Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-59/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-26
Bylos Nr.: 1A-59/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys
Nuteistasis: D. K.
Nukentėjusysis: G. V.
Advokatai: Rimas Andrikis

Kategorijos

1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-59/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.,1.1.8.1.1.,1.2.14.5.2,1.2.14.7.2,1.2.18.7,1.2.18.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,nuteistajam D. K.,nukentėjusiajam G. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 219 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. bei nuteistas:

- pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 182 str. 2 d.: už G. V. turto įgijimą apgaule - laisvės atėmimu trejiems metams, už S. V. turto įgijimą apgaule – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams, už turtinės prievolės valstybei išvengimą – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 184 str. 2 d.: už UAB (duomenys neskelbtini) 209 775, 68 Lt vertės turto iššvaistymą – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, už UAB (duomenys neskelbtini) 789 199, 56 Lt vertės turto iššvaistymą – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., 2 p. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. K. pagal BK 183 str. 2 d. dėl UAB (duomenys neskelbtini) 70 225,95 Lt vertės turto pasisavinimo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. V., S. V. ir J. B. civiliniai ieškiniai atmesti.

Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., iš nuteistojo D. K. valstybės naudai priteista 113,50 Lt (šimtas trylika litų, penkiasdešimt centų) proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) turtą:

2003 m. gruodžio 29 d., nenustatytą valandą, nenustatytoje vietoje, pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, pardavęs melžimo įrangą ir pagal 2002-01-03 kasos išlaidų orderį gavęs 8000 Lt, pagal 2002-05-03 kasos išlaidų orderį gavęs 7000 Lt, pagal 2003-01-04 kasos išlaidų orderį gavęs 10 726 Lt, pagal 2003-09-22 kasos išlaidų orderį gavęs 8000 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 33 726 litus.

Be to D. K. nuteistas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotą sutartį Nr. 105 dėl žemės sklypo, esančio Latvijos Respublikoje, Jūrmaloje, Lasi Buldari, pirkimo iš Latvijos Respublikos bendrovės SIA(duomenys neskelbtini), už 290 000 eurų (1001312 Lt), iš UAB(duomenys neskelbtini), per keturis kartus 2005-09-06, 2005-10-11, 2005-11-15 bei 2005 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną, paėmė po 197 299,89 Lt, - iš viso 789 199,56 Lt ir šį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą iššvaistė.

Be to jis 2003 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini)., suklastojo 2003-12-29 PVM sąskaitą faktūrą(duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą, t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB(duomenys neskelbtini), kodas(duomenys neskelbtini), atliko statybos darbų už 209 775,68 Lt, nors realiai šių darbų nurodyta bendrovė neatliko, ir sumokėdamas UAB (duomenys neskelbtini) už darbus 209 775,68 Lt, tyčia iššvaistė svetimą, jo žinioje buvusį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą – 209 975,68 litus. Be to jis šiuos suklastotus dokumentus panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, o būtent: 2003 m. gruodžio 29 d., nenustatytoje vietoje ir laiku, suklastojo 2003 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, į ją įtraukė 2003-12-29 PVM sąskaitos faktūros(duomenys neskelbtini) duomenis apie neva UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtą 31 999,69 Lt pirkimo PVM, t.y. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio mėnesį įsigydama prekes bei paslaugas sumokėjo 42 322 Lt pirkimo PVM, nors realiai turėjo būti deklaruota 10 322 Lt pirkimo PVM, ir 2003-12-29 pateikė šią deklaraciją Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip neteisėtai padidino PVM atskaitą, tuo sumažindamas mokėtiną PVM į biudžetą, ir, nesumokėdamas į biudžetą priklausančių mokesčių, apgaule išvengė didelės vertės – 32 000 Lt turtinės prievolės valstybei.

