Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės K. S. IĮ direktoriui K. S., atsakovės K. S. IĮ ir trečiojo asmens P. K. atstovui advokatui R. L.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Vingrad“, A. V. ir R. V., atstovaujamų advokatės Stanislavos K. B., ieškinį atsakovėms K. S. IĮ, atstovaujamai advokato R. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. K., atstovaujamam advokato R. L., dėl kelio servituto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovai, jų atstovė reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tada, kai įsigijo pastatus planuodami ateityje juose vykdyti kaimo turizmo veiklą, aplinkui teritorijoje veikiančių kitų įmonių nebuvo, vėliau, sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nebuvo aiškiai paaiškinta, kokio turinio servitutas bus nustatytas žemės sklype. Nurodė, kad atsakovės K. S. IĮ sunkiasvorės transporto priemonės, kurios be krovinio sveria apie 14-15 t, važiuoja servitutiniu keliu dideliu greičiu, keldamos triukšmą ir dulkes, kelia grėsmę teritorijoje žaidžiantiems jo ir svečių vaikams. K. S. IĮ įvairiomis priemonėmis savavališkai tvarko servitutinį kelią. Teismo posėdžių metu paklausus ieškovo A. V., ar sumažinus servitutinio kelio plotį iki 4 metrų ir nustačius, kad juo gali važiuoti tik lengvieji automobiliai iki 3,5 t svorio, atsakovė K. S. IĮ galėtų toliau vykdyti veiklą, ieškovas atsakė, jog negalėtų. Ieškovas informavo, kad svečiai į jo svečių namus atvyksta dažniausiai lengvaisiais automobiliais, tačiau būna ir autobusais, sunkesniais negu 3,5 t. Nurodė, kad negali paneigti, jog pačiam bus reikalinga malkas atvežti sunkesnėmis nei 3,5 t transporto priemonėmis, tačiau nesvarstė, kaip spręstų sunkiasvorės transporto priemonės įvažiavimo į teritoriją klausimą, jeigu būtų apribotas sunkesnių negu 3,5 t transporto priemonių įvažiavimas į teritoriją. Nurodė, kad į Saugaus eismo komisiją nėra kreipęsis, teritorija gyvenamąja zona nėra pripažinta.

Teismo posėdžių metu atsakovės K. S. IĮ direktorius, jos atstovas su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad teritorija, kurioje ieškovai vykdo apgyvendinimo ir poilsio paslaugų veiką bei gyvena, yra pramonės paskirties ir nuo pat to laiko, kai ieškovai įsigijo administracinius pastatus, nebuvo planuota pertvarkyti šią teritoriją į gyvenamąją zoną. Ieškovų gyvenama patalpa nėra VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip gyvenamasis namas.

Teismo posėdžių metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad kelio servitutas ieškovų nuomojamame valstybiniame žemės sklype buvo nustatytas tam, kad aplinkinių žemės sklypų valdytojai ir pastatų savininkai galėtų patekti į savo valdomus pastatus bei teritorijas, taip pat teritorijoje esančių inžinerinių įrenginių priežiūrą vykdančių bendrovių atstovai galėtų patekti prie objektų. Paaiškino, kad yra nurodytas bendras servituto plotas 1050 m², ir nors konkretus servitutinio kelio plotis nėra nurodytas ir pažymėtas žemės sklypų plane, tačiau šį matmenį galima nustatyti iš bendro ploto. Atstovas paaiškino, kad kompetentingas Nacionalinės žemės tarnybos specialistas prieš teismo posėdį pagal servituto bendrą plotą ir žemės sklypo plane nurodytą mastelį apskaičiavo, kad ieškovų servitutinis kelias yra 6-9 m pločio. Ieškovams perkant administracinius pastatus, konkretūs žemės sklypuose numatyti apribojimai ir neturėjo būti aptarti su ieškovais, kadangi tuo metu žemės sklypai dar nebuvo suformuoti. Vėliau parengus detaliuosius planus ir suformavus valstybinės žemės sklypus, žemės sklypų planuose, atsižvelgiant į nusistovėjusį kelią, buvo pažymėtas servitutinis kelias. Atstovas taip pat nurodė, kad ieškovų reikalavimai galėtų būti tenkinami tik jeigu visi servitutinio kelio naudotojai su reikalavimais pakeisti servituto turinį sutiktų. Šiuo atveju, nesant servituto naudotojų sutarimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus ir apriboti kitų asmenų judėjimo teisę, kadangi kokiu nors kitu keliu patekti prie aplinkinių žemės sklypų ir pastatų galimybės nėra, servituto nustatymo būtinybė nėra išnykusi.

Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovas su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nėra jokių kitų kelių patekti prie trečiojo asmens valdomų pastatų ir teritorijos, komercinės veiklos trečiasis asmuo neplanuoja nutraukti, ketina ją dar plėsti, jo veikla yra vykdoma komercinės paskirties teritorijoje, kuri yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. pagal pirkimo – pardavimo sutartis iš UAB „Skuodo agrochemija“ 2003 m. balandžio 11 d. įsigijo du administracinius pastatus bei 2003 m. gegužės 9 d. pagalbinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartyse (1 punktuose) nurodyta, kad žemės sklypas neregistruotas, pirkėjui A. V. ne konkurso būdu bus išnuomotas žemės sklypas (dalis) prie pastatų, reikalingas statinių eksploatacijai.

2004 m. spalio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu (10.2 punktas) A. V. pasirašytinai sutiko su žemės sklypui (duomenys neskelbtini), 9009 m², nustatytais žemės servitutais – kelio servitutu – teise važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – 1050 m².

2005 m. kovo 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1108 (įsakymo 4 punktu) priimtas sprendimas dėl 0,9009 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), 79 metų laikotarpiui įsakymo priede nurodytai paskirčiai išnuomojimo ieškovui A. V., ieškovui išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (įsakymo priedo 7 punktas), žemės naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui (įsakymo priedo 8 punktas), nustatyti žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – 1050 m² (įsakymo priedo 14 punktas).

2005 m. gegužės 3 d. ieškovas A. V. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N75/05-0021, pagal kurią 79 metų laikotarpiui ieškovui išnuomotas valstybinis žemės sklypas, Luknių k. v., esantis (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 8 punkte nurodyta, kad ieškovo išnuomotame žemės sklype nustatyti žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – 1050 m².

VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, 2012 m. birželio 14 d. ieškovas A. V. įsteigė UAB „Vingrad“, kurios veikslo tikslai – svečių namai, viešasis maitinimas, maisto gamyba, maisto prekyba, apnakvyndinimas, patalpų nuoma ir kt.

Pagal 2017 m. gegužės 2 d. pažymos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2017-422-PS)-331 duomenis, ieškovų A. V., R. V. ir jų šeimos (nepilnamečių vaikų) gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, 2008 m. vasario 4 d. įsteigta K. S. IĮ, kurios viena iš veiklos rūšių – krovinių vežimas keliais. 2012 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu K. S. IĮ įsigijo pastatą – sandėlį – angarą, esantį (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenų bazės išrašo duomenimis, K. S. IĮ vardu registruotas krovininis automobilis virš 12 t SCANIA, R. 480.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo ir 2016 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15SŽN-96-(14.15.62.) duomenimis, trečiajam asmeniui P. K. 49 metų laikotarpiui išnuomotas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl ieškovų nuomojamame valstybiniame žemės sklype (tarnaujančiam daiktui) administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinio. Ieškovai prašo teismo sprendimu pakeisti servituto turinį sumažinant servitutinio kelio plotą iki 4 m bei įvedant apribojimą, kad šiuo keliu galėtų važiuoti tik lengvieji automobiliai iki 3,5 t svorio, kadangi esamu servitutiniu keliu važiuojančios transporto priemonės trukdo ieškovams vykdyti verslą svečių namuose, kelia grėsmę ieškovų ir svečių vaikų saugumui. Atsakovai ir trečiasis asmuo su šiais ieškovų reikalavimais nesutinka motyvuodami tuo, kad, tenkinus ieškovų reikalavimus, būtų nepagrįstai apribota jų ir kitų servitutinio kelio naudotojų galimybė patekti prie jų nuosavybės ar kita teise valdomų objektų, kadangi kitų kelių, leidžiančių patekti prie objektų nėra. Tokiu būdu, servitutinio kelio naudotojams bus užkirsta galimybė naudotis savo turtu ir vykdyti bei plėsti verslą.

