyvenimo metus palaikė nesantuokinius santykius su dviem draugėmis, teismas neištikimybės fakto nevertino. Faktas patvirtinantis ieškovo neištikimybę yra tai, kad jis gyvenant šeimoje turėjo meilužę ir su ja augina vaiką. Apie tai pasisakyta ir teismo sprendime. Todėl teismas neteisingai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neįvertindamas ieškovo kaltės dėl neištikimybės, kas turėjo nulemti santuokos nutraukimo kaltininką, kaip ir numato įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime teismas nurodo, kad iki 2010 metų apie mano nederamą elgesį ir nesirūpinimą sūnumi nėra duomenų. Nėra ir duomenų, kad ieškovas norėtų išsaugoti šeimą. Dėl sūnaus A. B. gyvenamosios vietos atsakovė taip pat nesutinka, nors ji buvo nustatyta atsižvelgiant į vaiko išreikštą norą gyventi su tėvu. Teismas nepilnai išsiaiškino visas aplinkybes dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir ne pilnai išnagrinėjo ar gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu tikrai atitinka vaiko interesus ir ar tas noras nėra paremtas vaiko baime prieš tėvą. Teismas nesiaiškino ar mano sūnų sutinka auginti ieškovo draugė ir kokie yra santykiai tarp ieškovo draugės ir sūnaus, kokios bus gyvenimo sąlygos. Ieškovas prašė sūnui priteisti išlaikymą po 250,00 Lt nuo teismo sprendimo išsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų , atsižvelgdamas į tai, kad priešieškiniu (kurio teismas nepriėmė) atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 500,00 Lt, priteisė išlaikymą po 350,00 Lt. Sūnus buvo atsakovės išlaikomas, nes ieškovas sūnui išlaikymo neteikė. Ieškovas sūnui išlaikymo neteikė nuo 2010-09-01 iki 2012-06-29. Teismas neteisingai nustatė laikotarpį nuo kada priteistinas išlaikymas-neatėmė laikotarpio kai sūnus gyveno pas atsakovę, tai yra nuo 2010-09- 01 iki 2012-06-29. Šį faktą pripažino ieškovas teismo posėdžio metu. Teismas šio fakto neįvertino, nes priteisė išlaikymą nuo 2012-05-22. Atsakovė buvo parašiusi priešieškinį, tačiau teismas jo nepriėmė, nes nebuvo atsakovės pasirašytas. Atsakovei niekas nepaaiškino, kad turi teisę pasirašius priešieškinį, pakartotinai pateikti jį teismui, tačiau priešieškinio reikalavimu teismas vadovavosi priteisdamas ir padidindamas ieškovo prašomo išlaikymo dydį nuo 250,00 Lt iki 350,00 Lt, kas yra neteisinga. Atsakovės teisės yra pažeistos, todėl negalėjo tinkamai jas apginti. Jei teismas nepakeistų sūnaus gyvenamosios vietos, prašytų teismo sumažinti teismo priteistą išlaikymą po 350,00 Lt iš atsakovės ir priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiui sūnui po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad nesutinku su teismo sprendimu dėl automobilio „M. C." v. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo ir priteisimo ieškovui. Gyvenant santuokoje turėjo du automobilius „M. C." ir „Peugeot" . Ieškovas pardavė automobilį „Peugeot", kuris buvo šeimos turtas, atsakovės neatsiklausęs ir jokių pinigų atsakovei nedavė, nei juos naudojo šeimos reikmėms. Atgavus teises, automobilis atsakovei bus labai reikalingas, nes tenka važinėti darbo reikalais, taip pat ir asmeniniams poreikiams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė nesaikingai vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi sūnumi. Rašytiniai įrodymai šį faktą patvirtina laikotarpyje po 2010 metų rugsėjo mėnesio, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tačiau nenutraukus santuokos. Tai suprantama, nes ieškovas, gyvendamas katu su atsakove ir tikėdamasis išsaugoti santuoką, įrodymų apie jos girtavimus ir nesirūpinimą šeima specialiai ateičiai nerinko. Teismas sprendimu išsakė nuomonę dėl abiejų šalių nepakankamų pastangų išsaugoti šeimą. Remiantis bylos medžiaga nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, todėl teismo sprendimas šiuo klausimu laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Priimtas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teisingas. Ieškovas pareiškia, kad nekerštauja atsakovei ir neturi tikslo jos sumenkinti paimdamas auginti vaiką, bet mano, kad šiuo metu taip geriau vaikui. Ieškovas supranta ir vaiko interesus, todėl pasikeitus situacijai ir vaikui