Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. C.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2017-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str., 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones:

1) tęsti mokslą;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Į bausmės laiką nuteistajam buvo įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-04-03 12.10 val. iki 2017-04-21 (devyniolika parų).

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis kaltinamasis E. P. 2016-02-15, apie 19.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tarp Tuskulėnų g. 6 ir 24 namų Vilniuje, pribėgo prie nukentėjusiosios A. D. iš nugaros, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė smūgį į kairį petį, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės ir tokiu būdu, atimdamas galimybę priešintis, staigiu judesiu išplėšė iš nukentėjusiosios rankų rankinę, kurioje buvo piniginė, 10 Eur grynaisiais pinigais, banko kortelės, mobiliojo ryšio telefonas iPhone 4S – 170 Eur vertės, dokumentai ir pirkiniai (maisto produktai) ir taip pagrobė svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai A. D. 180 Eur turtinę žalą, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, kas pasireiškė skeveldriniu kairio žastikaulio proksimalinio (artimojo) galo lūžimu (plėšimas);

Jis gi, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-03-11, apie 23.55 val., turgavietėje Didlaukio gatvėje, Vilniuje, plyta išdaužė prekybinio kiosko, adresu Didlaukio g. 27, durų stiklą, įsibrovė į patalpas ir pasikėsino pavogti daiktus (maisto produktus), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu kaltinamasis E. P. įsibrovė į patalpą bei pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai G. S. priklausantį turtą;

Jis gi, laikotarpiu nuo 2016-03-10, apie 22.00 val., iki 2016-03-12 10.40 val., Vilniuje, Didlaukio g. 33, išdaužė automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių dešinės pusės durelių stiklą ir taip pateko į automobilio vidų bei iš automobilio salono pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį alkoholio matuoklį „Alkohit X5“ - 87 Eur vertės. Tokiu būdu kaltinamasis E. P. pateko į automobilį, t.y. saugyklą, ir pagrobė M. K. priklausantį 87 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamų veikų padarymo faktą pripažįsta, gailisi dėl savo veikos, atsiprašo nukentėjusiųjų. Šiuo metu ne visas aplinkybes atsimena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kuriuos dar kartą teisme patvirtina. Jo parodymuose buvo surašyta visa tiesa apie įvykius. Dėl pirmo epizodo gali parodyti, kad viskas vyko labai greitai. Gali būti, kad pastūmė nukentėjusiąją. Buvo jau tamsu. Rankinę iš jos rankų ištraukė, kai ji dar nebuvo nukritusi ant žemės. Viskas galėjo vykti būtent taip, kaip nurodo nukentėjusioji. Ji galėjo nukristi tuo metu, kai jis jau patraukė rankinę. Tuo metu jis buvo su Z., kurio artimai nepažinojo, susipažino aikštelėje. Jis (Z.) yra vyresnis. Jeigu jis nebūtų pasakęs jam pulti moterį, nežino, ar pats būtų sugalvojęs tai vykdyti. Būtent jis jam pasakė, jog einanti moteris turi daug pinigų. Supranta dabar, kad Z. pamelavo jam. Visą laiką Z. buvo netoliese. Ką jis darė, nematė. Kai paėmė moters rankinę, iš karto pradėjo bėgti iš tos vietos. Prie 5-ų aukštų pastato peržiūrėjo rankinės turinį. Rado ir paėmė 10 Eur. Z. rastą telefoną išmetė į upę, aiškino jam, jog „padarys taip, kad niekas jo nesuras“. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Rankinėje nematė jokių nukentėjusiosios minimų auskarų, žibintuvėlio. Gal ir buvo, bet jis tikrai jų nematė ir neėmė.

Dėl antro kaltinimo epizodo gali parodyti, kad buvo naktis. Veikė vienas. Nieko specialiai neplanavo. Paėmė plytą, išdaužė prekybos kiosko stiklą, įsibrovė į vidų, kur rado pepsikolos, sudėjo į kioske rastą maišą. Neatsimena, kad būtų suveikusi signalizacija. Pasišalinti nesugebėjo, kadangi buvo sulaikytas netoliese policijos pareigūnų. Paimtus daiktus išmetė. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Pripažįsta ir padarytą nusikalstamą veiką pagal trečią kaltinimo epizodą. Tai įvyko Baltupio mikrorajone, netoli mokyklos. Kad patektų į automobilį, jis išdaužė automobilio Honda durelių stiklą, įlindo į saloną, iš kur pagrobė alkotesterį. Kiek atsimena, vėliau alkotesterį paėmė iš jo policijos pareigūnai.

