Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1053-1113/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
1-1053-1113/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09871-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
R. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1053-1113/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09871-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Stanelienei,dalyvaujant prokurorui A. K.,kaltinamajai R. Š.,nukentėjusiajai R. E., jos atstovei advokatei Z. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

2) 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. 2021 m. vasario 23 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdama nusikalstamą tikslą – panaudoti fizinio asmens socialinę kortelę ir taip apgaule įgyti svetimą turtą, būdama nuketėjusiosios R. E. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė iš kambaryje komodos stalčiuje padėtos nukentėjusiajai R. E. priklausančios piniginės jos vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios kitoje pusėje buvo užrašytas saugos kodas, tokiu būdu ji neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė ją su savimi iki 2021 m. kovo 10 d. 14.55 val., kol neteisėtai atlikusi finansines operacijas kortelę išmetė.

2. Be to, R. Š. 2021 m. vasario 23 d., turėdama neteisėtai įgytą R. E. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – saugos kodu, 13.54 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos 7 kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją, suvedė apsaugos kodą, taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą apmokėdama už pirkinius savitarnos kasoje R. E. sąskaitos, įgijo 62 Eur,

po to, 2021 m. vasario 24 d. 16.09 val., perbraukė socialinę „(duomenys neskelbtini)“ kortelę 11 savitarnos kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), suvedė saugos kodo kombinaciją, taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą, apmokėdama už pirkinius savitarnos kasoje R. E. sąskaitos, įgijo 126,73 Eur,

po to, tą pačią dieną 16.12 val., perbraukė kortelę „(duomenys neskelbtini)“ 11 savitarnos kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), suvedė saugos kodo kombinaciją, taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą, apmokėdama už pirkinius savitarnos kasoje R. E. sąskaitos, įgijo 5,45 Eur,

po to, 2021 m. kovo 10 d. 14.27 val. perbraukė socialinę „(duomenys neskelbtini)“ kortelę 11 savitarnos kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), suvedė saugos kodo kombinaciją, taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą, apmokėdama už pirkinius savitarnos kasoje R. E. sąskaitos, įgijo 145,48 Eur,

po to, tą pačią dieną 14.55 val. perbraukė socialinę „(duomenys neskelbtini)“ kortelę 12 savitarnos kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini), suvedė saugos kodo kombinaciją, taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą, apmokėdama už pirkinius savitarnos kasoje R. E. sąskaitos, įgijo 120,95 Eur, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko penkias finansines operacijas panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – R. E. priklausantį turtą – 460,61 eurų buvusius jos naudojamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinėje kortelėje“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad š. m. vasario 21 d. ji atvyko pas nukentėjusiąją R. E. į šios butą, atšvęsti jos ir nukentėjusiosios vaikų gimtadienių, atsivežė vaišių. Besisvečiuodama, vasario 23 d. ji kambaryje, kuriame ji su vaikais miegojo, buvusios komodos stalčiuje rado R. E. socialinę kortelę ir ją pasiėmė. Tą pačią dieną, apie 13.30 val. šia kortele ji atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Šio atsiskaitymo metu ji panaudojo ir jos vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ kortelę. Kitus kartus su R. E. kortele atsiskaitydavo už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Visada atsiskaitydavo savitarnos kasose, atsiskaitymo metu tapatybės niekas netikrindavo, reikėdavo tik suvesti kortelės saugos kodą, esantį kitoje kortelės pusėje. Iš viso R. E. kortelę ji panaudojo atsiskaitydama už prekes keturis ar penkis kartus, pirkdavo prekių, kurių jai reikia buityje. Pripažįsta, kad galėjo įsigyti prekių už 460,61 Eur, kaip nurodyta kaltinime. R. E. apie tai, kad ji pasiėmė kortelę, nežinojo, jos pasigedo tik kovo 10 d., tada ji kortelę išmetė į konteinerį. Dėl savo veiksmų gailisi, nusikalstamas veikas padarė dėl sudėtingos materialinės situacijos – viena jai suteiktame socialiniame būste augina dvi – 8 ir 10 metų dukras, turi pragyventi iš 500 Eur per mėnesį, turi neįgalumą, todėl sunku susirasti darbą. Jokios žalos dalies nukentėjusiajai šiuo metu nėra atlyginusi. Su nukentėjusiąja R. E. sutarė, kad turtinę žalą ji galėtų atlyginti per maždaug 6 mėnesius. Mano, jog „(duomenys neskelbtini)“ taip pat atsakinga už kilusią žalą dėl to, kad atsiskaitant socialinėmis kortelėmis nėra tikrinamos asmenų tapatybės.

