Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: G. J., A. J., V. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą, nepateikė.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą, nepateikė.

Iš testamento matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono notarų biure sudarė testamentą, pagal kurį: 1. Jai priklausantį gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais bei kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., palieka savo vaikams šiomis dalimis: sūnui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 0,59 (penkiasdešimt devynias šimtąsias) šio namo dalis ir ūkio pastatą 4I1/mol, dukrai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., 0,41 (keturiasdešimt vieną šimtąją) dalį šio namo ir ūkio pastatą 2I1/mol. 2. Visą likusį savo turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dienoje, palieka lygiomis dalimis savo vaikams: sūnui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir dukrai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. J(duomenys neskelbtini), Pakruojo r.;

iš mirties liudijimo matyti, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); iš santuokos sudarymo akto įrašo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biure pareiškėja ištekėjo už V. A. B. ir jos pavardė po santuokos sudarymo – B.; Gyventojų registro išrašu apie paskutinę gyvenamąją vietą nustatyta, kad E. P. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis E. P. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: 0,3400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjos anūkė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ji ten gyvena nuo vaikystės o J. B. leidžia jai ten ir dabar gyventi. Jokių ginčų dėl gyvenimo ten nėra buvę. Ji moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). E. P. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypai. Palikimo priėmimo faktų nėra, paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) E. P. Pakruojo rajono notarų biure sudarė testamentą, pagal kurį ji, jai priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko savo vaikams: sūnui G. P. ir dukrai J. B. testamente nurodytomis sąlygomis ir dalimis.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos J. B. pareiškime ir patikslintame pareiškime bei teismo posėdžio metu jos ir jos atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu liudytojos duoti parodymai.

Iš pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų spręstina, jog po motinos E. P. mirties pareiškėja J. B. priėmė palikimą pagal (duomenys neskelbtini) .palikėjos E. P. Pakruojo rajono notarų biure sudarytą testamentą. Likusiu ir jai testatorės paskirtu nekilnojamuoju turtu pareiškėja naudojosi kaip savu, ji disponuoja žemės sklypais, t. y.; leido naudotis kitiems asmenims, gyvenamajame name leido gyventi anūkei su dukra. Kaip patvirtino liudytoja J. B., jos žiniomis, niekada nebuvo ir šiuo metu nėra kitų asmenų pretenzijų į J. B. testamentu paskirtą turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėja po savo motinos mirties, jai testamentu paskirtą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50–5.51 straipsniais, CPK 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) palikėjos E. P. Pakruojo rajono notarų biure sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.