Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą iškeltą pagal ieškovų K. G., I. G., K. G. ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujančiai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenimis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 17 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. 1-1614), ir panaikinti jo pagrindu 2016 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto registre atliktą 3/21 dalių 147,84 kv.m. bendro ploto gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/21 dalis pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/21 dalis kitos paskirties inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Lietuvos valstybės vardu (1-3 b.l.)

Ieškinyje nurodo, kad 2007 m. vasario 9 d. mirė ieškovų K. G., I. G. ir K. G. motina D. G.. Motinos mirties metu visi ieškovai buvo nepilnamečiai. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-154 jiems buvo nustatyta laikinoji, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-479-645/2008 nuolatinė globa, globėja ir turto administratore paskiriant mirusios motinos brolio sutuoktinę V. B.. Dėl mirusios nepilnamečių ieškovų motinos palikimo priėmimo jų globėja Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. nustatytu terminu ir tvarka kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarę I. P.. 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovams buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio reg. Nr. 2-14964, remiantis kuriuo jie lygiomis dalimis paveldėjo mirusios motinos D. G. palikimą - Šiaulių mieste, 3/21 dalis 147,84 kv.m. bendro ploto gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/21 dalis pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 21 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/21 kitos paskirties inžinerinių statinių - kiemo statinių (stoginės, šulinio, tualeto, tvoros, šiukšlių dėžės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad dėl sunkios materialinės padėties, priėmus globojamų nepilnamečių vardu mirusios jų motinos palikimą kartu su globotiniais V. B. iš karto išvyko Didžiąją Britaniją, kur su ieškovais gyvena iki šiol. Dėl teisinių žinių stokos supratusi, kad paveldėjimo procedūra yra baigta ir ieškovų nuosavybės teisė į palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą yra įregistruota, globėja paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje ieškovams tapo žinoma, kad notaras V. Ž. 2016 m. vasario 17 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. 1-1614, kurio pagrindu 2016 m. balandžio 6 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Lietuvos valstybės nuosavybės teisė į ieškovų paveldėtą ir jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovai yra priėmę mirusios motinos palikimą ir įgiję nuosavybės teisę į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime išvadintą nekilnojamąjį turtą Šiauliuose, dėl ko paveldėjimo teise jį perduoti Lietuvos valstybei nebuvo teisinių pagrindų.

Ieškovų atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus; ieškovė atstovė E. E. taip pat teikė paaiškinimus apie tai, kad nebuvo jokio pagrindo turtą paveldėti valstybei, nes ieškovai buvo priėmę savo motinos palikimą, įvykę į užsienį, jie butą laikė užrakintą, prašė kaimynės jį prižiūrėti; jokių rašytinių įspėjimų apie tai, kad valstybė ketina perimti turtą, jie nebuvo gavę.

Atsakovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovui 2016-03-21 pasirašant Turto perdavimo- priėmimo aktą Nr. TP1-289/429116 ir 2016 m. kovo 7 d. turto apžiūros aktą, Testamentų registre palikimo priėmimo faktų į D. G. priklausiusį turtą įregistruota nebuvo ir šiuo metu nėra. Dėl to lieka neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo išduotas 2007-08-28 paveldėjimo teisės liudijimas ieškovus atstovaujančiai E. E.. VĮ Turto banko darbuotojams 2016-03-21 atliekant ieškinyje nurodyto turto apžiūrą, nebuvo nustatyta, jog jis yra naudojamas ieškovų. Be to, VĮ Turto bankas administruodamas šį turtą patyrė 29,72 Eur išlaidų, kurias ieškinyje nurodytų reikalavimų patenkinimo atveju, ieškovai turėtų padengti geranoriškai. Ieškovų ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2016 m. vasario 17 d. išduoto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdėstytą poziciją šioje byloje (48-50 b.l.).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad trečiasis asmuo 2014-04-24 gavo informaciją apie galimai valstybės paveldėtiną turtą. Nustačius, kad Centrinės Hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, patikėjos palikimo priėmimo faktų ir atsisakymo faktų. Kadangi niekas nepriėmė D. G., mirusios 2007m. palikimo, trečiasis asmuo pradėjo galimai valstybės paveldėtino D. G. turto paveldėjimo procedūras. Pateikė užklausas dėl informacijos apie D. G. turto paveldėjimo faktus, kredito įstaigoms apie lėšas banko sąskaitose ir kitas paveldėjimui reikalingas užklausas, susijusias su D. G. asmens duomenimis ir turtinėmis teisėmis. Nustačius, kad Centrinės Hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo faktų ir atsisakymo faktų, trečiasis asmuo 2016-01-18 raštu Nr.(28.4-08-4)RNA-4965 kreipėsi į Šiaulių 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei išduotas 2016-02-17. Ieškinyje nėra nurodyti motyvai, kodėl pagal paveldėjimo teisės liudijimą nekilnojamas turtas nebuvo įregistruotas ieškovų vardu Nekilnojamo turto registre tuo metu galiojusių teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, valstybė, atstovaujama VMI prie FM, paveldėjimo teise perėmė palikėjos D. G. priklausiusį turtą teisėtai ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Ieškovų pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes, yra nepagrįstas ir tūrėtų būti atmestinas (80-83 b.l.).

