- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2-2251/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danta“
- Atsakovas
- Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Danta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Danta“ 2008 m. gruodžio 30 d. kreipėsi ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą ir prašė iškelti atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai bankroto bylą, kadangi atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, todėl mano, kad atsakovas yra nemokus. Ieškovas nurodė, kad pagal 2008 m. lapkričio 19 d. „Piniginio reikalavimo perleidimo sutartį“ ieškovas perėmė iš buvusio kreditoriaus UAB „Mažeikių fauga“ 36779,60 Lt reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, todėl atsakovas yra skolingas ieškovui ir skola 2008 m. gruodžio 29 dienai sudaro 32953,14 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylą (t.1, b.l. 173-174). Tačiau, tenkindamas ieškovo UAB „Danta“ atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 1-3), Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartį panaikino, bankroto bylos kėlimo klausimą išnagrinėjo iš naujo ir 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai iškėlė bankroto bylą (t.2, b. l. 44-47).
Lietuvos apeliacinio teismas 2009 m. birželio 25d. nutartimi, tenkindamas atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos atskirąjį skundą (t.2, b. l. 54-55), Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo panaikino ir bankroto bylos kėlimo atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai klausimą perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas netinkamai įvertimo įmonės turto ir pradelstų įsiskolinimų santykį, neišsiaiškino tikrosios atsakovo turto vertės (t.2, b. l. 96-99).
Bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga pateikė 2009 m. rugpjūčio 31 dienai sudarytą įmonės balansą, kuriame nurodė, kad Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos ilgalaikis turtas tai dienai yra 1 200 169 Lt, trumpalaikis turtas – 188 918 Lt, iš viso turto – 1 389 087 Lt. (t.3, b. l. 18-19), atsakovas pateikė teismui ir kitą 2009 m. rugsėjo 30 dienai sudarytą įmonės balansą, kuriame nurodė, kad Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos ilgalaikis turtas 2009 m. rugsėjo 30 dienai yra 5 001 539 Lt, trumpalaikis turtas – 199546 Lt, ir iš viso turto atsakovas turi turto už 5 201 085,00 Lt (t.3, b. l. 11-12). Teismui pareikalavus pateikti įrodymus, kokiu pagrindu taip ženkliai, t.y. nuo 1 200 169 Lt iki 5 001 539 Lt, padidėjo ilgalaikio įmonės turto vertė, atsakovas pateikė VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filialo (turto vertintojas J. U.) 2009 m. spalio 15 d. „Turto vertės nustatymo pažymas“, kurių pagrindu, kaip teigė Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos direktorė F. P., ir buvo nustatyta ilgalaikio turto tikroji vertė pateiktame įmonės balanse (t.3, b. l. 24-39).
Kilus abejonių dėl atsakovo turto vertės nustatymo ir kreditorinių reikalavimų dydžio, ieškovo UAB „Danta“ prašymu ir lėšomis, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kad nustatyti, ar atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos ekonominė-finansinė būklė atitinka įmonių bankroto įstatyme nustatyto nemokumo sąvoką. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Rimes“ (t.3, b. l. 113-114). 2010 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 69, ieškovas UAB „Danta“ į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą pervedė 2000 litų avansą už minėtą ekspertizę (t.3, b. l. 117).
Atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai atsisakius UAB „Rimes“ pateikti finansinius dokumentus bei atsisakius vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi byla išreikalauta iš ekspertinės įstaigos ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga iki 2011 m. gegužės 6 d. buvo įpareigota pateikti visą paketą finansinių dokumentų ir informaciją apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas 2011 m. balandžio 1 dienai (t.3, b. l. 214-215). Tačiau atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga teismo prašomų dokumentų nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva išreikalavo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą už 2010 metus, bei duomenis apie kreditorinius įsiskolinimus VSDFV ir VMĮ, duomenis apie nagrinėjamas ir išnagrinėtas bylas iš teismų „LITEKO“ sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai; ieškovo UAB „Danta“ prašymo dėl 20 000,00 litų baudos paskyrimo atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos direktorei F. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkino; nutarčiai įsiteisėjus, nutarė ieškovui UAB „Danta“ grąžinti jo 2010 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 69 į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą sumokėtą 2000 Lt avansą. Teismas nurodė, kad iš Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos 2010 metų (nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) balanso, pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui, matyti, kad įmonė 2010 m. gruodžio 31 dienai turėjo turto už 4 930303,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams buvo 653108,00 Lt, todėl įmonės įsipareigojimai neviršija 50 procentų įmonės turto. Teismas nurodė, kad iš minėto balanso matyti, jog 2009 m. gruodžio 31 dienai (praėjusiais finansiniais metais) atsakovas taip pat turėjo turto už 5 152 166,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams buvo 559 698,00 Lt, t.y. pradelsti įsipareigojimai taip pat neviršijo 50 proc. įmonės turto (t.3, b. l.). Iš VSDFV Mažeikių skyriaus pranešimo matyti, kad Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga šiai įstaigai 2011 m. balandžio 30 dienai nebuvo skolinga (t.3, b. l. 233). Nors iš Telšių apskrities VMĮ Mokestinių prievolių skyriaus Mažeikių poskyrio pranešimo matyti, kad Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos įsiskolinimas Valstybės biudžetui 2009-08-31 buvo 185 898,93 litai ir šis įsiskolinimas iki 2011 m. balandžio 30 d. padidėjo iki 373 810,24 litų (t.3, b. l. 235-236), tačiau reikalavimo kelti bankroto bylą atsakovui Telšių apskrities VMĮ nėra pareiškusi ir pagal teismo turimus finansinius duomenis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršijo 50 proc. įmonės turto.
Teismas nurodė, kad iš Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ matyti, jog 2010 metais atsakovas dirbo nuostolingai, t.y. turėjo 127 635,00 litų nuostolių, tačiau už 2009 metus turėjo 179 287,00 litų pelno (t.3, b. l. 264), todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesivadovauti Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, aiškinamuoju raštu, pateiktais už 2010 metus, nes šie dokumentai, kaip oficialūs dokumentai, atsakovo buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui. Tarp 2010 m. balanse ir 2009 m. balanse nurodytos turto vertės ir per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų kreditoriams ženklių skirtumų nėra.
Iš atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateikto „Aiškinamojo rašto“ matyti (t.3, b.l. 266-270), kad tipinė šios įmonės veikla yra mažmeninė prekyba, kurią vykdo dvi parduotuvės ir dvi maitinimo įstaigos. Parduotuvėje, esančioje Mažeikiai, Laisvės g. 11, yra prekiaujama pramoninėmis prekėmis, o parduotuvėje, esančioje Mažeikių rajone Buknaičių kaime, prekiaujama mišriomis prekėmis; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius – 26 darbuotojai; dalis pajamų gaunama iš nuomos (t.3, b. l. 266-270). Todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė tebėra veikianti; joje dirba nemažai žmonių; byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų pateikti reikalavimai dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, taip pat nėra Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo.
Teismas nurodė, kad iš teismų „LITEKO“ sistemos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2536-853/2010 iš Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos priteista ieškovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 3555,55 Lt už žemės nuomą, 284,44 Lt. delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki sprendimo įvykdymo, o taip pat 119,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; spendimas yra įsiteisėjęs (t.3, b. l. 272-273, 274). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-169/2010 išspręstas ginčas dėl naudojimosi patalpomis nustatymo tarp UAB „Danta“ ir Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos; iš atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos priteista 213,15 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimas įsiteisėjęs (t.3, b. l. 275-279, 280-281). Kitų nagrinėjamų bylų, kuriose būtų pareikšti ieškiniai atsakovui, „LITEKO“ sistemos duomenų bazėje nerasta.