išreiškus norą gyventi su motina, prie klausimo sprendimo visada galima grįžti, nes teismo sprendimas tam neužkerta kelio. Prašydamas teismą vaiko gyvenamąją vieta nustatyti su ieškovu, šis įvertino visas aplinkybes, pradedant gyvenimo sąlygomis, baigiant psichologiniu klimatu naujoje šeimoje. Vaikas savo nuomonę dėl gyvenimo su tėvu išsakė jau būdamas susipažinęs su aplinka ir žmonėmis, su kuriais jam teks gyventi, todėl ji gerbtina. Jeigu atsakovė mano, kad ieškovas jai yra skolingas už vaiko išlaikymą, ji turi pareikšti jam turtinį reikalavimą bendra tvarka, arba galėjo realizuoti teisę skyrybų byloje pareikšti priešieškinį. Ieškovas prašė priteisti jam automobilį, nes su juo lieka gyventi vaikas. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra praradusi teisę automobilį vairuoti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkins pareiškėjos skundą ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyt su motina, ieškovas sutinka, kad būtų pakeistas taip pat sprendimas dalyje dėl automobilio ir jis natūra atitektų sutuoktinei. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais , kad tuo atveju, jeigu automobilis atitenka jai natūra, ieškovui nepriklauso gauti kompensaciją- pusę automobilio rinkos vertės. Ieškovas mano, kad atsižvelgdamas į visas aplinkybes teismas teisėtai ir pagrįstai padalino tarp sutuoktinių turtą – automobilį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo neištikimybė suardė jų šeimą. Ieškovas nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios nebuvo ištikimas. Jis per bendrus gyvenimo metus palaikė nesantuokinius ryšius su dviem draugėm, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.
Ieškovas atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tuo, kad ji nesirūpina namais, vartoja alkoholį, tinkamai nedalyvauja auklėjant ir prižiūrint vaiką, santykiai su atsakove pablogėjo maždaug prieš tris metus. Atsakovė su tuo nesutiko, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau kaip dveji metai. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad Petrašiūnų nuovada 2010 04 10 gavo pranešimą, kad girtaujanti atsakovė neprižiūri savo mažamečio sūnaus. Nuvykę pareigūnai rado atsakovę neblaivę, neadekvačią ir neapsirengusią. (t.2, b.l. 29). 2012 05 07 atvykę policijos pareigūnai į atsakovės namus vėl rado ją neblaivią (t.2, b.l. 31-33). Atsakovė yra bausta administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą bei vairavimą esant neblaiviai. Tačiau teismas pagrįstai byloje padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai ir nederamai pradėjo elgtis po to, kai šalys jau gyveno atskirai t.y. po 2010 09 01, nes iki šios datos byloje nėra duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį, tačiau tai negali pateisinti jos kaip motinos ir sutuoktinės pareigų neatlikimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad dėl šeimos iširimo kaltas ir ieškovas nes jis paliko šeimą, su kita moterimi 2012 06 12 susilaukė sūnaus N. dar nenutraukęs santuokos su atsakove. Ieškovas kaip ir atsakovė nesiekė išsaugoti šeimos, nesprendė iškilusių problemų. Abiems sutuoktiniams trūko abipusio noro dėti pastangas ir ieškoti kompromisų vardan šeimos išsaugojimo. Bylos duomenys pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad santuoka tarp šalių yra tik formali, todėl nutrauktina, pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 str.). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad ieškovas nuo pat gyvenimo pradžios buvo neištikimas ir kad neištikimybė suardė jų šeimą (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šeimos iširimo kaltas tik ieškovas D. B..
Dėl sūnaus A. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo
Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuriuo sūnaus A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ieškovu D. B., iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 350 litų kas mėnesį. Nurodo, kad nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Nurodo, kad teismas ne pilnai išnagrinėjo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu tikrai atitinka vaiko interesus ir ar tas noras nėra paremtas vaiko baime prieš tėvą.