4. Nukentėjusioji R. E. apklausta teisme dėl civilinio ieškinio parodė, kad ji su R. Š. sutarė, kad R. Š. turtinę žalą – 460,61 Eur – jai atlygins per 4–6 mėnesius. Pareikšto civilinio ieškinio, atsižvelgdama į sunkią kaltinamosios turtinę padėtį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako.

5. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

6. Be kaltinamosios R. Š. prisipažinimo, jos kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

6.1. R. Š. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 12.30 val., atėjo pas pažįstamą R. E. adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi R. buvo paprašiusi tą dieną pažiūrėti vaikus, kol ši bus išvykusi. Nuėjusi į svečius nusinešė vaišių. R. išvykus, prižiūrėjo vaikus, ieškodama jos namuose sauskelnių atidarė stalčių ir jame pamatė vieną kortelę, iškart suprato, kad tai socialinė „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, taip pat matė, kad kortelė išduota R. vardu. Pamačiusi kortelę ji ją nutarė pasiimti, kadangi jai trūko pinigų. Prieš išvažiuojant R. buvo minėjusi, kad turi toje kortelėje 62 eurus. Paėmusi kortelę apie tai R. nesakė ir kortele pasinaudojo pirmą kartą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitė už 62 eurus. Po to, grįžusi namo patikrino „(duomenys neskelbtini)“ kortelės likutį internete, pamatė, kad ten yra pinigų, todėl ji dar keletą kartų atsiskaitė parduotuvėse su R. išduota socialine kortele. Iš viso galėjo atsiskaityti su R. kortele 460 eurų sumai. Dėl visko, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, tačiau nukentėjusiajai pinigų negrąžins. Atsiskaitant už prekes reikėdavo prabraukti kortelę, tuomet suvesti skaitmenis, esančius kitoje kortelės pusėje, kurie jau būna įspausti. Atsiskaitydama R. socialine kortele panaudodavo savo vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę (1 t., b. l. 156, 167–168);

6.2. Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu R. Š. paaiškino, kad po to, kai ji 2021 m. vasario 23 d. pagrobė iš R. E. socialinę kortelę, tą dieną nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę adresu: (duomenys neskelbtini), ten pasiėmusi jai reikalingas prekes ir maisto produktus ji nuėjo į galinę kasą, kuri buvo savitarnos kasa, ten nuskenavo prekes, panaudojo savo vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, ir prabraukė tuomet R. E. vardu išduotą socialinę kortelę, tuomet ekrane pasirodė nurodymas, kad turi suvesti saugos kodą, kuris nurodytas kitoje socialinės kortelės pusėje, ji suvedė minėtus skaitmenis ir taip atsiskaitė už prekes. Taip pat atsiskaitė ir kitais kartais, t. y. 2021 m. vasario 24 d. du kartus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 10 d. du kartus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo vieną kartą, likusius keturis kartus buvo (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje, ten taip pat visada ėjo pro savitarnos kasas, atsiskaitymas visada vyko, kaip ir minėjo, nuskenavus prekes perbraukdavo savo turimą nuolaidų kortelę ir sumokėdavo R. E. vardu išduota socialine kortele. Jos niekada mokant savitarnos kasose nei viena pardavėja nėra prašiusi nei parodyti dokumentą, nei pasirašyti ant čekio (1 t., b. l. 136, 173–174, 181);

