- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- N-444-196-11
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 9 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Gedimino prospekte, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 14 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole J. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinės bylos teiseną J. K. atžvilgiu dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo nutraukė, nesant jo veikoje būtinojo administracinio teisės pažeidimo elemento – kaltės, tačiau pripažino J. K. kaltu padarius 124¹ straipsnio 2 dalyje, numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 75 litų baudą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu J. K. paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – vykdymas būtų buvęs pradėtas taip, kaip tai numatyta ATPK 326 straipsnyje, t. y. paimant vairuotojo pažymėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis 2009 m. rugsėjo 24 d. nagrinėjant bylą nedalyvavo, o objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jam buvo įteiktas nutarimo nuorašas, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė, todėl teismas nusprendė, kad J. K. galėjo sąžiningai klysti dėl to, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Teismas konstatavo, jog J. K. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta pažeidėjo paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę – jis sistemingai daro KET pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria J. K. atžvilgiu buvo nutraukta administracinės bylos teisena dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Institucijos teigimu, apie 2009 m. rugsėjo 24 d. bylos nagrinėjimą J. K. buvo informuotas tinkamai, jam apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta pasirašytinai, tačiau jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, taip pats pasirinkdamas elgesį, kuris jam kaip proceso dalyviui, buvo tinkamas realizuoti ATPK 272 staripsnio 1 dalyje įtvirtintas teises. J. K. bylos baigtimi nesidomėjo, į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvykęs nebuvo. 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas jam buvo išsiųstas paštu 2009 m. rugsėjo 25 d., pagal jo nurodytą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Institucija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centriniame duomenų banke nėra informacijos apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas būtų atnaujinęs J. K. paduoto apeliacinio skundo dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo padavimo terminą, todėl 2009 m. spalio 6 d. įsiteisėjęs 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, galiojo ir 2009 m. lapkričio 9 d., ir galėjo sukelti J. K. teisines pasekmes. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad iš J. K. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nedaro įtakos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo įsiteisėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu J. K. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, bei jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija patikrinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn traukiamo asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog administracinės bylos teisena dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo J. K. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams (b. l. 12).
ATPK 304 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas įsiteisėjo 2009 m. spalio 5 d. (b. l. 12). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog J. K. 2009 m. gruodžio 2 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo paduoti ir kartu pateikė apeliacinį skundą (b. l. 15), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog J. K. 2009 m. lapkričio 9 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam ši teisė buvo atimta.
Iš bylos medžiagos matyti, jog J. K. buvo tinkamai informuotas apie 2009 m. rugsėjo 24 d. jo bylos nagrinėjimą (b. l. 51), tačiau į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (b. l. 53). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo nuorašas J. K. buvo išsiųstas, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų terminų, 2009 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 13), todėl konstatuotina, jog nedalyvaudamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, tačiau apie jį žinodamas, ir negavęs 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo skirti administracinę nuobaudą nuorašo, J. K. turėjo pats pasidomėti bylos eiga ir priimtu sprendimu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų ėmęsis kažkokių priemonių, siekdamas sužinoti apie priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, paties J. K. pasirinktas elgesio variantas, nesirūpinimas administracinės bylos eiga, nesudaro pagrindo teigti, jog jis galėjo sąžiningai klysti dėl to, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Be to, pažymėtina, jog su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą, jis kreipėsi tik tą dieną, kuomet buvo priimtas skundžiamas nutarimas dėl 2009 m. lapkričio 9 d. J. K. įvykdytų KET pažeidimų, t. y. praėjus beveik mėnesiui laiko, kuomet jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2009 m. lapkričio 9 d. padarytų pažeidimų (b. l. 2) ir kuomet jis sužinojo apie tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, o paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jau yra vykdoma. Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad iš J. K. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nešalina jo atsakomybės ir nedaro įtakos jo veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, yra pakankami J. K. kaltei dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo konstatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas administracinės bylos teiseną, iškeltą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.