- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-201/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- G. D., G. G.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. D. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. kaltinamas tuo, kad jis 2013 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), rado bei pasiėmė, t. y. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo 9 mm kalibro pistoletą FEG V05608 ir du 9 mm kalibro šovinius, kuriuos iš karto parsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas tam leidimo, pistoletą ir du šovinius laikė iki tol, kol 2013 m. lapkričio 16 d. apie 01.00 val., kieme, šalia (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose laikydamas pistoletą FEG V 05608 bei panaudodamas fizinę prievartą, pasikėsino nužudyti savo brolį A. D., tačiau buvo peršautas policijos pareigūnų ir iš jo atimtas pistoletas FEG V 05608 ir du šoviniai. Šie G. D. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.
Taip pat, jis 2013 m. lapkričio 16 d. apie 01.00 val. kieme, šalia (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su broliu A. D., nukreipęs užtaisytą pistoletą FEG V05608 į pagal kvietimą atvykusius pareigūnus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąjį patrulį M. P. ir vyresnįjį patrulį V. V., tokiu būdu grasindamas valstybės tarnautojui, jų akivaizdoje pasikėsino nužudyti savo brolį A. D., dėl ko pareigūnai siekdami apginti A. D. nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi ir jam gresiančio realaus pavojaus jo gyvybei, vieną kartą šovė iš tarnybinio ginklo „Glokl9“ į G. D., peršaudami nugaros kairiąją pusę, po ko atėmė iš pastarojo pistoletą FEG V05608. Šie G. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.
Taip pat, jis 2013 lapkričio 16 d. apie 01.00 val. kieme, šalia (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su broliu A. D., viešoje vietoje, matant pagal kvietimą, dėl muštynių laiptinėje, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. P. ir vyresniajam patruliui V. V. bei pašaliniams asmenims, išbėgęs iš laiptinės ir įžūliu elgesiu – keikdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, grasindamas nukreipė į kieme stovinčius asmenis rankose laikomą pistoletą FEG V 05608, taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie G. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Taip pat, jis 2013 lapkričio 16 d. apie 01.00 val. kieme, šalia (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su broliu A. D., matant pagal kvietimą dėl muštynių laiptinėje į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. P. ir vyresniajam patruliui V. V. bei pašaliniams asmenims, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, nukreipė į A. D. rankose laikomą užtaisytą pistoletą FEG V05608, vieną kartą smogė ranka nukentėjusiajam į veidą, o pastarajam nuo smūgio nukritus ant žemės, dar vieną kartą spyrė koja iš viršaus į galvą, tuo padarydamas viršutinės lūpos kairės pusės sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimu lūpos raudonyje, kraujosruva lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiajame žaste, odos nubrozdinimus dešinio peties nugariniame paviršiuje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, t. y. sužalojimus kvalifikuojamus nežymius sveikatos sutrikdymu, bei stovėjo priešais nukritusį ant žemės brolį su į jį nukreiptu užtaisytu pistoletu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos pareigūnas M. P., siekdamas apginti A. D. nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, šovė vieną kartą iš tarnybinio ginklo „Glokl9“ į G. D., peršaudamas pastarajam nugaros kairiąją pusę, tokiu būdu G. D. pasikėsino nužudyti savo šeimos narį – brolį A. D.. Šie G. D. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamasis G. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2013 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. gegužės 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, terminą skaičiuojat nuo 2014 m. gegužės 18 d. Teismas konstatavo, jog būdamas laisvėje, G. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog apygardos teismas, taikydamas kardomąją priemonę – suėmimą, paviršutiniškai ir formaliai įvertino bylos duomenis.
Gynėjas pažymi, jog kaltinamąjį su Lietuva sieja tvirti socialiniai ryšiai – G. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, verslą, draugę (gyvena faktinėje santuokoje). Be to, G. D. teistumas yra išnykęs, todėl jis yra neteistas. Duomenų, kad G. D. gali slėptis nuo teismo, byloje nėra surinkta, apygardos teismas jų taip pat nenurodė.
Gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis Nr. 1S-225/2012, 1S-246/2012 ir teigia, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus įtarimus bei kaltinimus, taip pat konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Be to, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėjo nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes, be to, taikydamas kardomąją priemonę – suėmimą, teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 10 punktą.
Gynėjas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie įtariamojo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir pan. Gynėjas pažymi, kad G. D. yra registruotas darbo biržoje.
Skundo autorius taip pat teigia, kad apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. D. artimieji surinko 15 000 Lt užstato sumokėjimui ir yra pasiruošę šią sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Po ko teisėja pasiūlė įmokėti 15 000 Lt piniginį užstatą į teismo depozitinę sąskaitą ir pateikti teismui tai įrodančius dokumentus. Teisėja nurodė, kad gavusi įmokėjimo patvirtinimą, spręs klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo į piniginį užstatą. Teisėja taip pat nurodė, kad piniginio užstato sumokėjimo patvirtinimas turi būti pateiktas teismui iki gegužės 9 dienos 12 valandos. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas teismui gegužės 9 dienos ryte, apie tai informavus teisėjos padėjėją. Tačiau dėl gynėjui nesuprantamų priežasčių nutartyje minėtos aplinkybės bėra nurodytos.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, jog BPK 125 straipsnyje yra apibrėžtas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinys. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas kardomąją priemonę, prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį. Be to, BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Gynėjo nuomone, apygardos teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į kaltinamojo sveikatos būklę. G. D. serga cukriniu debetu, todėl, gynėjo nuomone, turi būti sprendžiamas klausimas, ar G. D. dėl savo sveikatos būklės gali būti laikomas suimtu.
Kaltinamojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai, pamatę G. D. su ginklu rankoje, pabėgo iš įvykio vietos, o G. D. turėjo pakankamai laiko panaudoti šaunamąjį ginklą. Policijos pareigūnai jį sustabdė tik po to. Todėl teismo nutartyje nepagristai nurodyta, kad G. D. nusikaltimo nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sustabdytas policijos pareigūnu.
Gynėjas teigia, kad G. D. gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, pažymi, jog ikiteisminis tyrimas pabaigtas, įrodymai surinkti ir byla perduota teismui.
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. D. gynėjo skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. D. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, liudytojų, kaltinamojo parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veika, nesprendžiama.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam G. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
Aptariamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. D. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. G. D. kaltinamas padaręs apysunkį ir nesunkius nusikaltimus, bei pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaltinamasis G. D. praeityje teistas ir, nors ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Be to, G. D. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje G. D. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios išvados, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą, gyvena su drauge.
Nepagrįsti kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl jo sveikatos būklės. Nors G. D. serga cukriniu diabetu, byloje nėra duomenų apie tai, kad būnant suimtu jam negali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Šiuo atveju kaltinamojo sveikatos būklė nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas pratęsti jam suėmimo terminą.
Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės – užstato skyrimo ir nurodo, jog mokėjimą patvirtinantis dokumentas yra baudžiamojoje byloje. Skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio šiai aplinkybei, tačiau šiuo metu toks kardomosios priemonės pakeitimas apeliacinės instancijos teisme nedarytinas. Teismo nuomone, gynėjo sumokėtas užstato dydis nėra pakankamas, lyginant su kaltinamajam gresiančia bausme.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas G. D., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. D. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.