6.3. Nukentėjusioji R. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 31 d., apie 11 val., jai socialinė darbuotoja I. S. atvežė naują „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę, kurią buvo užsisakiusi š. m. kovo 10 d., nes manė, kad seną kortelę yra pametusi, patikrinusi naujos kortelės likutį pamatė, kad joje trūksta 330 eurų. Paskambinusi Šiaulių savivaldybės socialinės paramos skyriui pranešė, kad kortelėje trūksta minėtos pinigų sumos, po kelių valandų jai paskambino socialinės paramos skyriaus darbuotoja bei pasakė, kad 2021 m. kovo 10 d., 14.25 val., jos socialine kortele buvo pasinaudota prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuriame prekybos centre nepasakė. Iš pradžių sąskaitos likučio ji negalėjo patikrinti, nes neturėjo išsisaugojusi kortelės duomenų. Suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ socialinės kortelės nepametė, kaip manė iš pradžių, ją galėjo pavogti pažįstama R. Š., kuri pas ją lankėsi š. m. vasario 21–22 dienomis. Paskambinusi jai bei pasiteiravusi, ar paėmė jos socialinę kortelę, R. Š. neigė paėmusi jos kortelę. Yra įsitikinusi, kad kortelę pavogė būtent ji, daugiau niekas negalėjo, nes niekas daugiau pas ją nesilankė, išskyrus mergaitės tėvą M. B., kuris tikrai negalėjo kortelės paimti, pati kortelės niekur nesinešioja, visada laiko komodos pirmame stalčiuje esančioje piniginėje, kuri nepaimta, tik socialinė kortelė, daugiau nieko nepasigedo, banko kortelės ir pasas nepaimti. Šią kortelę ji per mėnesį panaudoja tik vieną kartą, gavusi socialinę paramą kiekvieno mėnesio 10 d., piniginę nešiojasi retai, visada parduotuvėje atsiskaito grynaisiais arba banko kortele iš anksto apsiskaičiavusi kiek ko reikia, piniginę palikdama namuose. Dėl kortelės vagystės įtaria R. Š. taip pat dėl to, nes jai yra minėjusi, kad jai yra iškelta baudžiamoji byla dėl telefono vagystės, taip pat žino, kad ji turi tokią pat „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę bei žino, kad ja be paso pateikimo galima atsiskaityti tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esančiuose prekybos centruose „(duomenys neskelbtini)“. R. Š. pažįsta apie 5 metus, pas ją apsilankydavo per mėnesį po kartą, anksčiau iš jos nėra nieko pavogusi. Šia kortele galima nusipirkti tik maisto bei sumokėti mokesčius, grynųjų pinigų išsiimti negalima. Dėl šio įvykio jai padaryta 330 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 5–6);

