- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- I-5164-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04713-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Ekodumas“
dalyvaujant atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei Vilmai Melienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovei Skirmantei Ambrazienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ekodumas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Ekodumas“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 12PS-51.
Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba 2014 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 12PS-51 (toliau - ir Nutarimas) už Produktų saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą skyrė Bendrovei 3000 Lt baudą. Bauda paskirta pažeidžiant PSĮ 25 straipsnyje nustatytus baudos skyrimo terminus. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau - ir Inspekcija) 2014 m. kovo 19 d. atliko patikrinimą Bendrovėje, kurio metu buvo atrinkti mėginiai bandymams. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau - ir Komisija) Nutarimą dėl baudos skyrimo priėmė 2014 m. spalio 2 d., t.y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo faktinio pažeidimo nustatymo.
Bendrovė yra e-skysčių platintojas, tačiau bauda skirta už PSĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris nustato gamintojo, bet ne platintojo, pareigas. Kadangi Bendrovė e-skystį įsigijo iš ES tiekėjo – gamintojo, įsisteigusio Kinijoje, atstovo Bulgarijoje, jis negali būti laikomas nei importuotoju, nei gamintoju, o tik platintoju.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepimu (b. l. 25-28) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Tarnybos 2014 m. spalio 2 d. Nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 3000 Lt bauda, priimtas Tarnybai išnagrinėjus bylą pagal Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. liepos 7 d. PSĮ pažeidimo protokolą Nr. 1AD-40. Šis protokolas surašytas remiantis Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. 1AD-17, kuriame buvo konstatuota, kad Bendrovė pažeidė PSĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimą – teikti į rinką tik saugius produktus. Kadangi pagrindas surašyti pažeidimo protokolą atsiranda tik po to, kai paaiškėja PSĮ pažeidimas, pažeidimo išaiškėjimo diena laikytina Inspekcijos Kauno skyriaus patikrinimo akto surašymo diena, t.y. 2014 m. liepos 4 d. Todėl PSĮ nustatytas 6 mėnesių terminas baudai paskirti nebuvo praleistas.
PSĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta sąvoka, kas yra produkto pateikimas į rinką – produkto, skirto vartotojams, laikymas (saugojimas), pardavimas, nuoma ar kitoks perdavimo vartotojams būdas. Atsižvelgiant į minėtos sąvokos apibrėžtį, produktų saugojimas sandėliuose patenka į PSĮ taikymo sritį.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė Vilma Melienė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Skirmantė Ambrazienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES nuostatos į nacionalinę teisę, t.y. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, buvo perkeltos ir taikytinos tik nuo 2015 m. birželio 1 d. Be to, tik nuo 2015 m. birželio 1 d. nebegalioja ir Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742. Inspekcija, surašydama protokolą ir priimdama sprendimą, vadovavosi pažeidimo metu galiojusiais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilęs dėl Komisijos 2014 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 12PS-51 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą nutarimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 3000 Lt bauda už PSĮ 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą – nesaugaus gaminio pateikimo į rinką.
PSĮ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai. PSĮ taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta (PSĮ 2 str. 2 d.)
Pareiškėjo vertinimu bauda jam paskirta pažeidžiant PSĮ 25 straipsnyje nustatytus terminus. PSĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Sutiktina su Tarnybos pozicija, kad pažeidimas buvo nustatytas Inspekcijos Kauno skyriui surašius patikrinimo aktą Nr. 1AD-37, kuriame ir buvo konstatuota, kad pareiškėjo į rinką pateiktas cheminis preparatas – elektroninių cigarečių užpildymo skystis „Dekang Vapor Flavor“ kelia rimtą cheminį pavojų, nes preparato sudėtyje yra 1,11% masės nikotino. Minėtas aktas surašytas 2014 m. liepos 4 d. (b.l. 33-38), o bauda pareiškėjui paskirta 2014 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 12PS-51 (b.l. 6-12). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba būtų pažeidusi PSĮ 25 straipsnio nuostatas.
Be to, pareiškėjo vertinimu PSĮ 8 straipsnio 1 punkto pažeidimo subjektas yra gamintojas, bet ne platintojas. Dėl šio pareiškėjo argumento pažymėtina, kad pagal PSĮ pateiktas sąvokas pareiškėjas atitinka platintojo sąvoką (PSĮ 3 str. 10 d.). Todėl byloje yra aktualus teisinis reguliavimas, kuris nustato reikalavimus platintojui teikiant produktus į rinką. Produktų saugos įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nustato platintojo pareigą užtikrinti gaminių saugą šio straipsnio 1-7 punktuose išvardytais būdais, tarp jų – pareigą teikti į rinką tik saugius gaminius (PSĮ 9 str. 1 p.).