Teismas atsižvelgdamas į atsakovo turimo turto ir skolų balansą, sprendė, kad ieškovo UAB „Danta“ 32953,14 Lt skola gali būti visiškai padengta vykdymo eigoje iš atsakovo turto, juolab, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-169/2010 išspręstas ginčas dėl naudojimosi patalpomis nustatymo tarp UAB „Danta“ ir Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos, dėl ko tarp šalių buvo atsiradusi priešprieša.
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi atsakovas yra mokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) ir vykdo ūkinę veiklą. Be to, bankroto byla gali būti iškeliama, jei įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Tačiau tokių pagrindų teismas nenustatė, o atsakovas yra nurodęs, kad su buvusiu kreditoriumi UAB „Mažeikių fauga“ atsiskaitė tik iš dalies dėl minėtos įmonės netinkamai atliktų įsipareigojimų pagal sutartį.
Teismas netenkino ieškovo prašymo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos direktorei F. P. dėl trukdymo atlikti ekspertizę, dokumentų nepateikimo ir kitokio trukdymo išnagrinėti bylą paskirti 20 000 litų baudą, nes už ieškovo prašyme nurodytas veikas (veiksmus ir neveikimą) F. P. šioje civilinėje byloje 4 kartus buvo nubausta baudomis (2010-01-13/ 300 Lt, 2010-01-18/500 Lt, 2010-07-27/ 1000 Lt ir 2011-05-12/10000 Lt, t.3, b.l.82-83, 104-106, 164-165, 252-254), be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu už Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties nevykdymą pagal LR BK 245 str. jai buvo skirta 1300 Lt bauda (t.3, b.l. 203-207), todėl, teismo manymu, buvo taikytos pakankamai griežtos sankcijos ir daugiau jų taikyti nereikia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Danta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Balansas yra sudaromas pirminių finansinių duomenų pagrindu, tačiau atsakovui atsisakius ekspertui tokius duomenis pateikti byloje liko neįvertinti ir nenustatyti atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.
2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovė teikė iš esmės prieštaringus duomenis dėl įsipareigojimų kreditoriams, kas ir leido ieškovui reikšti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, kuri nebuvo atlikta dėl atsakovo vadovės neveikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas į kreditorių sąrašą nėra įtraukęs visų kreditorių, kurie yra nurodyti turto arešto aktų registre. Atsakovas nepateikė duomenų, kad su kreditoriais nurodytais turto arešto aktų registre yra atsiskaityta, todėl jie laikytini atsakovo kreditoriais.
4. Lyginant 2007 m. balansą su 2008 m. balanso duomenimis matyti, kad atsakovo nuostolis nuo - 449 691 litų 2007 ūkiniais-finansiniais metais padidėjo -176 021 litų suma iki - 625 712 litų nuostolio 2008 ūkiniais-finansiniais metais. Tai rodo, kad įmonė savo veikloje generuoja nuostolį, kuris didėja.
