- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- I-1431-624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Arvydas Alekna
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos V. B. individualios įmonės atstovui advokatui Arvydui Aleknai, atsakovės Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos atstovėms Daivai Gasiūnaitei ir Jurgitai Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. individualios įmonės skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. B. individuali įmonė (toliau – ir V. B. IĮ) skundu prašo panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VTAKT) 2009-02-12 nutarimą Nr. 3K09/29. Nurodo, kad VTAKT 2009-02-12 nutarimu Nr. 3K09/29 V. B. IĮ nubaudė 3000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 7 d. nustatytą pažeidimą. Pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija remiantis Panevėžio AVPK Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato pateikta medžiaga, kurioje nustatyta, kad 2009-01-15, apie 19.20 val., V. B. IĮ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavėja V. M. pardavė nepilnametei I. I., gim. (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „L&M“ už 5 Lt. Su atsakovės nutarimu nesutinka, mano, kad taikyta ekonominė sankcija yra nepagrįsta ir neteisėta. Paskirta 3000 Lt piniginė bauda įmonei yra dideli pinigai, įmonė išgyvena sunkmečio laikotarpį, siekia dirbti taupiai, išlaikyti ir mokėti atlyginimus dvidešimt trims dirbantiesiems. V. B. IĮ yra Panevėžio rajone, kaimo vietovėje, toli nuo miesto. Susipažinus su pardavėjos V. M. paaiškinimu, paaiškėjo, kad Panevėžio miesto pirmojo PK vyr. specialistė A. I. ir specialistė A. L., dirbdamos (kaip teigiama nutarime) pagal iš anksto patvirtintą priemonių planą, apie 19.20 val. stebėjo parduotuvę. Parduotuvės darbo laikas yra iki 20.00 val. Prieš pat uždarant parduotuvę, policijos pareigūnės paprašė I. I. nusipirkti cigarečių. I. I., atėjusi į parduotuvę ir žinodama, kad asmenims, neturintiems 18 metų amžiaus, negalima pirkti cigarečių, pareikalavo pardavėjos, kad jai parduotų vieną pakelį cigarečių „L&M“. Pardavėjai pirkėja atrodė suaugusi, kaip pilnametė mergina. Paklausus ar pirkėjai yra 18 metų, pardavėja, gavusi pirkėjos patvirtinimą, pardavė jai cigaretes. Asmens dokumentų pirkėja su savimi neturėjo. Nusipirkusi vieną pakelį cigarečių išėjo iš parduotuvės ir tuoj grįžo su policijos pareigūnėmis. Policijos pareigūnės neapklausė parduotuvėje buvusių žmonių, pareiškė pardavėjai, kad ji pardavusi nepilnametei cigarečių pakelį, ir nurodė kitą dieną atvykti į policijos komisariatą. Kitą dieną pardavėjai nuvykus į policijos komisariatą, jai buvo pasakyta, kad už tai baudžiama 75 Lt bauda, kurią pardavėja tą pačią dieną sumokėjo. Apie nubaudimo faktą pardavėja V. M. darbdaviui nepranešė - nuslėpė. V. B. IĮ gavusi iš VTAKT pranešimą apie įvykdytą pažeidimą parduotuvėje, paprašė pardavėjos paaiškinimo raštu dėl darbo drausmės pažeidimo (cigarečių pardavimas nepilnametei) ir pardavėjai V. M. įsakymu Nr. B-3 paskirtas papeikimas. V. B. IĮ savo parduotuvėje griežtai laikosi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų. Pačioje parduotuvėje, aiškiai matomoje vietoje, iškabinta informacija apie draudimą įsigyti alkoholio ir tabako gaminių asmenims neturintiems 18 metų amžiaus. Su pardavėja V. M. sudaryta nuolatinė darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pati pardavėja pasirašiusi žurnale ir darbo sutartyje apie tai, kad griežtai laikysis prekybos tabako ir alkoholio gaminiais taisyklių. Nutarime taikyti ekonomines sankcijas nepagrįstai pažymėta, kad V. B. IĮ nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pareiga iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Ši pareiga yra perkelta vykdyti pačiai pardavėjai. Policijos pareigūnai vietoje neapklausė parduotuvėje buvusių žmonių, kurie stebėjo policijos iš anksto organizuotą pažeidimo modelį. Mano, kad policijos pareigūnai jų pačių paruoštą asmenį prašė pirkti cigaretes. Patys policijos pareigūnai, tik kitą dieną surašę pardavėjai V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ją nubaudę, tinkamai ir objektyviai neišsiaiškino visą pažeidimo aplinkybių (b. l. 3-5).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, su nepilnamete pirkėja I. I. dėl cigarečių pirkimo buvo susitarta ir jai duoti pinigai nusipirkti vieną pakelį cigarečių. Atsakovė, priimdama nutarimą, neišreikalavo ir neįvertino įrodymų, neapklausė liudytojų, todėl nepagrįstai pareiškėjai paskyrė ekonominę sankciją – 3000 litų baudą. Įmonės materialinė padėtis nėra labai gera, todėl paskirta bauda jai yra dideli pinigai. Mano, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnai imitavo nusikalstamos veikos modelį ir išprovokavo nepilnametę pirkti cigaretes, yra įrodyta, todėl VTAKT nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ekonominė sankcija pareiškėjui skirta už tai, kad remiantis Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato 2009-01-21 raštu Nr. 50-45-S-570 atsiųsta medžiaga nustatyta, kad 2009-01-15, apie 19:20 val. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavėja V. M. pardavė nepilnametei I. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) vieną pakelį cigarečių „L&M“ už 5 Lt. Pareiškėja nurodo, kad paskirta piniginė bauda yra dideli pinigai, įmonė išgyvena sunkmečio laikotarpį, siekia dirbti taupiai, išlaikyti ir mokėti atlyginimus dvidešimt trims dirbantiesiems asmenims, pareiškėjai priklausanti įmonė yra Panevėžio rajone, kaimo vietovėje, toli nuo miesto. Taip pat nurodo, kad skundžiamo akto panaikinimo pagrindus numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str., o pareiškėja, ginčydamas atsakovės priimtą nutarimą ir prašydamas jį panaikinti, nei vieno iš šių pagrindų nenurodo. Pareiškėjos teigimu, ji apie administracinį teisės pažeidimą, įvykdytą jai priklausančioje parduotuvėje (kuomet pardavėja pardavė nepilnametei tabako gaminius), sužinojo tuomet, kai registruotu paštu iš atsakovės gavo pranešimą, kad 2009-02-12 10 val. įvyks nagrinėjimas. Pareiškėjos teigimu, jai apie nustatytą pažeidimą nepranešė nei pardavėja V. M., nei Panevėžio miesto pirmojo PK policijos pareigūnai surašę protokolą. Tačiau šie pareiškėjos teiginiai jos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Pardavėja, pardavusi tabako gaminius nepilnametei, yra samdoma pareiškėjos darbuotoja, tai, kad ji nepranešė pastarajai apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, laikytina pačios pareiškėjos vidinio darbo organizavimo trūkumu. Argumentas, kad Panevėžio miesto pirmojo PK policijos pareigūnai pareiškėjos tinkamai neinformavo apie nustatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo kvalifikavimui įtakos taip pat neturi. Pareiškėja, ginčydama jos atžvilgiu priimtą nutarimą, pateikia savo įvykių versiją, neparemtą jokiais įrodymais ir duomenimis, tokiu būdu bandyma išvengti atsakomybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą turi būti apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-07-22 sprendimas byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę). Pareiškėja bando formuoti subjektyvią nuomonę, kad visas šis pažeidimas buvo policijos provokacija, tačiau šie argumentai turėtų būti paremti konkrečiais įrodymais, kurių pareiškėja nepateikia. Pareiškėja skunde teigia, kad jai priklausančioje parduotuvėje pareiga iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti amžių patvirtinantį dokumentą yra perkelta vykdyti pačiai pardavėjai, taip pareiškėja bando atsakomybę dėl padaryto pažeidimo perkelti savo darbuotojai - pardavėjai V. M.. Pareiškėjos motyvai, kad dėl Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. reikalavimų pažeidimo įmonės kaltės nėra, įmonė pažeidimo nepadarė, kad dėl padaryto pažeidimo jau nubausta pardavėja V. M., yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Juridiniai asmenys veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiančios veikos sąlygoja ir juridinio asmens atsakomybę. Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (26 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka (25 str.). Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taip pat nurodė, kad nustačius neteisėtos veikos tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo baustas kaip fizinis asmuo. Tokia teisinė situacija galima skiriant administracines nuobaudas juridiniam asmeniui - įmonei ir fiziniam asmeniui - įmonės savininkui. Nagrinėjamu atveju fizinis ir juridinis asmenys nėra tapatūs, nes pareiškėjas yra įmonė, o pardavėja, pardavusi cigaretes nepilnametei, yra samdoma darbuotoja. Iš minėto teisinio reglamentavimo bei Tabako kontrolės įstatymo taikymo teisminės praktikos seka, kad tuo atveju, jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis ir juridinis asmenys, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai spendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja. Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja V. M., neatleidžia pareiškėjos V. B. IĮ nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 str. Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 7 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo 3000 litų iki 5000 litų bauda. Kaip jau įrodyta byloje surinktais duomenimis, pardavėja V. M. pardavė tabako gaminius nepilnametei, t. y. atlikto teisei priešingą veiką. Juridinio asmens atsakomybė negalima, jeigų nėra veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą, tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo: jis gali veikti savo vardu, turėti savarankiškus tikslus. Juridinį asmenį personifikuoja fiziniai asmenys. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. V. B. IĮ prekybinę veiklą vykdė per savo kaip pardavėjo atstovę V. M. ir atsako už jos kaltais veiksmais padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. įpareigoja juridinį asmenį užtikrinti draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų laikymąsi. Pareiškėja skunde teigia neva ėmėsi visų priemonių, užtikrinančių tabako gaminių nepardavimą nepilnamečiams asmenims. Pažymėjo, kad juridinis asmuo turi pats nustatyti priemones, kuriomis užtikrins tinkamą įstatymo vykdymą. Jokia kontrolės institucija nėra įpareigota pateikti juridiniam asmeniui tokių priemonių sąrašą. Tabako kontrolės įstatymo 1 str. 3 d. reglamentuoja, kad tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime yra konstatavęs, kad tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Kadangi rūkymas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių pasekmių, valstybė, pagal Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., ir teisinę atsakomybę už tokio teisinio reguliavimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime pabrėžė, kad griežtų sankcijų, inter alia didelių piniginių baudų, už tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus, įtvirtinimas savaime negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Dėl nebrandaus amžiaus ir patirties stokos nepilnamečiai yra jautrūs aplinkinių įtakai ir priskirtini pažeidžiamai visuomenės daliai, todėl tabako gaminių pardavimas pastariesiems ypač pažeidžia jų interesus. Pareiškėja, savo veiksmais prisidėdama prie žalingų įpročių formavimosi nepilnamečių tarpe, padarė visuomenei pavojingą veiką. VTAKT, priimdama 2009-02-12 nutarimą Nr. 3K09/29, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl naikinti nutarimą nėra pagrindo (b. l. 27-30).
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad provokacija šiuo atveju nėra įrodyta, liudytojų parodymai byloje yra prieštaringi. VTAKT nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo priėmė vadovaudamasi pateikta medžiaga. Laiko, kad VTAKT nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų I. I., V. I., V. M., A. L., A. I., A. G. parodymais nustatyta, kad 2009-01-15, apie 19.20 val., V. B. IĮ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, joje pardavėja dirbanti V. M. pardavė nepilnametei I. I., gim. (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „L&M“ (b. l. 36-42, 68-79). Į pareiškėjai priklausančią parduotuvę atvyko ir cigaretes nepilnametė I. I. čia dirbusios pardavėjos V. M. prašė parduoti, kaip nustatyta jos ir liudytojos V. I. parodymais, policijos pareiginių A. I. ir A. L. prašymu ir už policijos pareiginių duotas lėšas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos specialistė A. I. 2009-01-16 V. M. už minėtos veikos – tabako gaminių pardavimą nepilnamečiui asmeniui – padarymą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 463652 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 185² str. 3 d. (b. l. 41-42). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas 2009-01-16 priimtu nutarimu Nr. E 187647 V. M. už ATPK 185² str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 75 Lt. baudą ir konfiskavo vieną pakelį cigarečių „L&M“ (b. l. 43). Atsakovė VTAKT, 2008-01-27 gavusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato pranešimą apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, 2009-01-27 surašė protokolą Nr. 1 dėl to, kad 2009-01-27, apie 19.20 val., V. B. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavėja V. M. pardavė nepilnametei I. I. 1 pakelį cigarečių „L&M” (b. l. 31). Protokole nurodyta, kad pažeistas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p., atsakomybė už tai numatyta minėto įstatymo 26 str. 7 d. Įvertinusi pateiktus dokumentus, 2009-02-12 nutarimu Nr. 3K09/29 VTAKT nutarė skirti pareiškėjai V. B. IĮ 3000 Lt baudą (b. l. 46-47).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisinėje valstybėje leistinos teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, ribos yra apibrėžtos teisės doktrinoje, vidaus ir tarptautinių teismų praktikoje. Šios nuostatos galioja tiek baudžiamiesiems nusikaltimams, tiek administraciniams teisės pažeidimams, kadangi tai yra tos pačios teisinės prigimties įstatymo pažeidimai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos žmogaus teisių teismo praktikoje įstatymą pažeidžiančioms ir valstybės baudžiamoms veikoms apibūdinti yra naudojamas bendras terminas - teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 198 ¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams, todėl nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą, ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicija teisėsaugos institucijų taikomų nusikalstamų veikų imitavimo priemonių atžvilgiu atitinka susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kurios principinės nuostatos teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese, o valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama Konvencijos garantuotų asmens teisių, viešų interesų ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis (EŽT teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją). Pažymėtosios nuostatos reiškia ir tai, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo - teisinė valstybė kovoja prieš teisės pažeidimus, t. y. siekia sumažinti tokių veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems pažeidimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti tokių veikų ir dauginti jų skaičiaus (2005-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1331/2005, 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1373/2006, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-207/2009 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tabako gaminį nepilnametė I. I. pareiškėjai V. B. IĮ priklausančioje parduotuvėje pirko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnių prašymu, jų nurodytoje prekybos vietoje ir už tam duotas lėšas, t. y. policijos pareigūnės kartu su nepilnamete suderino jos veiksmus. Tokie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas neteisėtos veikos imitavimo ribas, pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas atsakovės priimtas nutarimas, gauti neteisėtai, o LR tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas, kas savo ruožtu reiškia, kad nėra minėto teisės pažeidimo sudėties.
Atsakovės atstovių teiginiai, kad pažeidimo išprovokavimas nėra įrodytas, kadangi I. I. ir V. I., kurios galėjo būti įtakotos, parodymais neturėtų būti vadovaujamasi, nėra pagrįsti: šiuo atveju pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai apie tai, kad I. I. cigaretes pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje pirko A. L. ir A. I. prašymu, yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kas leidžiam teigti, kad minėtos liudytojos tikrai gerai pamena minėto įvykio aplinkybes. Tuo tarpu vienos iš pareigūnių - A. I. - parodymai prieštarauja išreikalautiems įrodymams: nors 2009-06-03 teismo posėdyje A. I. teigė, kad nepamenanti, kad prieš 2009-01-15 įvykį bendravo su I. I. ir V. I. dėl I. I. įvykdytos vagystės iš parduotuvės, kaip matyti iš Panevėžio m. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-300-229/2009 medžiagos, 2009-01-12, t. y., kaip ir nurodė I. I. bei V. I., kelios dienos iki cigarečių pirkimo, A. I. paėmė paaiškinimą iš I. I. ir V. I., taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. I..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. B. IĮ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-12 nutarimą Nr. 3K09/29, kuriuo V. B. IĮ skirta 3000 litų bauda, ir bylą dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimo nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.