Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-440/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-09-26
Bylos Nr.
1-158-440/2012
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00015-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-158-440/2012m.
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00015-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; (S) 1.1.8.7.9; 1.2.20.6; 2.10.1.4.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 26 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, teista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. A. 2012 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, norėdama, kad iš namų policijos pareigūnai išvežtų A. P., melagingai pranešė apie tai, kad 2012-08-30 apie 13 val. namuose, (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis A. P., taip ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Apklausta, kaip įtariamoji R. A. parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Parodė, kad 2012-08-30 kieme šventė kartu su žentu K. K., sūnėnu J. K. ir savo sugyventiniu A. P.. Išėjusi iš pirties pamatė, kad A. pykstasi su jos sūnėnu J. K. dėl A. P. sumušimo. Dėl to sumušimo yra iškelta baudžiamoji byla J. rajone. Bandė juos raminti, skirti, bet jie buvo girti, neklausė. Ji taip pat buvo girta. Norėjo, kad policija A. išvežtų, kad jis nebesipyktų su sūnėnu, todėl paskambino į policiją. Nežinojo, ką sakyti, kad policija atvažiuotų. Pasakė policijai, kad A. P. ją muša. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. P. ir išvežė. Vėliau atvyko policijos pareigūnė, kuriai ji pamelavo, jog A. P. ją sumušė ir parašė pareiškimą dėl sumušimo, nors jos niekas nemušė. Pareigūnė jai išaiškino, kokia yra atsakomybė už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ji, t. y. R. A., pasirašė dokumentus. Labai gailisi dėl to, kad pamelavo. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo labai girta. Supranta, kad padarė nusikaltimą, labai nuoširdžiai dėl to gailisi (33-34 b. l.).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2012-08-30 pas jį (duomenys neskelbtini), buvo svečių, t. y. atvažiavo R. A. žentas K. K. ir R. sesers sūnus J. K.. Apie 13 val. jis grįžo į namus. R. buvo girta, liepė jai eiti namo miegoti, priekaištavo, kad vėl geria. Jis pradėjo atsikalbinėti, neklausė. Vėliau jis susipyko su J. K., kuris prieš kelis mėnesius sulaužė jam, t. y. A. P., žandikaulį. Dėl to yra iškelta byla J. rajono policijos komisariate. R. A. labai myli sūnėną, todėl ji norėdama jį apginti, iškvietė policiją. Ji kvietė pareigūnus dėl to, kad A. P. pykosi su J., bet ne su ja. Atvykę pareigūnai jį sulaikė, uždėjo antrankius ir išvežė. Tik policijos komisariate jis sužinojo, kad sulaikė jį dėl to, kad jis tariamai mušė R. A., bet taip tikrai nebuvo. R. A. melagingai pranešė policijai apie sumušimą ir taip padarė tik tam, kad jį, t. y. A. P., išvežtų, kad galėtų toliau gerti ir, kad jis nebesipyktų su jos sūnėnu J. (18-19 b. l.).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2012-08-30 apie 11 val. jis su J. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas R. A., kuri šiuo metu gyvena su A. P.. Ten, namo kieme, išgėrė alkoholinių gėrimų. Gėrė kartu ir R. su A.. Begeriant A. P. susipyko su J. K. dėl kažkokio sumušimo. Jie kažką aiškinosi, pykosi. A. P. pykosi ir aiškinosi su J., bet ne su R.. R. pradėjo pykti dėl, to, kad A. pykstasi su J., nes J. yra R. sūnėnas. R. A. bandė juos skirti, bandė raminti A. P., bet šis neklausė. A. P. tikrai R. nemušė, nestūmė, nieko jai nedarė. Pykosi tik J. ir A., o R. tik bandė juos skirti. Kadangi jai nepavyko jų nuraminti, tai ji ir paskambino į policiją. R. A. pasakė, kad skambins į policiją, kad A. P. išvežtų. Jis matė, kad R. A. skambino telefonu, bet negirdėjo, ką ji pareigūnams sakė. Už kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie klausė, ką daryti su A. P., ar jį išvežti, ar jis nusiramins. R. A. pasakė, kad išvežtų, todėl pareigūnai ir išvežė A. P.. Parodė, kad A. P. 2012-08-30 R. A. nemušė. Tai gali tvirtinti, nes visą tą laiką buvo kartu su R. ir A. (16-17 b. l.).

Šalies argumentai

R. A. 2012-08-30 buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. 2012-08-30 protokole – pareiškime ji nurodė, kad 2012-08-30 apie 13 val. ją sumušė jos sugyventinis A. P.. Suduodamas jai į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių. Mušė rankomis ir spardė (8-9 b. l.) Pagal šį R. A. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00382-12 ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros Akmenės rajono apylinkės prokuratūros 2012-09-10 nutarimu, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1-2, 10-19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė visumą įrodymų, kaltinamosios parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamoji visiškai pripažino nustatytas aplinkybes, kaltės neneigė. Kaltinamosios kaltę be paties prisipažinimo, įrodo liudytojų parodymai, Šiaulių apygardos prokuratūros Akmenės rajono apylinkės prokuratūros 2012-09-10 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareiškime – protokole fiskuoti duomenys, ir kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoja faktą, kad R. A. būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir šie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kaltinamoji veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suprasdama, kad melagingai praneša apie nebūtą nusikaltimą, suprasdama tokio melagingo pranešimo pasekmes, nes buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad R. A. administracine tvarka bausta (22 b. l.); psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašyta (29 b. l.); teista, teistumas išnykęs (21 b. l.).

Prokuroras R. A. siūlo skirti 5 MGL - 650 Lt dydžio baudą. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę baudą, kadangi šiuo metu negauna pastovių pajamų, neturi pastovaus darbo, pragyvena iš pinigų vaikui (87 b. l.).

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad R. A. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, administracine tvarka bausta, oficialiai nedirba, nuolatinių pajamų neturi, teistumas išnykęs. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant ir mažesnę baudą nei prašoma prokuroro, nors bauda nėra didelė, tačiau atsižvelgiant į visumą aplinkybių, kaltinamosios asmenybę, ir mažesnė bauda neabejotinai sukels kaltinamajai neigiamas pasekmes, dėl kurių ji padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad baudos dydis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso naudojamas rodiklis pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimą Nr.1031 yra 130 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 – 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 MGL - 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. A. 2012-09-18 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti R. A..

Išaiškinti, kad kaltinamoji nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

R. A. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti duomenis teismui apie sumokėjimą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistoji neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistoji vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Teisėja Vilija Valantienė