Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant R. N., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. atstovui advokatui Š. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas pagal gautą pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau Institucijos) pareiškimą 2016-09-30 nutarimu iškėlė administracinę bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė) buvusiam vadovui G. B. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50⁶ str.. 1 d. Institucija pareiškime nurodė, kad Bendrovės vadovas G. B., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Institucijai, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Institucija vertino, kad Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metus, Bendrovė turto iš viso deklaravo už 9502,14 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 231186,63 Eur, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi, įregistruotų transporto priemonių neturi. Institucijos nuomone, jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl sprendė, kad savo neveikimu vadovas G. B. pažeidė kreditoriaus Institucijos interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), taip padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

G. B. įgaliotas atstovas advokatas Š. J. paaiškino, kad G. B. su jam pareikštu kaltinimu dėl nepateikimo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka. Visų pirma, anot atstovo, Institucija, būdama mokesčių administratoriumi, pati turėjo teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą G. B. vadovaujamai Bendrovei, jei tik konstatavo, kad tam yra pagrindai, tačiau to nedarė, bet siekia perkelti atsakomybę Bendrovės vadovui ir bausti jį administracine tvarka už esą neatliktą pareigą. Institucija neįrodė, kad G. B. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nes šioje byloje pateikė įrodymus tik apie įmonės turtą ir jos skolinius įsipareigojimus, tačiau neįrodė, kad skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai buvo pasibaigę. Antra, Institucija praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nes Institucijai apie galimai padarytą pažeidimą buvo žinoma nuo 2011 metų. Pažeidimas, kuriuo kaltinamas G. B., laikomas trunkamuoju, todėl asmuo administracine tvarka gali būti baudžiamas ne vėliau nei per 6 mėnesius po jo paaiškėjimo. Praleidus minėtus terminus administracinė teisena negalima.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar G. B. padarė vieną iš alternatyvių ATPK 50⁶ straipsnyje numatytų veikų – įmonės kreditorių teisių pažeidimą nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir ar jis baustinas už tokį pažeidimą, jei pažeidimas padarytas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, nes tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).

Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens G. B. įgaliotasis atstovas advokatas Š. J. teisingai pastebėjo, kad iš priedų prie Institucijos pareiškimo teismui matyti, jog mokesčių administratorius domėjosi Bendrovės turtine padėtimi jau 2016-02-18, ką įrodo informacija, paimta iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko (b. l. 13, 14). Vadinasi, Institucijai apie Bendrovės turinę padėtį vėliausiai tapo žinoma 2016-02-18, Institucija į teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo kreipėsi 2016-09-22, taigi akivaizdu, kad 6 mėnesių terminas yra praleistas. Kita vertus, svarbu pastebėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 straipsnio taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09). Šioje byloje Institucija nepateikė duomenų apie Bendrovės finansines ataskaitas ir duomenų apie pradelstus finansinius įsipareigojimus, o būtent įvertinus pradelstų įsipareigojimų santykį su bendrovės turto, įrašyto į balansą, verte, galima būtų spręsti dėl Bendrovės nemokumo. Institucija šiuo atveju neįrodinėjo trunkamojo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnyje, paskutinės padarymo dienos, todėl nėra galimybės nustatyti ne tik laiko, nuo kada pareiškėjui atsirado pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir tokios pareigos nevykdymo trukmė.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, G. B. kaltės klausimas nespręstinas.

Pastebėtina, kad šiuo metu Kauno apygardos teismas nagrinėja klausimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kas matoma iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taigi būtent šis teismas analizuoja bendrovės mokumo ar nemokumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.