Bendruosius produktų saugos reikalavimus reglamentuoja PSĮ 4 straipsnis, kuriame nustatyta, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus. Kai nėra konkretaus produkto saugą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka konkrečius Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pateiktas į rinką, nacionalinius teisės aktus, kurie priimti laikantis Europos Bendrijos steigimo sutarties, visų pirma jos 28 ir 30 straipsnių, ir nustato sveikatos bei saugos reikalavimus, kuriuos produktas turi tenkinti, kad jį galima būtų pateikti į rinką toje valstybėje narėje. Produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus, nuorodos į kuriuos buvo paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, o Lietuvos nuorodos į tokius nacionalinius standartus nustatyta tvarka buvo paskelbtos „Valstybės žiniose“ ar Teisės aktų registre. Kitais, nei nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atvejais produktas vertinamas kaip atitinkantis bendruosius saugos reikalavimus pirmiausia atsižvelgiant į savanoriškai taikomus kitus, nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus, ES standartus perimančius nacionalinius standartus, kitus nacionalinius standartus, Europos Komisijos rekomendacijas, nustatančias produktų saugos vertinimo gaires, atitinkamame sektoriuje galiojančius geros gamybos praktikos kodeksus, naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, saugą, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis. Be to, PSĮ 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad saugus gaminys – bet koks gaminys, kurio naudojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą, taip pat surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač atkreipiant dėmesį į: 1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą naudojant; 2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais; 3) gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, įspėjimus, užrašus ant gaminio ar pakuotės, naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją; 4) vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems gaminio vartojimas gali sukelti didesnę riziką. PSĮ 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad pavojingas produktas – vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui ar saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų.
PSĮ 5 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos joms priskirtose valstybės valdymo srityse pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką.
PSĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Faktą, kad ginčo produktas (elektroninių cigarečių užpildymo skystis „Dekang Vapor Flavor“ ) yra nesaugus ir keliantis rimtą cheminį pavojų, nes preparato sudėtyje yra 1,11 % masės nikotino ir apie šias cheminio preparato pavojingąsias savybes nepateikiama informacija vartotojui, nustatė Inspekcija. Būtent Inspekcijos funkcija, yra prižiūrėti, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą; atlikti pavojingų ne maisto produktų pašalinimo iš rinkos priežiūrą; atlikti ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus; analizuoti ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis; prižiūrėti teisės aktų, reguliuojančių vartotojų teisių apsaugą ne maisto produktų srityje, reikalavimų laikymąsi; įgyvendinti Europos Sąjungos teisę bei vykdo kitus Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ne maisto produktų saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie ne maisto produktus teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, vartotojų teisių apsaugos ne maisto produktų srityse, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Europos Sąjungos institucijas apie ne maisto produktų saugą (Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Ūkio ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-693, 9 p.).
Savo išvadą dėl ginčo produkto nesaugumo Inspekcija pagrindė teisės aktais: Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 599, Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742, PSĮ, 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiu Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EEB ir 2000/21/EB bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiu ir panaikinančiu direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi anksčiau paminėtais teisės aktais Inspekcija, veikdama savo kompetencijos ribose, 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1AD-39 (b.l. 3940) nustatė, kad ginčo produktas yra pavojingas, t.y. netinkamai suklasifikuotas ir paženklintas, nes neįvertinta cheminės medžiagos nikotino (CAS Nr. 54-11-5, EB Nr. 200-193-3) koncentracija, produktas kelia rimtą cheminį pavojų, nes produkto sudėtyje yra 1,11 % masės nikotino. Be to, sprendimu Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjas, tiekdamas į rinką produktą nepateikė vartotojui informacijos valstybine kalba apie cheminio preparato pavojingąsias savybes produktui patekus ant odos ir apie saugaus naudojimo sąlygas ir tuo pažeidė PSĮ 8 straipsnio 1 punktą.
Taigi, PSĮ 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą nustatė ir konstatavo įgaliojimus tam turinti institucija – Inspekcija. Pažymėtina, kad pareiškėjas Inspekcijos 2014 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 1AD-39 teismine tvarka nenuginčijo. Sprendimas yra galiojantis. Jis tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ginčo tarp šalių iš esmės nėra, pagrįstas pažeidimo padarymo metu galiojusiais aktualiais teisės aktais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pareiškėjo vertinimu nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma 2014 m. balandžio 3 d. priimta Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB. Pažymėtina, kad skirtingai nuo Europos Sąjungoje galiojančių reglamentų, turinčių virš valstybių narių teisės aktų teisinę galią, direktyvos yra daugiau tarpvalstybinio taikymo ir iš esmės privalo būti įgyvendintos valstybėse narėse. Tai sąlygoja pagrindinį direktyvos požymį – jų dvipakopį teisinį įgyvendinimą. Direktyvos yra privalomos visoms valstybėms narėms siekiamų tikslų požiūriu, bet leidžia valstybinėms institucijoms pasirinkti jų įgyvendinimo formas ir būdus. Minėtos Direktyvos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.
PSĮ 12 str. nustatyta, kad produktų saugos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. O PSĮ 27 nustatyta, kad Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Kad Tarnyba taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones yra įtvirtinta ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359, 10.1.9 punkte.
Dėl pareiškėjo argumento, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad produktas buvo faktiškai pateiktas į rinką, tikrinti buvo pareiškėjo sandėliuose, bet ne prekybos vietose buvę produktai, pažymėtina, kad PSĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad produkto pateikimas į rinką yra produkto, skirto vartotojams, laikymas (saugojimas), pardavimas, nuoma ar kitoks perdavimo vartotojams būdas.
PSĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 500 iki 5000 Lt bauda. Skiriant baudą už pavojingų produktų pateikimą į rinką yra atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (PSĮ 24 str. 3 d.), kurios apibūdintos Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Nenustačius nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bauda paskirta sankcijos nustatytose ribose (vidurkis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 12PS-51 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Ekodumas“ skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.