- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- AN2-201-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00144-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Dainius Burdulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato Dainiaus Burdulio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas J. M. skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-354-2023, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-354-2023 J. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji, būdama atsakinga už išorinės reklamos sklaidą, skleidė išorinę reklamą ties Ozo g. ir Gelvonų g. sankirta, Vilniuje, neturėdama leidimo. Viešosios tvarkos pareigūnas, 2022 m. lapkričio 15 d., atlikęs patikrinimą dėl galimo išorinės reklamos naudojimo nesilaikymo, nustatė tai, kad reklamos agentūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ išorinė reklama, esanti ties Ozo g. ir Gelvonų g. sankirta, Vilniuje, yra skleidžiama neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi J. M. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė ir paliko galioti Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą bei paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą J. M. arba tokios nuobaudos neskirti.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esmine aplinkybe tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3841-331/2022 buvo konstatuota tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai neišdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) leidimo skleisti reklamą, kadangi nagrinėjamoje byloje šis faktas neturi jokios esminės įtakos. J. M. niekada neginčijo, kad reklama buvo skelbta Bendrovei neturint reikiamo leidimo, kadangi minėtoje administracinėje byloje nagrinėtas klausimas dėl to, ar Bendrovei leidimas buvo neišduotas pagrįstai. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų pripažinęs, kad leidimas buvo neišduotas nepagrįstai, tai nebūtų pakeitę fakto, jog iki tokio sprendimo įsiteisėjimo Bendrovė neturėjo leidimo skelbti reklamą.
3.2. Pabrėžiama, kad J. M. aplinkybę, jog nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas minėtoje byloje, siejo su pagrindimu, dėl ko nebuvo ardomas stendas, kaip to buvo reikalavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė). Bendrovė nesiėmė stendo ardymo darbų, kadangi šis stendas stovėjo tretiesiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančiame sklype, taigi: a) be šių asmenų sutikimo nebuvo teisėtos galimybės pradėti ardymo darbus; b) jeigu būtų buvę nustatyta, kad atsisakymas išduoti Bendrovei leidimą skelbti reklamą ant stendo reklamą buvo nepagrįstas, o Bendrovė jau būtų nugriovusį stendą, nebūtų jokios garantijos, kad sklypo savininkai būtų leidę įrengti analogišką reklamą; c) net jei sklypo savininkai ir būtų sutikę su stendo pastatymu, Bendrovė būtų patyrusi apie 43 000 Eur išlaidų. Be to, per laikotarpį, kurį Bendrovė nebūtų skelbusi reklamos ant stendo dėl administracinės bylos nagrinėjimo, Bendrovė nebūtų gavusi pajamų iš reklamos skelbimo, kurias būtų gavusi jei leidimas būtų buvęs išduotas. Nustačius, kad leidimas buvo neišduotas nepagrįstai, visas prarastas pajamas Bendrovė būtų reikalavusi priteisti iš Savivaldybės. Akivaizdu, kad šiuo atveju Bendrovė būtų patyrusi tokias išlaidas, kurios būtų žymiai apsunkinusios jos veiklą. Taigi J. M., siekė išvengti neproporcingos žalos Bendrovei ir Savivaldybei.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas nurodo, kad J. M. sąmoningai nusprendė negriauti stendo ir laikyti jame esančią reklamą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad už tai jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. J. M. įvertino ne tik galimas kiekvieno iš teismo nutartyje nurodyto galimo jos elgesio varianto pasekmes, bet įvertino ir tai, kad Bendrovės patirti nuostoliai būtų atlyginami iš mokesčių mokėtojų lėšų, kas papildomai patvirtina, jog J. M. nesiekė pažeisti teisinio reguliavimo ir tai darė išimtinai tik Bendrovės pajamų uždirbimo tikslais.
3.4. Papildomai pažymima, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4650-820/2023, iškelta pagal civilinį ieškinį Bendrovei dėl nuostolių, kuriuos patyrė Savivaldybė ir visuomenė, tačiau akivaizdu, kad šis ieškinys yra nepagrįstas. Savivaldybės nurodyta 9 241,66 Eur dydžio suma iš esmės grindžiama tuo, kad Bendrovė toliau tebenaudoja reklaminį įrenginį ir nesumokėjo piniginių lėšų, kurias turėjo sumokėti į Savivaldybės biudžetą. Tačiau Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 punktas nustato, jog iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą, taigi Savivaldybė negali reikalauti tariamai negautos rinkliavos nuostolių forma. Šiuo atveju Savivaldybė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, kad Savivaldybė siekė išduoti leidimą įrengti išorinę vaizdinę reklamą ant stendo kitiems asmenims, tačiau byloje tokių duomenų nėra, taigi Savivaldybė iš esmės negali pagrįsti savo reikalavimų.
