Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal N. L. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimo N. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos EPP vyr. patrulis 2008 m. rugsėjo 21 d. surašė N. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi ji 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 18 val. 4 min. Švenčionių r., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 44 km. vairuodama automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ribų į pakelės griovį ir apgadino automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. N., iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais N. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.

II.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, jog N. L. turi 2 galiojančias nuobaudas už greičio viršijimą, dirba pagal patentą, gailisi dėl padaryto. Atsižvelgiant į tai, teismas paskyrė minimalią nuobaudą už kiekvieną teisės pažeidimą ir jas subendrino.

III.

Šiame straipsnyje nustatytos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės: susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Ši norma taip pat suteikia teisę nagrinėjimo metu užduoti klausimus ir liudininkams, nes pagal ATPK 256 straipsnį liudininko (ATPK 276 str.) paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodomas administracinio teisės pažeidimo padarymas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo nei vienas liudininkas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad policijos pareigūnų pateikta surinkta medžiaga negali būti prilyginama tiesioginiam liudytojų apklausimui, „paprastai įrodymai turi būti pateikti viešame posėdyje, dalyvaujant kaltinamiesiems, siekiant užtikrinti, rungtynišką nagrinėjimą...minėtos nuostatos įpareigoja suteikti kaltinamajam galimybę nuginčyti liudytojo parodymus ir galimybę pateikti klausimus pačiam liudytojui“ (bylos: 1990 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Windisch prieš Austriją, 1991 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Isgro prieš Italiją).

ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, išaiškina bylą tiriančios ir nagrinėjančios institucijos pareigūnai, t. y. pareiga įrodinėti administracinių teisės pažeidimų bylose priklauso organui (pareigūnui), tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą.

Iš pateiktų nuostatų seka, jog liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Jie turi būti tiriami ir vertinami kompleksiškai, t. y. pažeidėjo ir liudytojų paaiškinimų (pašalinant jų tarpusavio prieštaravimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad institucija, nagrinėjanti administracinę bylą privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą, liečiančius pažeidėjo asmenį. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tada, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.

Administracinėje byloje Nr. N575-443/06, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti:<...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises į teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 3 dalies d punktas), nes nesuteikė teisės apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat su N. L. kartu važiavusius liudininkus. N. L. negalėjo naudotis teisine advokato ar kito asmens turinčio aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą pagalba, taip pat negalėjo teikti prašymų, susijusių su papildomų įrodymų rinkimu.

Mano, kad priverstinis automobilio sulaikymas buvo taikomas ne kaip administracinės bylos teisenos užtikrinimo priemonė, o kaip užstatas iki bus sumokėta bauda ir pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Priešingu atveju ji turėjo būti uždaryta trims metams, nes jai teisė vairuoti transporto priemones atimta 3 metams, kadangi ATPK 264 straipsnio 1 dalyje viena iš administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonių yra priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

N. L. nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo bylojo nėra duomenų, kad N. L. buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, todėl teismas nepagrįstai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

N. L. šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, nurodydama, kad iš jos buvo atimta teisė į gynybą. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atkreiptina dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas nutarė transporto priemonę grąžinti savininkui tik po to, kai bus sumokėta bauda. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Įvertinus tai, kad pagal šioje byloje N. L. inkriminuojamų teisės pažeidimų (ATPK 127 straipsnio 2 dalis ir ATPK 130 straipsnio 1 dalis) sankcijas nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

teisėjų kolegija nutaria:

N. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam automobilio savininkui.

Nutartis neskundžiama.