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį..

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras V. Ž. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad prieš išduodant palikimo perėjimo Valstybei liudijimą, buvo patikrinta Testamentų registre, ar yra įregistruotas velionės D. G., mirusios 2007m., kurios turtą ir paveldėjo Valstybė, palikimo priėmimo faktas; tokio fakto nebuvo įregistruota. Taip pat nebuvo įregistruotų minėtos velionės testamentų. 2007m.,, t.y. kai mirė D. G., trečiasis asmuo notaru nedirbo, notaro veiklą pradėjo 2007-10-31 d. 2016 m. pabaigoje, buvo informuotas, kad 2007-08-28 Šiaulių miesto I notarų biuro notarė I. P. išdavė ieškovams, visiems trims, kuriuos atstovavo V. B. - paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio reg. Nr. 2-14964; būtent į tą patį turtą, į kurį trečiasis asmuo išdavė palikimo perėjimo Valstybei liudijimą. 2007 m., remiantis tuo metu galiojusia tvarka, ieškovų atstovė turėjo pateikti notarės I. P. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio reg. Nr. 2-14964, registruoti daiktines teises VĮ Registrų centras. Kaip notaras, trečiasis asmuo, neturėjo galimybės nustatyti, kad dar 2007-06-09 ieškovų atstovė V. B. buvo priėmusi velionės D. G. palikimą, ir nežinomos aplinkybės, kodėl testamentų registre palikimo priėmimo faktas notarės nebuvo įregistruotas ( 31 b.l.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, esančių dokumentų matyti, kad D. G. mirė 2007 m. (17 b. l.). Jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. 3/21 dalis 147,84 kv.m. bendro ploto gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/21 dalis pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 21 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/21 kitos paskirties inžinerinių statinių - kiemo statinių (stoginės, šulinio, tualeto, tvoros, šiukšlių dėžės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7-10 b.l.). Byloje teiktais įrodymais (18, 24-26 b.l.) ieškovai pagrindė aplinkybes, jog D. G. mirties dieną jie visi trys buvo nepilnamečiai, kad jų vardu ir turtiniais interesais veikė tuometinė globėja V. B., paskirta pagal 2007m. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą bei 2008 m. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuri nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir 2007-08-28 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarė I. P. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad D. G. turtą lygiomis dalimis paveldi jos vaikai I. G., K. G. ir K. G.. 2016-02-17 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl D. G. turto perėjimo valstybei (33 b. l.).

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad esminė priežastis, kodėl 2016 m. vasario 17 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, buvo ta, kad 2007-08-28 išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, anuomet nepilnamečių mirusiosios D. G. vaikų K. G., K. G. ir I. G. įstatyminė atstovė V. B. šio paveldėjimo teisės liudijimo neužregistravo VĮ Registrų centre.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto registro įstatymo 23 straipsnio redakcijoje (galiojusioje 2007 m. rugpjūčio 28 d.), reglamentuojančioje prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškė, kad tuo metu nepilnamečių mirusiosios D. G. vaikų K. G., K. G. ir I. G. įstatyminė atstovė V. B. turėjo atlikti paveldėjimo teisės liudijimo registracijos veiksmus. Ieškovai nurodo, kad V. B. neturėjo jokių teisinių žinių, iškart priėmus globojamųjų vaikų vardu palikimą kartu su globotiniais išvyko į Didžiąją Britaniją, kurioje visi gyvena iki šiol.