Be to jis laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. nenustatytoje vietoje apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą didelės vertės G. V. turtą – 72 700 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyse nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą G. V. turtą - pinigus, 2005 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė su ūkininku G.V. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP-09-020905 dėl melžimo aikštelės EGLUTĖ 2/4 konstrukcinės dalies dvigubo cinkavimo komplekto, automatinės plovimo mašinos TURBOSTAR, vandeninio vakuumo siurblio, 8 melžimo aparatų CLASSIC su patentuotais silikoniniais STIMUROL melžikliais, 8 pulsatorių CONSTANT 60/40 komplektų su laikikliais, 8 komplektų pieno ir vakuumo žarnos melžimo aparatams įsigijimo, bendros 51 896,40 Lt vertės ir pirkimo - pardavimo sutartį Nr.PP-10-020905 dėl srutų maišymo ir ištraukimo sistemos su elektros varikliu komplekto pardavimo, bendros 54 543,14 Lt vertės (bendra abiejų sutarčių kaina 106 439,54 Lt), o G.V. 2005-10-05 avansu, pagal pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. (duomenys neskelbtini) , sumokėjus 26 000 Lt ir 2005-11-07 mokėjimo pavedimu pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 46 700 Lt, t.y. viso sumokėjus 72 700 Lt, jis sutartyse nurodytų įrenginių nepateikė ir taip apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo didelės vertės svetimą G.V. turtą – 72 700 litus.

Be to jis laikotarpyje nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. kovo 7 d., apgaule nenustatytoje vietoje UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą didelės vertės S. V. turtą - 61 596 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą S. V. turtą - pinigus, 2005 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini)vardu sudarė sutartį Nr.PA-01-170205 su ūkininku S. V. dėl uždaro tipo pieno šaldytuvo "KRYOS" 4200 ir srutų laikymo rezervuaro DSSV 1,95/14,45/3,25 319 kubinių metrų pardavimo, bendros 124 135,96 Lt vertės, o S.V. 2005-03-07 pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 61 596 Lt už srutų laikymo rezervuarą, jis nurodyto įrenginio nepateikė ir taip apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo didelės vertės svetimą S.V. turtą – 61 596 litus.

Be to jis 2006 m. vasario 24-27 dienomis nenustatytoje vietoje apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo svetimą J. B. turtą – 20 425,80 Lt, o būtent: žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą J. B. turtą - pinigus, 2006 m. vasario 24 d. UAB(duomenys neskelbtini) vardu sudarė sutartį Nr.PA-16-240206 su ūkininku J. B. dėl uždaro tipo pieno šaldytuvo "KRYOS" 1710 pardavimo, bendros 40 851,60 Lt vertės, o J.B. 2006-02-27 pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)sumokėjus jam 20 425,80 Lt, jis nurodytų įrenginių nepateikė ir taip apgaule UAB(duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą J.B. turtą –20 425,80 litus.

Be to D. K. 2002-2003, 2005 metais organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2002 metais pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, t. y. iš ūkininko V. I. 2002-01-03 pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 8000 Lt ir 2002-05-03 pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 7000 Lt, už vėliau, t.y. 2003-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, parduotą melžimo įrangą, gautų sumų neįformino kasos pajamų orderiu ir neįtraukė į UAB(duomenys neskelbtini) apskaitos registrus ir šiuos pinigus panaudojo be apskaitos,

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 -6 straipsnio 2 dalį - apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras: 2002-12-12 GDB(duomenys neskelbtini), 2002-12-16(duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)mokėjo už paslaugas 41 477 (25252+16225) Lt, iš jų 6327 (3852+2475) Lt PVM, UAB(duomenys neskelbtini), kodas(duomenys neskelbtini), bei kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo direktorius A. B., nors UAB (duomenys neskelbtini) šiuose dokumentuose minimų paslaugų neatliko, A.B.UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo,

2003 metais pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, o būtent: iš ūkininko V. I. 2003-01-04 pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 10 726 Lt, 2003-09-22 pagal kasos išlaidų orderį avansu gavęs 8000 Lt, už vėliau, t.y. 2003-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą(duomenys neskelbtini) ūkininkui V. I. už 59 224,20 Lt, iš jų 9034,20 Lt PVM, parduotą melžimo įrangą, gautų sumų neįformino kasos pajamų orderiu ir neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus ir šiuos pinigus panaudojo be apskaitos,

2005 metais pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 - 6 straipsnio 2 dalį, t.y. apskaitoje panaudojo 2006 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, be numerio, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė ūkininkui G.V. prekes pagal 2005-09-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.PP-09-020905 ir Nr. PP-10-02-09-05 už 106 439,54 Lt, nors realiai prekės G.V. parduotos nebuvo,