5. Atsakovo aiškinamajame rašte už 2007 ūkinius finansinius metus nurodyta informacija apie įsipareigojimus UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Gervilsta“ nesutampa su kitame atsakovo į bylą pateiktame dokumente nurodytais kreditoriniais ir debitoriniais įsiskolinimai už paslaugas šioms įmonėms. Minėtame aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad atsakovas vykdo mažmeninę prekybą, tačiau atsakovui 2009 m. kovo 4 d. buvo panaikintos visos jo turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, todėl šie duomenys liudija, kad atsakovas realiai mažmeninės prekybos veiklos jau nebevykdo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas bylą, teisingai įžvelgė ieškovo nesąžiningus veiksmus ir siekius, išnagrinėjo ir įvertino atsakovo tikrąją finansinę padėtį ir priėmė teisingą nutartį. Ieškovas teigdamas, kad atsakovas negali vykdyti veiklos vien dėl to, kad neprekiauja alkoholiniais gėrimais ir tabaku yra neteisus, nes yra vykdoma prekyba kitomis maisto ir pramoninėmis prekėmis bei nuomojamos patalpos ir teikiamos kitos paslaugos. Atsakovo teigimu su UAB „Gervilsta“ yra atsiskaityta pilnai ir jokių įsiskolinimų nėra. UAB „Norfos mažmena“ atsiskaityta patalpų nuomos sutartyje tarp šalių numatytomis sąlygomis. Kadangi UAB „Norfos mažmena“ nutraukė terminuotą sutartį savo iniciatyva anksčiau termino, sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju likusios skolos nuomotojas nekompensuoja. Ginčų tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena“ nėra, taip pat nėra ir pradelsto įsiskolinimo. Atsakovo teigimu, UAB „Danta“ nėra jo kreditorius, nes gaminių ir paslaugų nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriais.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl atsakovo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos nemokumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje teismas buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų, kad nustatyti įmonės mokumą ar nemokumą. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos direktorę F. P. dėl dokumentų nepateikimo, trukdymo atlikti ekspertizę ir kitokio trukdymo išnagrinėti bylą, keturis kartus nubaudė baudomis. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu už Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties nevykdymą pagal LR BK 245 straipsnį, įmonės direktorei, paskyrė 1300 Lt baudą. Teismas ėmėsi iniciatyvos surinkti duomenis apie įmonės finansinę padėtį bei kitus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga atitinka nemokios įmonės statusą. Teismas vertino Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos 2010 metų balansą, kurį įmonė oficialiai buvo pateikusi VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas tinkamai įvertino ir nustatė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams neviršijo 50 procentų įmonės turto, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad ir pradelsti įsipareigojimai neviršija paminėtos ribos. Teismas raštu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių bei Telšių apskrities VMI dėl informacijos pateikimo apie atsakovo skolą jiems. VSDFV Mažeikių skyrius informavo, kad atsakovas šiai įstaigai 2011 m. balandžio 30 dienai nebuvo skolingas. Telšių apskrities VMI Mažeikių poskyris informavo, kad atsakovo įsiskolinimas Valstybės biudžetui 2009-08-31 buvo 185 898,93 litai ir šis įsiskolinimas iki 2011 m. balandžio 30 d. padidėjo iki 373810,24 litų, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo kelti bankroto bylą atsakovui Telšių apskrities VMI nėra pareiškusi. Todėl vien šiuo pagrindu spręsti apie atsakovo nemokumą negalima, tuo labiau, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija 50 procentų įmonės turto. Teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį rėmėsi ir atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad 2010 metais atsakovas dirbo nuostolingai ir teisingai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas 2009 metais dirbo pelningai. Be minėtų dokumentų, teismas taip pat vertino atsakovo aiškinamąjį raštą, kurį atsakovas yra pateikęs VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui. Teismas teisingai pasirėmė aiškinamajame rašte nurodyta informacija ir pagrįstai priėjo išvados, kad įmonė yra veikianti ir joje dirba nemažai darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, esant tokiai situacijai, kai atsakovas nėra pateikęs dokumentų apie įmonės finansinę padėtį, turėjo teisinį pagrindą remtis dokumentais, kuriuos atsakovas yra oficialiai pateikęs VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui. Pažymėtina, kad nors atsakovas teismui ir nepateikė informacijos apie teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose būtų pareikšti ieškiniai atsakovui, tačiau teismas šią informaciją išanalizavo teismų informacinėje sistemoje Liteko.
Teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovui buvo panaikintos visos jo turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, todėl šie duomenys liudija, kad atsakovas realiai mažmeninės prekybos veiklos jau nebevykdo. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovui buvo panaikinta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, dar nereiškia, kad įmonė visiškai nebevykdo veiklos. Atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas nurodo kad vykdoma prekyba kitomis maisto ir pramoninėmis prekėmis bei nuomojamos patalpos ir teikiamos kitos paslaugos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apelianto argumentas dėl atsakovo nevykdomos veiklos laikytinas nepagrįstu.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.