Teismas pažymi, kad V. B., veikdama tuo metu nepilnamečių globotinių vardu, per įstatymo nustatytą terminą ėmėsi veiksmų, t.y. kreipėsi į notarą, kad būtų priimtas mirusiosios D. G. palikimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek ieškovai, tiek jų globėja dėl teisinių žinių stokos ir išvykimo į užsienį nepasirūpino, jog VĮ Registrų centre būtų užregistruotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis nepilnamečių ieškovų nuosavybės teisę į paveldėtą mirusios motinos turtą; be to tuo metu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notare dirbusi I. P. dėl nenustatytų priežasčių taip pat neperdavė informacijos apie palikimo priėmimą Testamentų registrui, todėl palikimo priėmimo faktas ir nebuvo oficialiai įregistruotas. Atitinkamai tik nuo 2007-10-31 pradėjęs dirbti trečiasis asmuo notaras V. Ž. pagrįstai 2016 m. vasario 17 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nesant duomenų apie palikimo priėmimo faktą. Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Teismas pritaria trečiojo asmens notaro V. Ž. pozicijai, kad tiek atlikto notarinio veiksmo – palikimo priėmimo fakto neįregistravimas Testamentų registre, tiek paveldėjimo teisės liudijimo neįregistravimas VĮ Registrų centre iš esmės sąlygojo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Ieškovai tokia teise pasinaudojo.

Nors teismas vertina aplinkybę, jog trečiojo asmens notaro V. Ž. veiksmais pagrįstai buvo išduotas 2016 m. vasario 17 d. liudijimas dėl palikimo perėjimo valstybei pagal tuo metu buvusią situaciją, tačiau kartu pažymi, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas nėra nei faktiškai, nei teisiškai ydingas, ir tai, kad 2007 metais nepilnamečių ieškovų vardu veikdama jų įstatyminė atstovė neįregistravo paveldėjimo teisės liudijimo pagal tuo metu galiojusią tvarką, nedaro 2007 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtu ir negaliojančiu. Aplinkybė, kad ieškovai neįregistravo paveldėjimo teisės liudijimo, vertintina kaip klaida, kurią sąlygojo pačių ieškovų nepilnametystė, teisinių žinių stoka ir ieškovų gyvenamosios vietos pakeitimas į kitą valstybę kartu su savo nuolatine globėja. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad ieškovų nuosavybės teisės į mirusios motinos D. G. turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą yra galiojančios (CK 4.47 str. 2 p.), tik jos nustatyta tvarka nebuvo išviešintos, todėl 2016 m. vasario 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu. Teismas sprendžia, kad ieškovai, būdami mirusiosios D. G. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, teisėtai ir pagrįstai siekia įregistruoti savo daiktines teises į paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nėra praleistas, todėl teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8, 5.9 str., CPK 178, 185 str.).

Patenkinus reikalavimą dėl 2016 m. vasario 17 d. palikimo parėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tenkintinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl jo pagrindu 2016 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto registre atliktos 3/21 dalių 147,84 kv.m. bendro ploto gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/21 dalis pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/21 dalis kitos paskirties inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Lietuvos valstybės vardu.

Ieškinio patenkinimo atveju ieškovai pateikė reikalavimą atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su tokiu reikalavimu nesutiko. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatuoja, kad ieškovų ieškinio pateikimą sąlygojo iš esmės abiejų šalių veiksmai to paties turto paveldėjimo procedūrose, dėl ko abi šalys patyrė išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai iš atsakovo, atstovaujančio valstybę, nepriteistinos. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad administruodamas paveldėtą turtą patyrė 29,72 Eur išlaidų (priežiūros priemonės, teisinės registracijos paslaugos ir registrų centro paslaugos) ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (58 b.l.). Pažymėtina, kad atsakovas neteikė priešinio reikalavimo atlyginti šias išlaidas iš ieškovų, todėl teismas vertina, kad netikslinga priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 17 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. 1-1614) ir panaikinti jo pagrindu 2016 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto registre atliktą 3/21 dalių 147,84 kv.m. bendro ploto gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/21 dalis pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/21 dalis kitos paskirties inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Lietuvos valstybės vardu.

Bylinėjimosi išlaidų ieškovams iš atsakovo nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.