6.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai R. E. paaiškino, kad ji R. Š. pažįsta apie 5 metus, ji pas ją į namus pasisvečiuoti atvykdavo gal kartą per mėnesį, pabūdavo po kelias dienas, tačiau niekada nėra niekas dingę. 2021 m. vasario 21 d. R. Š. atvyko pas ją į svečius ir išvyko po kelių dienų, t. y. 23 d. Ji gyvena dviejų kambarių bute, „(duomenys neskelbtini)“ socialinė kortelė buvo piniginėje, kuri buvo padėta komodos, esančios svetainėje, stalčiuje, šiame kambaryje ir miegojo R. Š. su savo mergaitėmis, kai svečiavosi pas ją. Kada tiksliai buvo pagrobta jai priklausanti socialinė kortelė ji nežino, kadangi jai jos nereikėjo, jos pasigedo tik 2021 kovo mėn., kuomet norėjo vykti apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną ieškojo minėtos kortelės, tačiau jos nerado, nors kortelę visada laikydavo toje pačioje vietoje, komodoje. Neradusi kortelės kreipėsi į savo socialinę darbuotoją, prašydama užblokuoti jos senąją kortelę ir prašė užsakyti naują kortelę, sakydama jai, kad kortelę galimai pametė, nors nujautė, kad kortelę bus pagrobusi R., kadangi pas ją namuose daugiau svetimų asmenų nebuvo. Socialinę kortelę jai pagamino panašiai per dvi savaites, tuomet gavusi naują kortelę su socialine darbuotoja patikrino sąskaitoje esantį likutį (likutį galima patikrint tik turint kortelę, t. y. reikia suvesti kortelės numerį ir apsaugos kodą, kuris yra kitoje kortelės pusėje). Kiek žinojo, jos sąskaitoje po paskutinio apsipirkimo 2021 m. vasario 12 d. turėjo būti apie 70 eurų. Tačiau pamatė, kad sąskaitoje yra tik apie 3 eurus, nors mažiausiai sąskaitoje turėjo būti apie 340 eurų, gal daugiau net, kadangi tuo metu, kol buvo gaminama kortelė, buvo vedamos ir pašalpos. Nurodo, kad ji paskutinį kartą socialine kortele atsiskaitė 2021 m. vasario 12 d., naują kortelę gavo 2021 m. kovo 31 d., tuomet ir kreipėsi su pareiškimu į policiją, kadangi pamatė, kad sąskaitoje trūksta pinigų. Viską suskaičiavus nurodo, kad ji galėjo patirti 460,61 eurų turtinę žalą. Atsiskaitant socialine kortele, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ niekas neprašo asmens dokumentų, kai nori atsiskaityti minėta kortele, todėl kortele realiai gali pasinaudoti bet kas. Atsiskaitant kasose, kur dirba kasininkė, norint sumokėti už prekes, kortelė paduodama kasininkei, pastaroji, perbraukus kortelę pati suveda kortelės kitoje pusėje esantį saugos kodą, o jei atsiskaitoma savitarnos kasose, saugos kodą suvedi pats (1 t., b. l. 46–47);

6.5. Įvykio vietos apžiūros protokolo priede – folotentelėje užfiksuota įvykio vieta – butas, adresu: (duomenys neskelbtini). Bute yra rudos spalvos komoda, kairėje komodos pusėje 4 stalčiai. Viršutiniame komodos stalčiuje yra juodos spalvos blizgi piniginė, užsegama užtrauktuku, dviejų skyrių, viduje įvairios kortelės, lapeliai (1 t., b. l. 7, 19–23);

6.6. 2021 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Pasukus į kairę pusę nuo įėjimo į prekybos salę, matosi atsiskaitymo kasos. Savitarnos atsiskaitymo kasa „(duomenys neskelbtini)“ pažymėta Nr. 7. (1 t., b. l. 27–35);

6.7. 2021 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Patekus į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpas, einant tiesiai, maždaug už 10 metrų patenkama prie „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos kasų, pažymėtų Nr. 11 ir 12 (1 t., b. l. 36–43);

6.8. 2021 m. balandžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SR-21-22460 nurodyta, kad tikrinant pavogtos socialinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kvitą pastebėta, kad pirkimo metu buvo panaudota „(duomenys neskelbtini)“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą „(duomenys neskelbtini)“ kortelė panaudota 2021 m. kovo 23 d. Atsiskaitant už 2021 m. kovo 23 d. pirkimą buvo panaudota socialinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso socialinės pašalpos gavėjai R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 67–69);

6.9. 2021 m. balandžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SR-21-22163 pateikti pirkimo kvitai, kuriuose užfiksuota, kad: 2021 m. vasario 23 d., 13.54.51 val., buvo atsiskaityta R. E. socialine kortele už 62,00 eurų vertės pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 7; 2021 m. vasario 24 d., 16.09.50 val., buvo atsiskaityta R. E. socialine kortele už 126,73 eurų vertės pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 11; 2021 m. vasario 24 d., 16.12.15 val., buvo atsiskaityta R. E. socialine kortele už 5,45 eurų vertės pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 11; 2021 m. kovo 10 d. 14.27.36 val., buvo atsiskaityta R. E. socialine kortele už 145,48 eurų vertės pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 11; 2021 m. kovo 10 d. 14.55.21 val., buvo atsiskaityta R. E. socialine kortele už 120,95 eurų vertės pirkinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasoje Nr. 12 (1 t., b. l. 72–86).