Dėl servituto pakeitimo ir jo turinio nustatymo

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

CK 4.112 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Spręsdamas dėl servituto konkretaus turinio teismas privalo įvertinti viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto paskirtį, savybes, jų naudojimo pagal paskirtį poreikius.

Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

Šioje byloje nustatyta, kad administraciniu aktu – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu – valstybiniame žemės sklype (tarnaujantis daiktas), kuris yra išnuomotas ieškovui A. V., yra nustatytas kelio servitutas, sudarantis galimybę neapibrėžtam naudotojų ratui privažiuoti prie aplinkiniuose žemės sklypuose esančių jiems nuosavybės ar kitokia teise priklausančių pastatų ir kitų objektų. Ieškovui A. V. išnuomoto valstybinės žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – komercinis. Pagal teismo posėdžiuose ieškovų pateiktus žodinius paaiškinimus ir rašytinius bylos duomenis nustatyta, kad ieškovų svečių namai įkurti ir ieškovė UAB „Vingrad“ vykdo verslą bei ieškovai A. V., R. V. su šeima gyvena Statybininkų gatvės, Skuodo mieste, pramoninėje zonoje, kuri iki šiol nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta gyvenamąja (ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nėra kreipęsis į atitinkamas institucijas ir teritorija nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta gyvenamąja zona).

Į bylą atsakove ieškovų iniciatyva įtraukta K. S. IĮ, kuri yra verslo subjektas ir kurios pagrindinė veikla – krovinių vežimas keliais – nuosavybės teise valdo pastatus, esančius aplinkiniame valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir į juos turi teisę patekti. Pagal proceso dalyvių žodinius paaiškinimus ir byloje surinktus bei ištirtus rašytinius įrodymus (tarp jų ir ieškovų į bylą pateiktas fotonuotraukas bei vaizdo įrašus) nustatyta, kad K. S. IĮ naudojasi servitutiniu keliu, tam, kad galėtų patekti prie nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių Statybininkų g. 14 A, kuriuose įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Servitutiniu keliu važiuoja ir K. S. IĮ transporto priemonės, sunkesnės, nei 3,5 t (VĮ Regitra duomenimis, K. S. IĮ vardu registruotas krovininis automobilis virš 12 t SCANIA) bei lengvieji automobiliai.

Byloje nustatyta, kad kitų būdų (nesinaudojant servitutiniu keliu) patekti prie aplinkinių žemės sklypų ir pastatų bei objektų K. S. IĮ bei kitų aplinkinių žemės sklypų ir juose esančių objektų savininkai bei valdytojai šiuo metu neturi. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimo nustatyti, kad kelio servitutas (duomenys neskelbtini), yra 4 m pločio ir teisė asmenims, tarp jų ir K. S. IĮ, važiuoti per teisės naudotojo A. V. žemės sklypą yra tik lengvaisiais automobiliais iki 3,5 t svorio patenkinimas reikštų, kad tiek atsakovės K. S. IĮ, tiek ieškovų ir kitų asmenų transporto priemonės, kurios yra ne lengvieji automobiliai ir yra 3,5 t svorio ar sunkesnės, prarastų galimybę patekti į aplinkinius žemės sklypus bei privažiuoti prie juose esančių statinių ir kitų objektų. Tam, kad ši galimybė būtų atkurta, reikėtų įrengti kitą tinkamą naudoti kelią. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovų nurodomas Skuodo miesto savivaldybės 2011 m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) pramoninės zonos detaliajame plane numatytas ir suprojektuotas priešgaisrinis privažiavimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki K. S. IĮ pastato angaro (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra įrengtas ir tinkamas naudojimui, visiškai nėra aišku, kada ir ar apskirtai šis priešgaisrinis kelias bus įrengtas pagal planą ir tinkamas naudoti važiavimui įvairiomis transporto priemonėmis bei ūkio subjektų vykdomai veiklai. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šiuo metu Statybininkų gatvės pramoninėje zonoje detaliajame plane suplanuotų kelių (tarp jų ir ieškovų nurodomo priešgaisrinio kelio) tiesimas nenumatomas.

Esant tokioms aplinkybėms, servituto turinio pakeitimas pagal ieškovų reikalavimus reikštų nepagrįstą kitų savininkų bei valdytojų nuosavybės ir kitų teisių ribojimą. Teismo posėdžių metu pats ieškovas A. V. pripažino, kad nustačius, jog servitutiniu keliu gali važiuoti tik lengvieji automobiliai iki 3,5 t svorio, atsakovė K. S. IĮ nebegalėtų toliau vykdyti veiklos, tačiau nurodė, kad jo patiriami sunkumai ir nepatogumai (kaip nurodo ieškovai, sunkiasvorės transporto priemonės kelia triukšmą, dulkes, gadina kelio dangą, nepaiso saugaus eismo greičio, gresia svečių ir ieškovų mažamečių vaikų saugumui) yra didesni. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo prašantis pakeisti servituto turinį patiria tam tikrą sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės ir kitas teises, nėra pakankamas pagrindas varžyti kitų asmenų nuosavybės ar kitas teises. Ieškovai, kaip verslininkai, kuriems yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo standartai, vykdydami verslą ir gyvendami ne gyvenamojoje, o pramonės zonoje, patys privalo prisiimti su tuo susijusią riziką ir imtis priemonių užtikrinti tiek į svečių namus atvykstančių svečių, tiek savo mažamečių vaikų saugumą. Ieškovai nurodė, kad atsakovės sunkiasvorės transporto priemonės kelia triukšmą, tačiau nepateikė įrodymų (triukšmo tyrimo protokolų ir kt. dokumentų), kad atsakovės transporto priemonių keliamo triukšmo lygis viršija teisės aktais nustatytą didžiausią leistiną ekvivalentinį bei maksimalų garso lygį, juolab, kad, kaip jau minėta aukščiau, ieškovai verslą vykdo ir gyvena pramonės zonoje, kurioje teisės aktais maksimalūs triukšmo lygiai decibelais yra nustatyti didesni, negu gyvenamojoje zonoje. Nesutiktina ir su ieškovų nurodomu argumentu, kad atsakovė K. S. IĮ gadina kelio dangą, kadangi bylos duomenimis (pačių ieškovų pateiktais video įrašais) nustatyta, kad pati atsakovė K. S. IĮ servitutinio kelio dangą įvairiomis priemonėmis (kelio dangą padengiant skalda, duobes ekskavatoriais ir įmonės darbininkams užpildant šaldyto asfalto medžiaga) ir tvarko, o būdama kelio servituto naudotoja, turi tokią teisę. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad svečiai į svečių namus atvyksta ir autobusais, sunkesniais negu 3,5 t, nurodė, kad negali paneigti, jog pačiam bus reikalinga malkas atvežti sunkesnėmis nei 3,5 t transporto priemonėmis, tačiau nesvarstė, kaip spręstų sunkiasvorių transporto priemonių įvažiavimo į teritoriją klausimą. Taigi, tenkinus ieškovų reikalavimą dėl apribojimo sunkiasvorėms transporto priemonėms važiuoti servitutiniu keliu įvedimo, pačių ieškovų, kaip savininkų, teisės būtų apribotos.

Nesutiktina ir su ieškovų nurodomu argumentu, kad nustatant kelio servitutą administraciniu aktu, nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, kadangi nebuvo fiksuotas kelio plotis, todėl laikytina, kad servitutas yra mažiausias ir kelias yra 4 m pločio. Pažymėtina, jog tiek 2004 m. spalio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (jo 10.2 punkte), su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintas ieškovas A. V., tiek 2005 m. kovo 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme Nr. 13.6-1108 (įsakymo priedo 14 punktas), kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo ieškovui A. V., 2005 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N75/05-0021, sudarytoje su ieškovu A. V., buvo nurodyta, kad ieškovo išnuomotame žemės sklype nustatyti žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio bendras plotas yra 1050 m², susipažindamas su šiais dokumentais ir juos pasirašydamas ieškovas A. V. dėl nustatyto kelio servituto ir jo turinio nereiškė pretenzijų (tą pats ieškovas pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu). Teismo vertinimu, minėti dokumentai patvirtina, kad nustatant kelio servitutą administraciniu aktu, servituto turinys buvo nustatytas – nurodyta servituto rūšis (kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nurodytas servituto bendras plotas 1050 m². Tai, kad minėtuose dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus servitutinio kelio plotis, nereiškia, kad jo negalima apskaičiuoti ir nustatyti pagal dokumentuose nurodytą servituto bendrą plotą. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pagal nurodytą servituto bendrą plotą ir žemės sklypo planuose nurodytą mastelį galima nustatyti, kad ieškovų servitutinis kelias yra 6-9 m pločio. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nustatant kelio servitutą administraciniu aktu, buvo konkrečiai nustatytas jo turinys ir teismas neturi pagrindo pagal ieškovų reikalavimą teismo sprendimu nustatyti, jog laikytina, kad servitutas yra mažiausias ir kelias yra 4 m pločio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ieškovų prašomų reikalavimų tenkinimas neatitiktų teisingumo principo, kadangi būtų pažeistos kitų servituto naudotojų teisės, o iš ne teisės teisė negali atsirasti. Ieškovų prašomų apribojimų įvedimas servitutiniame kelyje taip pat neatitiktų protingumo kriterijaus, kadangi nenustatyta kitų būdų (kelių), kuriais aplinkinių žemės sklypų naudotojai galėtų patekti prie jų objektų ir neįvertinta, kaip patys ieškovai vykdydami komercinę veiklą ar tenkindami šeimos poreikius šiuos apribojimus vykdytų, jeigu būtų būtina servitutiniu keliu važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms (pvz., svečių autobusams ir krovininėms transporto priemonėms). Kelio servituto nustatymo ieškovų nuomojamame valstybiniame žemės sklype būtinybė nėra išnykusi ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pakeisti servituto turinį ieškovų prašomu turiniu nepažeidžiant kitų asmenų (servituto naudotojų) teisių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimai dėl administraciniu aktu nustatyto servituto turinio pakeitimo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovų ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovų klausimas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė K. S. IĮ patyrė šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 1540 Eur išlaidų už atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį surašymą, atstovavimą 3 teismo posėdžiuose (2017 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitai Serija LAT Nr. 918367 bei Serija LAT Nr. 918368, 2017 m. gruodžio 1 d. patikslinta detalizuota pažyma bei advokato R. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, pagal atsakovės atstovo advokato pateiktą išlaidų detalizavimą advokato nustatytas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas atitinka bylos sudėtingumą ir kitus rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, atsakovės elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei K. S. IĮ priteistinos jos turėtos 1540,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Trečiasis asmuo P. K. patyrė šias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą (2017 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 877599, 2017 m. rugsėjo 12 d. detalizuota pažyma). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, trečiojo asmens elgesys proceso metu buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai iš ieškovų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui P. K. priteistinos jos turėtos 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti

Iš ieškovų lygiomis dalimis taip pat priteistinos 5,56 Eur teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Vingrad“, juridinio asmens kodas 302801722, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 513,33 Eur (penki šimtai trylika eurų ir trisdešimt trys euro centai) atsakovei K. S. IĮ, juridinio asmens kodas 301537668, jos turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovų A. V., R. V., UAB „Vingrad“ lygiomis dalimis iš kiekvieno po 100,00 Eur (vienas šimtas eurų) trečiajam asmeniui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovų A. V., R. V., UAB „Vingrad“ lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1,85 Eur (vienas euras ir aštuoniasdešimt penki euro centai) valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Valstybei priteista suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.