Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas ir biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos V. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji po V. D. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti – mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo turtą ir juo rūpinosi. Anot pareiškėjos, šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjos teisę į palikimą.

Suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčijo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad jos motina V. D. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė. Vaikai – K. D. (K. D.), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja J. F. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos V. D. nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. D. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po motinos V. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (duomenys neskelbtini), šį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. D. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėja laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl pareiškėjos veiksmų priimant V. D. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant V. D. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip V. D. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. F., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.