6.10. 2021 m. balandžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SR-21-882 nurodyta, kad socialinės kortelės turi PIN kodus, kurie nurodyti kitoje kortelės pusėje. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), kasos pažymėtos numeriu 11 ir 12 yra savitarnos (1 t., b. l. 89);

6.11. 2021 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. SR-21-922 nurodyta, kad socialine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. buvo atsiskaityta: 2021 m. vasario 12 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 129,69 Eur sumoje kasoje Nr. 6; 2021 m. vasario 23 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur sumoje kasoje Nr. 7; 2021 m. vasario 24 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 126,73 Eur sumoje kasoje Nr. 11; 2021 m. vasario 24 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 5,45 Eur sumoje kasoje Nr. 11; 2021 m. kovo 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 145,48 Eur sumoje kasoje Nr. 11; 2021 m. kovo 10 d. adresu: (duomenys neskelbtini), 120,95 Eur sumoje kasoje Nr. 12. Šiuo laikotarpiu į socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) lėšos pervestos: 2021 m. vasario 10 d. 166,80 Eur, 2021 m. vasario 24 d. 132,59 Eur, 2021 m. kovo 10 d. 102,14 Eur, 2021 m. kovo 10 d. 166,80 Eur (1 t., b. l. 92–94);

6.12. 2021 m. balandžio 29 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. Š. pateikė: elektrinį virdulį, grindų valymo rinkinį, LED lemputes, džiovyklę, balzamą, kuriuos įgijo pasinaudodama R. E. socialine mokėjimo kortele (1 t., b. l. 114–124).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

7. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

8. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji R. Š. neteisėtai, būdama nuketėjusiosios R. E. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiosios R. E. žinios, paėmė iš kambaryje komodos stalčiuje padėtos nukentėjusiajai R. E. priklausančios piniginės jos vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios kitoje pusėje buvo užrašytas saugos kodas, tokiu būdu R. Š. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė juos su savimi iki 2021 m. kovo 10 d. 14.55 val., kol neteisėtai atlikusi finansines operacijas kortelę išmetė, todėl ši R. Š. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius.

9. Ištirti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji R. Š. 2021 m. vasario 23 d., turėdama neteisėtai įgytą R. E. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – saugos kodu, ją panaudojo atsiskaitydama už pirkinius: 2021 m. vasario 23 d. 13.54 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), 62,00 Eur sumoje, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką, adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 24 d. 16.09 val. 126,73 Eur sumoje, tą pačią dieną 16.12 val. 5,45 Eur sumoje, 2021 m. kovo 10 d. 14.27 val. 145,48 Eur sumoje bei tą pačią dieną 14.55 val. 120,95 Eur sumoje, suvesdama saugos kodo kombinaciją ir taip identifikuodama save kaip R. E. suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę sistemą, bei tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo ir atliko penkias finansines operacijas panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą – R. E. priklausantį turtą – 460,61 eurų buvusius jos naudojamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinėje kortelėje“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kaltinamosios R. Š. veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

10. R. Š. pareikštame kaltinime padaryti rašymo apsirikimai: suklysta nurodant nukentėjusiosios R. E. pavardę (buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“), įvykio vietą – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) (nurodyta „(duomenys neskelbtini)“), bei 2021 m. kovo 10 d. 14.55 val. socialinės „(duomenys neskelbtini)“ kortelės panaudojimo vietą – nurodyta 11 savitarnos kasa, kai turėtų būti 12 savitarnos kasa. Šie rašymo apsirikimai nuosprendžiu ištaisytini.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

11. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

12. Skirdamas kaltinamajai R. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

13. Kaltinamoji R. Š., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 4 nusikalstamas veikas, t. y. 2 nesunkius nusikaltimus (BK 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d.) ir 2 apysunkius nusikaltimus (BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.).

14. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama jau teista, kai teistumas neišnykęs, t. y. būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Kaltinamoji R. Š. nusikalstamas veikas padarė būdama teista 1 kartą (1 t., b. l. 135–137), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 138–149), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151), netekėjusi, tačiau augina du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 134). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus R. Š. arešto bausmes, jų dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), vidurkį.

16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, bendrinamos apėmimo būdu, kadangi įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

17. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

18. Kadangi kaltinamosios R. Š. atžvilgiu yra priimtas 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintina su 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, griežtesnei – šiuo nuosprendžiu paskirtai arešto bausmei apimant 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

19. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

20. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios egzistavimo sąlygos, t. y. R. Š. yra pirmą kartą nuteisiama arešto bausme. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.

21. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

22. Akivaizdu, jog R. Š. atliekant arešto bausmę būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu ji nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, ji pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi, realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus arešto bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

23. Iš bylos duomenų matyti, jog R. Š. nusikalstamas veikas įvykdė būdama anksčiau teista vieną kartą, teistumas neišnykęs, be to, ji 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už baudžiamąjį nusižengimą), bausta administracine tvarka. Vis dėlto, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad šiuo metu R. Š. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nors asmuo šiuo metu oficialiai (duomenys neskelbtini), tačiau turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be to, asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitarė dėl padarytos turtinės žalos atlygino, atsiprašė nukentėjusiosios, augina dvi mažametes dukras.

24. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, kartu taikant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigas, kurios padėtų jai keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistoji nevykdys jai nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jai privalės būti panaikintas. Teismo nuomone, parinkus R. Š. bausmės rūšį – areštą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininkės asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

25. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 460,61 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, nukentėjusioji pareikštą civilinį ieškinį patikslino, prašydama iš kaltinamosios priteisti 460,61 Eur turtinę žalą ir 1 500 eurų neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. E. nurodė, kad civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palaiko, tačiau, atsižvelgusi į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį, atsisako civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo.

26. Turtinė žala nukentėjusiajai R. E. padaryta tyčiniais kaltinamosios R. Š. veiksmais, turtinės žalos dydis įrodytas, todėl turtinė žala nukentėjusiajai priteistina.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji R. E. teisme civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, ieškinio atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio neturtinės žalos dalyje nutrauktinas.

28. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Š. piniginėms lėšoms 460,61 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos nukentėjusiajai R. E. atlyginimo.

29. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. E. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė (2 t., b. l. 25–26). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 229,50 Eur priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 33–36).

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

31. Kaltinamoji R. Š. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios R. Š. nepriteistinos.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: elektrinis virdulys „(duomenys neskelbtini)“ su priedais, grindų valymo rinkinys, 2 LED lemputės, rūbų džiovyklė, „(duomenys neskelbtini)“ balzamas odai, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK saugykloje, sunaikintini (1 t., b. l. 126, 128).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

R. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

R. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

R. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą sumažintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, griežtesnei – šiuo nuosprendžiu paskirtai arešto bausmei apimant 2021 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. Š. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant R. Š. pareigą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, įpareigoti R. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti R. Š., kad ji privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios R. E. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Š. nukentėjusiajai R. E. 460,61 (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 61 euro centus) turtinei žalai atlyginti. Bylos procesą dėl R. E. pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Š. piniginėms lėšoms 460,61 Eur sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki žalos nukentėjusiajai R. E. visiško atlyginimo.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. Š. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: elektrinį virdulį „(duomenys neskelbtini)“ su priedais, grindų valymo rinkinį, 2 LED lemputes, rūbų džiovyklę, „(duomenys neskelbtini)“ balzamą odai, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė