Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. bausmę atlieka pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 str. 1 d. pagrindu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė bausmė paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. sausio 1 d., pabaiga – 2017 m. kovo 29 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. N. skundą dėl Komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nuteistojo T. N. elgesys negali būti vertinamas kaip pažangus, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu paleistas lygtinai jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir laikysis įstatymų.

Nuteistasis T. N. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Tvirtina, kad apylinkės teismas neįsigilino į skundo dėl Komisijos nutarimo esmę bei nuteistojo asmenybę, nepagrįstai pripažino tai, kad jis nesumokėjo jam priteisto ieškinio, kaip neigiamai jį charakterizuojančią aplinkybę, neteisingai nurodė, jog nusikaltimą padarė, jau turėdamas žmoną ir vaiką, bei ignoruodamas tai, kad nuteistasis yra susitaręs dėl darbo, jam išėjus į laisvę, vertino, kad jis, būdamas laisvėje, nesusiras gerai apmokamo darbo. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, turėjo galimybę mokytis. Pažymi, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo argumentų apie socialinio tyrimo išvadą ir savo nutartį grindė šia išvada. Be to, teigia, kad pirmos instancijos teismas nutartyje vadovavosi iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. redakcija, todėl nepagrįstai naudojo sąvokas, susijusias su nurodytos redakcijos straipsnio taikymu. Pabrėžia ir tai, kad teismas nevertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kad jis yra susiradęs darbą, turi gyvenamąją vietą, stengiasi grįžti pas žmoną ir vaiką, kad galėtų prisidėti prie šeimos gerovės, palaiko santykius su mama ir seserimi, suvokia intensyvios priežiūros ypatumus, nevartoja alkoholio, narkotikų, kitų psichotropinių medžiagų, be to, pataisos namuose dirba, yra skatintas už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį, neturi drausminių nuobaudų, vykdo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija savo nutarime nepasisakė dėl nuteistojo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl mano, kad visi neaiškumai turi būti vertinami nuteistojo naudai ir darytina išvada, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. N. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vadovaujantis BVK 3 str. 1 d., šio kodekso nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė, vadovavosi nurodyta straipsnio redakcija, todėl nuteistojo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, rėmėsi negaliojančiomis BVK 157 str. nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. N. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 74 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad suvokia intensyvios priežiūros ypatumus, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos Komisijos ir apylinkės teismo, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Kaip minėta, T. N. vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą – 2015 m. birželio 26 d., laisvės atėmimo vietoje dirba. Iš esmės nuteistasis laisvės atėmimo bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau kitų aplinkybių visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, emocinės problemos, mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Priešingai, iš bylos matyti, kad T. N. dalį anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų padarė būdamas neblaivus, tačiau alkoholio vartojimo problema nelaiko (teigia, jog alkoholį vartojo saikingai), nors kaip minėta, vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Taip pat nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, tačiau nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose nededa pastangų tam, kad civilinį ieškinį geranoriškai atlygintų arba bent sumažintų (iš nuteistojo darbo užmokesčio už darbą pataisos namuose priverstinai išieškota tik nedidelė dalis civilinio ieškinio sumos, nuteistasis pataisos įstaigoje nesimokė ir nėra duomenų, jog jis būtų pateikęs prašymą mokytis, kad įgytų specialybę ir galėtų gauti geriau apmokamą darbą, gavęs į asmeninę sąskaitą pinigų ir turėdamas galimybę padengti priteistą ieškinį, nuteistasis pinigus išleido savo poreikiams). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog T. N. už praeityje padarytas nusikalstamas veikas buvo taikyta amnestija, du kartus atidėtas bausmės vykdymas, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo (abu kartus) ir lygtinio paleidimo (vieną kartą) sąlygas pažeidė. Pažymėtina, kad Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs minimalizuoti savo elgesio pasekmes, valios savybės išugdytos patenkinamai, pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo neadaptyvų elgesį ateityje yra ankstesnis nusikalstamas elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, ankstesnis režimo pažeidinėjimas, todėl taip pat pagrįstai nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniais T. N. nusikalstamais veiksmais. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Įvertinus paminėta konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo T. N. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą. Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.