Neatsimena, kuriame iš epizodų buvo išgėręs, nes be šių nusikaltimų, buvo dar ir kitų.

Šiuo metu mokosi, mokslas sekasi gerai, nori įgyti elektriko profesiją, dirbti.

Tokiu būdu, kaltinamasis E. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus apie veikų padarymo aplinkybes bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Teismo yra vertinamai kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta kitais bylos įrodymais: nukentėjusiųjų parodymais, įvykių ir daiktų apžiūros rezultatais, DNR tyrimo (ekspertizės) išvada.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-15, apie 19.00 val., su pirkiniais ėjo iš parduotuvės "IKI", esančios Žirmūnų g. 2, Vilniuje, link savo namų, adresu Rinktinės g. 21, Vilniuje. Vienoje rankoje nešėsi medžiaginę tašę (rankinę), kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas iPhone 4S, kurio vertė 170 Eur. Telefoną jai padovanojo sūnus ir už telefoną mokėjo tokią sumą (170 Eur). Taip pat minėtoje rankinėje buvo jos pensininko pažymėjimas, AB „SEB“ banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, akiniai bei maisto produktai. Kitoje rankoje ji nešė „IKI“ pirkinių maišelį irgi su maisto produktais, bulvėmis. Kitaip tariant, ji buvo tolygiai paskirsčiusi svorį į abi rankines, kad būtų lengviau nešti. Maždaug ties Tuskulėnų gatvėje esančiais 6 ir 24 namais pajuto stiprų smūgį į nugaros sritį. Smūgis buvo labai stiprus, todėl mano, kad vaikinas ją pastūmė prieš tai gerai įsibėgėjęs. Nuo smūgio ji parkrito ant žemės. Kadangi rankose laikė minėtus maišus, vos spėjo rankas ištiesti priešais save. Nukritusi pajuto didelį skausmą kairės rankos peties srityje. Gulėdama pajuto, kaip jai iš rankų jėga ištraukiama rankinė, pirkinių maišelio užpuolikas nepaėmė. Vaikinas išplėšęs rankinę iš jos rankų pradėjo bėgti ir pabėgęs apie 30 metrų pargriuvo. Ji spėjo pamatyti, kad tai buvo žemo ūgio, smulkaus sudėjimo vaikinas, kuris vilkėjo tamsią striukę ir buvo užsidėjęs kapišoną. Vaikino veido ji nematė ir atpažinti jo negalėtų. Vaikinas su jos rankine nubėgo per gyvenamųjų daugiabučių kiemus link parduotuvės „Maxima“. Netrukus prie jos priėjo vyriškis ir paklausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad ją apiplėšė, tuomet vyriškis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą (GMP). Atvykusi GMP ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo nustatytas kairės rankos žastikaulio kaklo lūžimas. Patikslina, kad pavogtoje rankinėje buvo jos piniginė, kurioje buvo 10 Eur grynaisiais pinigais. Po kiek laiko rankinė su nuolaidų kortelėmis, AB „SEB“ banko kortele, akiniais, pensininko pažymėjimu ir maisto produktais jai buvo grąžinti. Dėl įvykio jai padaryta 180 Eur dydžio turtinė žala. Dėl patirto sužalojimo gydėsi UAB „Pušyno kelias“. Dalį procedūrų, kurios buvo atliktos 14 kartų, apmokėjo ligonių kasos, tačiau to neužteko, dėl to ji turėjo iš savo asmeninių lėšų dar pirkti papildomas procedūras, kurios jai kainavo 391 eurą. Todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove 571 Eur sumai turtinei žalai atlyginti. Čekius iš UAB „Pušyno kelias“ ji turi išsaugojusi. Dėl patirtos traumos ji turėjo 4 mėnesių nedarbingumo pažymą (t.1, b. l. 9-12).

Ikiteisminio tyrimo metu VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas M. P. įvertino medicininius dokumentus - A. D. gydymo stacionare ligos istoriją ir nustatė, kad A. D. buvo padarytas skeveldrinis kairio žastikaulio proksimalinis (artimojo) galo lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl to ilgam buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ir kaire ranka atsimušant į kietą buką daiktą, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t.1, b.l. 70-71).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas A. R. tyrimo metu surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad telefonu bendravo su J. G., kuris paaiškino, kad eidamas namo netoli Tuskulėnų g. 6 namo, maždaug už 20 metrų nuo jo, pastebėjo du žmones, vienas jų gulėjo ant žemės, o kitas buvo pasilenkęs prie jo. Netrukus asmuo, kuris buvo pasilenkęs, nubėgo. Jis buvo nedidelio, apie 160 cm ūgio. Pagal tai, kaip asmuo bėgo, galima teigti, kad tai buvo jaunas žmogus. Nubėgančio asmens veido jis nematė. Bėgantysis buvo apsirengęs juodą striukę, buvo galimai su kapišonu. Eidamas link gulinčio žmogaus išgirdo moters šauksmą, kad jai skauda ranką. Paaiškėjo, kad moteris buvo apiplėšta (t.1, b. l. 74).

Liudytojas Z. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2016-02-15 susitiko su pažįstamu E. P. Jiems būnant netoli parduotuvės „IKI“, esančios prie Tuskulėnų parko, E. pasakė, kad jam reikia pinigų. Jis pamatė gatve einančią pagyvenusią moterį ir pasakė E., kad jis (E.) gali pabandyti iš šios pagrobti jos nešamą rankinę. Tačiau pasiūlė tai tik pokšto forma, nes nemanė, kad E. tai tikrai darys ir priims jo siūlymą kaip realų. Jis E. niekaip padėti neketino, nes buvo toli ir jam padėti net nebūtų galėjęs, nes viskas vyko labai greitai. Jis tik spėjo pamatyti, kaip E. greitai iš nugaros priėjo prie moters ir staigiu judesiu patraukė rankinę link savęs ir pabėgo. Tokiu būdu iš pagyvenusios moters E. atėmė rankinę, o jis visą laiką ėjo iš paskos stebėjo, ką E. darys, nes negalėjo patikėti, kad E. tikrai atims rankinę iš moters. Jis pats nieko iš minėtos moters neatiminėjo. Ar moteris, iš kurios E. atėmė rankinę, nukrito ant žemės, jis nepastebėjo, nes iš karto apsisuko ir pradėjo eiti į kitą pusę. Tačiau eidamas girdėjo, kaip moteris dar šaukė. Vėliau jie vėl susitiko su E. prie namo, kuris yra netoli minėtos parduotuvės „IKI". Ten E. apžiūrinėjo rankinės turinį, o jis tik stebėjo E.. Kiek jam pavyko pamatyti, tai rankinėje buvo maisto produktai. E. iš rankinės ištraukė piniginę ir iš jos pasiėmė 20 Eur, kas dar buvo piniginėje, Z. Z. pasakyti negali, nes nematė, viską apžiūrėjo E.. Taip pat E. iš rankinės ištraukė telefoną iPhone 4S, kurį vėliau E. išmetė į upę, nes žinojo, kad telefoną galima susekti. Rankinę su maisto produktais ir piniginę E. paliko po daugiabučio balkonu. E. taip veikti prieš moterį nesustabdė, nes viskas įvyko labai greitai ir jam netikėtai. Kai E. apžiūrinėjo moters rankinę, jis nieko jam nesakė, nes buvo šiek tiek šokiruotas ir išsigandęs, kad ir jam gali būti problemų dėl tokio E. elgesio (t.1, b.l.70).

Ikiteisminis tyrimas įtariamojo Z. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas (t.1, b. l. 98-99).

Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojami kaip turto užvaldymo priemonė arba kaltininkas kitais veiksmais atima nukentėjusiajam galimybę priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad plė­ši­mas lai­ko­mas baigtu, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą ir duotus parodymus, nukentėjusiosios A. D. bei liudytojo Z. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, medicinos specialisto išvadą, teismas daro išvadą, kad nepilnametis kaltinamasis E. P. tikslu užvaldyti nukentėjusiosios turtą panaudojo smurtą - pastūmė nukentėjusiąją, kuri nukrito bei susižalojo, po ko užvaldė moters turtą - rankinę su joje buvusiais pinigais (10 Eur), telefonu, maisto produktais, banko ir nuolaidų kortelėmis. Kaip aiškina nukentėjusioji, ji buvo stipriai pastumta į nugarą, nukrito bei susižalojo, iš jos buvo atimta rankinė su pinigais, telefonu bei maisto produktais. Nukentėjusiajai A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atimtas turtas. Kaltinamasis pripažino, kad rankinėje rado ir paėmė 10 Eur, o telefonas buvo išmestas į upę, kad niekas jo nesusektų. Rankinę su produktais jis netoliese išmetė. Taigi, jis pilnai disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamojo E. P. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą su įsibrovimu į patalpą epizodas

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį dirbo pagal individualios veiklos liudijimą. Didlaukio g. 27, Vilniuje nuomojo prekybinį kioską (paviljoną), prekiavo maistu ir gaiviaisiais gėrimais. 2016-03-11, apie 16.00 val., uždarė kioską ir išėjo namo. Kioską paliko tvarkingą. Kitą dieną į darbą jai nereikėjo - buvo išeiginė. 2016-03-12, apie 12.00 val., jai paskambino moteris, kuri gyvena šalia minėto kiosko, ir pranešė, kad yra išdaužtas kiosko lango stiklas. Nedelsdama nuvyko prie minėto kiosko ir pamatė, kad kiosko durų stiklas yra išdaužtas. Lauke prie kiosko mėtėsi plytos. Ant durų buvo užklijuoti lipdukai su policijos atspaudais. Buvo paliktas policijos telefono numeris, kuriuo ji ir paskambino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir kartu su jais ji užėjo į kioską. Viduje viskas buvo išversta ir išmėtyta. Galimai asmuo norėjo pavogti fritiūrinę ir kasos aparatą, kadangi šie daiktai buvo sudėti į maišus nuo šiukšlių. Taip pat maišelyje buvo sudėta saliamio dešra ir kumpis, kuriuos ji visuomet laiko šaldytuve. Taip pat maišelyje buvo sudėtos 10 skardinių gaiviųjų gėrimų „Pepsi“, „Mirinda“, „7UP“. Vienos skardinės kaina yra 85 euro centai. Tačiau kiek ir kokių tiksliai skardinių buvo maiše, pasakyti negali, nes neprisimena. Susidarė įspūdis, kad visą tai norėjo pavogti. Dėl maisto ir gaiviųjų gėrimų pretenzijų nereiškia, nes žala jai buvo padaryta nedidelė. Kasos aparate pinigų nebuvo. Taip pat prie kiosko mėtėsi kelios skardinės gaiviųjų gėrimų. Dėl išdaužto durų stiklo G. S. gali paaiškinti, kad naujo stiklo nestatė. Už remontą sumokėjo 50 Eur, todėl žalai atlyginti prašo priteisti šią pinigų sumą (t.1, b.l.123-124).

Prie bylos voke pridėtos stiklo šukės nuo kiosko lango, rastos apžiūros metu.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Bylos įrodymais, kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūros rezultatais (t.1, b.l.107-112) nustatyta, kad kaltinamasis plyta išdaužė stiklą, įsibrovė į patalpą - nukentėjusiosios G. S. prekybos kioską, iš kur pasikėsino pagrobti jos turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų E. M. ir kitų.

Veika nebuvo baigta. Kaltinamojo E. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į saugyklą (automobilį), epizodas

Kaltinamasis pripažino šios nusikalstamos veikos padarymo faktą, nurodė jos įvykdymo aplinkybes.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-10 vakare, apie 22.00 val., pastatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, „Honda Accord“, valstybinus numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra prie mokyklos. Tuo metu gyveno netoliese, o būtent (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko užrakintą ir tvarkingą. 2016-03-11 prie automobilio nebuvo nuėjęs. Prie automobilio atėjo 2016-03-12 apie 10.40 val. ir tuomet pamatė, kad yra išdaužtas automobilio keleivio pusės priekinis langas. Atrakino automobilį ir apžiūrėjo jo vidų. Apžiūrėjęs automobilio saloną pasigedo alkotesterio. Automobilio viduje buvo netvarkinga, pilna galimai įtariamojo kojomis prinešto purvo ir žemių, po saloną buvo pažirę stiklai. Apie įvykį nedelsdamas pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Stiklą nusipirko iš automobilių laužyno už 50 Eur ir pats jį pakeitė. Pavogtą alkotesterį vertina 87 Eur, nes tiek už jį buvo mokėta. Taip pat įvykio metu buvo apgadinta automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių plastikinė apdaila. Minėtos durelių apdailos jis nepasikeitė, nes nerado vietos, kur galėtų ją nusipirkti. Minėtą apdailą vertina 80 Eur. Kas galėjo įsibrauti į jo automobilį prieš tai jį apgadindamas, nežino ir nieko neįtaria. Dėl įvykio jam padaryta 217 Eur turtinė žala. Alkotesteris jam grąžintas, todėl ikiteisminio tyrimo metu reiškia civilinį ieškinį 130 Eur sumai (b.l. 150).

Automobilio "Honda Accord", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu po priekine dešinės pusės sėdyne rastas „Lietuvos draudimo“ įpakavimas, kurio vidinėje dalyje matomi rausvos spalvos pėdsakai, galimai kraujo. Apžiūros metu minėtas įpakavimas paimtas, buvo paskirtas lyginamasis DNR tyrimas (b.l. 143-144).

Iš LP Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, kad ant pateikto tirti aplankalo, paimto 2016-03-12 apžiūrint automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Didlaukio g. 33, Vilniuje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškai ištirtų E. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000000004 procentai (t.1, b.l. 161-162).

Alkotesteris tyrimo metu buvo paimtas ir kaltinamojo ir grąžintas nukentėjusiajam (t.1, b.l. 139,156).

M. K. byloje pareiškė 130 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymu visetu nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovė į saugyklą (automobilį), iš kur pagrobė nukentėjusiojo 87 Eur vertės alkotesterį. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Nepilnametis kaltinamasis E. P. padarė tris nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikalstamų veikų padarymą, gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismo atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nepilnametis teisiamas yra antrą kartą.

Kaltinamasis padarė savanaudišką apysunkį nusikaltimą, pavartojo smurtą kaip turto užvaldymo priemonę. Jis gi pasikėsino įvykdyti vagystę bei padarė vagystę, atitinkamai įsibraudamas į patalpą bei į saugyklą.

Atsižvelgiant į tai nepilnamečiui kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia straipsniuose už įvykdytą veiką numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Vadovaujantis BK 64(1) str. bausmės mažintinos trečdaliu.

Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo bendrintina su bausme, paskirta jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 teismo nuosprendžiu.

Nepilnametis mokosi Verkių mokykloje - daugiafunkciniame centre. Administracinių nuobaudų neturi. 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto pedagoginė - psichologinė tarnyba E. P. diagnozavo nežymią proto negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo (t. 2, b.l. 45-52). Šeima, kurioje auga, įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Teismo manymu, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos buvo iki pirmojo E. P. paskelbto nuosprendžio, kad veikas jis padarė būdamas tik 14 metų amžiaus, mokosi, gailisi bei atsiprašo nukentėjusiųjų, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nepilnamečiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 1179,04 Eur sumai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė 1469,06 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nukentėjusioji A. D. prašo iš kaltininko priteisti 571 Eur, nukentėjusysis M. K. 130 Eur, o nukentėjusioji G. S. - 50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ieškininiai reikalavimai įrodyti ir tenkintini. Jų pagrindo ir dydžio neginčija kaltinamasis ir jo atstovas tėvas P. P..

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, jam tenkanti atlyginti žala subsidiariai išieškotina iš tėvų: civilinės atsakovės M. L. bei atsakovo P. P..

Du vokai su stiklo šukėmis, esantys prie bylos, dujų balionėlis, skardinė gėrimo „7 UP“ bei skardinė gėrimo „Mirinda“, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, „Lietuvos draudimas“ aplankas su kraujo pėdsakais ir kaltinamojo seilių pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2017-01-18 kvitas Nr. 1PK001822), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-308 str.str., teismas

nusprendė:

pagal BK 180 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu - iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu - iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 64(1) str. bausmę mažinti trečdaliu - iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-25 paskirta bausme ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.10 val. iki 2017 m. balandžio 21 d. (devyniolika parų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu E. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių terminui, įpareigojant E. P. elgesio apribojimo laikotarpiu:

1) tęsti mokslą arba dirbti;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi arba darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pareikštus byloje ieškinius tenkinti ir priteisti iš nuteistojo, o šiam neturint lėšų ir turto iki 18 metų, subsidiariai iš jo tėvų M. L. ir P. P.:

1) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai - 1179,04 Eur;

2) VSDFV Vilniaus skyriaus naudai - 1469,06 Eur;

3) nukentėjusiosios A. D. naudai - 571 Eur;

4) nukentėjusiosios G. S. naudai - 50 Eur;

5) nukentėjusiojo M. K. naudai - 130 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes, esančias prie bylos dviejuose vokuose, dujų balionėlį, skardinę gėrimo „7 UP“ bei skardinę gėrimo „Mirinda“, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, „Lietuvos draudimas“ aplanką su kraujo pėdsakais ir kaltinamojo seilių pavyzdžius, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2017-01-18 kvitas Nr. 1PK001822), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.