Teisėjų kolegija spręsdama šalių ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažymi, kad kilusio ginčo teisinių santykių reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, turi netik nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, tačiau įvertinti visumą nustatytų faktų – vaiko ir tėvo, vaiko ir motinos tarpusavio santykius, jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis sūnus A. B. nuo 2012 m. gegužės mėnesio pabaigos (t.1, b.l. 55-58) gyvena kartu su tėvu D. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko už vairavimą neblaiviame stovyje prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Net ir tuo metu, kai sūnus dar gyveno kartu, atsakovė pirmenybę teikė ne sūnaus priežiūrai ir rūpinimusi juo, o alkoholiui, dėl ko administracine tvarka buvo bausta už sūnaus nepriežiūrą. Nepilnametis sūnus A. B. buvo apklausiamas ne tik VTAS darbuotojų, bet ir 2013-01-16 teismo posėdyje (t. 2, b. l. 36), kuris išsakė savo norą gyventi su ieškovu, nurodydamas, kad „ mamytė kartais geria, todėl nenori pas ją gyventi“. Todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus jo gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su ieškovu D. B. ir šiuo metu nėra prielaidų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pilnai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes turėjo būti nustatyta su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, nes ieškovas jai bendrauti su sūnumi neleidžia.
Tėvai auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skurimus gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė T. B. bendrauja su sūnumi A. B. be apribojimų laiką iš anksto suderinusi su D. B..
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatė atsižvelgiant į pateiką Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaiko interesus ir vaiko norą bendrauti su mama. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su sūnumi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pati atsakovė neranda laiko ir galimybių susitikti su vaiku, aplankyti jo mokykloje ir pasidomėti jo ugdymu ir pasiekimais. Vaiko apklausa patvirtino, kad šalių sūnus A. myli abu tėvus ir išreiškęs norą gyventi su ieškovu taip pat išreiškė norą bendrauti su atsakove ir su ja bendrauja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su sūnumi, todėl bendravimo tvarkos laisvas pobūdis, neįspraudžiamas į tam tikrus grafikus, kas atitinka vaiko interesus ir nedaro žalos jo psichologinei raidai. Apeliantė atsakovė T. B. nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovas jai trukdytų bendrauti su sūnumi. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo būti nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau konkretaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra pareiškusi. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl kitokios bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjamojoje byloje.
A. T. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jei teismas nepakeistų sūnaus A. B. gyvenamosios vietos, prašytų teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 350 litų sumažinti iki po 250 litų kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 litų, tačiau išlaikymas vaikui yra nustatytas tik po 350 litų, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sūnus kartu su ja gyveno iki 2012-06-29, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą iš atsakovės priteisė nuo ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.), be to, aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis sūnus gyvena kartu su tėvu nuo 2012 m. gegužės mėnesio pabaigos. (t. 1, b. l. 55-58).
Dėl santuokoje įgyto automobilio
A. T. B. skundžia sprendimo dalį, kuria ieškovui D. B. priteistas automobilis „M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3500 Lt, priteisiant iš ieškovo atsakovei 1750 litų piniginę kompensaciją. A. T. B. prašo minėtą automobilį priteisti jai, nepriteisiant ieškovui D. B. piniginės kompensacijos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu automobilis „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas ieškovui, o atsakovei 1750 litų piniginė kompensacija. Automobilis paskirtas ieškovui, nes su juo liko gyventi nepilnametis sūnus A. B.. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, dėl ko yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, todėl šiuo metu ji negalėtų naudotis automobiliu. Nors apeliantė ginčija dalintino automobilio vertę, nurodydama, kad jo vertė galėtų būti nuo 2000 litų iki 2500 litų, nes automobilis nėra techniškai tvarkingas, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo automobilis pagrįstai ir teisėtai paskirtas ieškovui.
Dėl atsakovės T. B. procesinių teisių pažeidimo
Be to, apeliantė nurodo, kad ji buvo byloje pateikusi priešieškinį, tačiau teismas jo nepriėmė. Ji nežinojo, kad ištaisius trūkumus galėjo pateikti priešieškinį. Laiko, kad buvo pažeistos jos teisės, o taip pat buvo pažeistos CPK 12 str., 13 str., 17 str. nuostatos. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Byloje yra duomenys, kad atsakovė T. B. pateikė į bylą priešieškinį 2012 m. lapkričio 2 d. (t.1 b.l. 115-118). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 16 d. sprendimu T. B. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme. Paskirta advokatė J. B. (t.1, b.l. 119). Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos I. P. 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas pašalinti priešieškinio trūkumus (t.1, b.l. 133-134). Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo nuspręsta atsakovės T. B. priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovei, kadangi atsakovė pašalino tik dalį ieškinio trūkumų. Toje pačioje nutartyje buvo išaiškinta, kad pašalinus trūkumus neužkerta kelio atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau atsakovė pakartotinai priešieškinio nepateikė. Aukščiau išvardintų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės procesinių teisių pažeidimo nagrinėjamojoje byloje.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimto teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.