3.5. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra nustatyta nei viena iš ANK 36 straipsnyje nustatytų J. M. atsakomybę galinčių sunkinti aplinkybių, o anksčiau nurodytos aplinkybės, kurios lėmė J. M. sprendimą dėl reklamos tolesnio skelbimo, sudaro pagrindą arba jas pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis, arba spręsti, kad jai inkriminuojamas pažeidimas nėra savo pobūdžiu sunkus ir pavojingas, o jos elgesys iš esmės buvo nulemtas racionalaus, apdairaus požiūrio į susiklosčiusią situaciją, jos galimas neigiamas pasekmes. Kadangi J. M. veiksmai nesukėlė jokios realios žalos, jai taikytina administracinė atsakomybė turėtų būti švelninama ir administracinė nuobauda turėtų būti neskiriama arba paskiriama švelnesnė administracinė nuobauda.
3.6. Papildomai apeliantas pažymi, kad J. M. pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį galioti nepakeistą.
4.1. Institucijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra nei ypatingas, nei išskirtinis atvejis, kai galėtų būti taikoma mažesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Be to, byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl buvo paskirta 220 Eur dydžio bauda, kuria akivaizdžiai pasiekiami ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
4.2. Atsiliepime pažymima, jog apeliacinis skundas yra atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas visus surinktus įrodymus įvertino teisingai, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis yra įrodyta protokolu bei medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovas advokatas nesutinka su jai paskirtos nuobaudos – baudos – dydžiu ir prašo jai paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba tokios nuobaudos neskirti, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
6. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
7. ANK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 140 Eur iki 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas J. M. skundą, paliko nepakeistą Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu paskirtą 220 Eur dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su šiuo sprendimu ir prašoma sušvelninti skiriamą administracinę nuobaudą arba tokios nuobaudos neskirti.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad visi J. M. sprendimai buvo priimti siekiant nepadaryti Bendrovei papildomų išlaidų bei nesukelti nereikalingų nuostolių, todėl laikytina, jog ji neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Nors nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą padariusio asmens tyčia yra vienas iš kriterijų, į kuriuos yra atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, tai jokiu būdu nėra vienintelė arba esminę reikšmę turinti aplinkybė, kuri yra vertinama. Be to, kaip yra matyti iš 2022 m. gegužės mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto (b. l. 23–24), 2020 m. gruodžio 1 d. išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio žemės sklype prie Ozo g. ir Gelvonų g. sankirtos, galiojimas pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. Darytina išvada, kad visą laikotarpį, t. y., iki galutinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. eA-844-624/2023, ši reklama buvo skelbiama neteisėtai, kas neabejotinai rodo tiek administracinio nusižengimo pavojingumą, tiek pačios J. M. požiūrį į tai, kad ji sąmoningai nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų ir draudimų, nepriklausomai nuo jos siektų tikslų.
9. J. M. paskirta administracinė nuobauda – bauda yra lygi ANK 144 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui. Spręstina, kad jai paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ar proporcingumo principų, yra individualizuota tinkamai ir vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su jos dydžiu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog baudos dydis yra nepagrįstas.
10. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių J. M. atstovo prašymą neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad prašymo tenkinimas ir administracinės nuobaudos švelninimas iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kur numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda arba asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš nurodytų bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų yra taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų J. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar sumažinti J. M. paskirtos baudos dydį. Tai, kad J. M. savo veiksmais siekė nesukelti Bendrovei nereikalingų nuostolių nėra esminė ar išimtinė aplinkybė, pagrindžianti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Apygardos teismas konstatuoja, jog bauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka J. M. padarytą administracinį nusižengimą, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4650-820/2023 tarp Bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o šioje byloje esantys duomenys patvirtina apeliacinio skunde išdėstytus argumentus. Apygardos teismas akcentuoja, jog šie klausimai iš esmės nepatenka į jo kompetencijos ribas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, civilinė byla Nr. e2-4650-820/2023 nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, galutinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas. Klausimai dėl surinktų duomenų patikimumo, jų atitikimo kitai bylos medžiagai ir visapusiško turimų įrodymų vertinimo, yra sprendžiami bylą savo žinioje turinčio teismo, kuris priims galutinį sprendimą minėtoje byloje, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.
12. Apeliantas skunde taip pat prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti panaudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai teismas pripažįsta tai, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, ar kai yra pateiktas motyvuotas ANK 641 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad šis prašymas teismui nėra privalomas. Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, taip pat apeliacinio skundo motyvais, tokio pagrindo nenustatė ir apygardos teismas, taigi nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo rengiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato Dainiaus Burdulio skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.