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 -19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka" 1 dalį panaudodamas žinomai suklastotą sutartį Nr. 105 dėl žemės sklypo, esančio Latvijos Respublikoje, Jūrmaloje, Lasi Buldari pirkimo iš Latvijos Respublikos bendrovės SIA(duomenys neskelbtini), ir šios žinomai suklastotos sutarties pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 2005-09-06 paėmė 197 299,89 Lt, 2005-10-11 paėmė 197 299,89 Lt, 2005-11-15 paėmė 197 299,89 Lt, 2007 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną, paėmė 197 299,89 Lt, o viso iš kasos paėmė 789 199,89 Lt ir neišsaugojo kasos dokumentų, kurių pagrindu šią sumą nurašė iš kasos,

dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2002-2003 m., 2005 m. veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

Be to jis, pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2006-01-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė 2006 m. sausio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą Nr. 1, kurioje nurodė, kad jo įmonė turi sumokėti 29 066 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, tačiau jų nesumokėjo po to, kai 2006-02-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.34)-3-2701 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 30 dienų, iki 2006 m. kovo 17 d.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, mano, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir prašo jį panaikinti, nes teismo išvados nuosprendyje neatitinka bylos faktinių aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neteisingą bausmę, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Apeliantas sutinka su ta apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis išteisintas pagal BK 183 str. 2 d. ir šios nuosprendžio dalies neskundžia.

Žemesnės instancijos teismas

D. K. apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad jis iš V. I. per keletą kartų grynais gavo 33 726 Lt, tačiau teigia, jog šie pinigai buvo gauti pagal jo (D. K.) išrašytus kasos pajamų orderius.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo ne tik UAB (duomenys neskelbtini)direktorius, bet ir kasininkas, todėl pagal pareigas galėjo disponuoti įmonės grynaisiais pinigais. Nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 183 str., nes apeliantas pinigų nepasisavino ir jų nepanaudojo savo poreikiams tenkinti, o juos panaudojo išimtinai bendrovės poreikiams tenkinti. Finansinėje apskaitoje pinigai buvo iš dalies apskaityti, tačiau neįtraukti į atskirus registrus. Dėl šios nusikalstamos veikos, apelianto nuomone, jis turi būti išteisintas.

Apeliantas pripažįsta padaręs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, tačiau ši veika buvo padaryta dėl aplaidumo, todėl perkvalifikuotina iš BK 222 str. 1 d. į BK 223 str. 1 d.

Pasak apelianto, teismo išvados dėl 209 775,68 Lt vertės turto, priklausiusio UAB (duomenys neskelbtini), išvaistymo yra neteisingos, nes šių nusikalstamų veikų jis nepadarė. Metalo lankstymo paslaugas realiai atliko UAB(duomenys neskelbtini), nes UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo pati pasigaminti gaminių. Apeliantas sutinka, kad šių atliktų darbų kaina buvo didelė, tačiau nurodo, jog tokia kaina buvo sutarta derybomis, o jokia kita įmonė tokių darbų atlikti nepasiūlė. Byloje nėra duomenų apie realią tokio pobūdžio darbų rinkos kainą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai ir pagamino gardų pertvaras. Nors apskaitos dokumentuose nurodyti ne tie darbai, kuriuos realia atliko UAB(duomenys neskelbtini), tačiau bet kokiu atveju pinigai buvo sumokėti minėtai įmonei už jos atliktus darbus. Todėl negalima teigti, kad jie buvo iššvaistyti. Byloje apklaustas administratorius V. K. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pretenzijų D. K. dėl atliktų darbų ir atsiskaitymų su UAB(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) realiai sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 209 775,68 Lt. Nustačius, kad už UAB (duomenys neskelbtini)suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini)visiškai atsiskaitė ir svetimo turto neiššvaistė, apeliantas, jo nuomone, turi būti išteisintas pagal BK 182 str. 2 d. dėl 32 000 Lt užvaldymo išvengiant turtinės prievolės valstybei.

Nuteistasis D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 789 199,56 Lt, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) ir skirtų pirkti žemės sklypą Latvijoje iš bendrovės(duomenys neskelbtini), iššvaistymo. Pasak apelianto, dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti išteisintas, nes jam nebuvo žinoma apie tai, kad sutartis su SIA (duomenys neskelbtini) buvo suklastota. Byloje nustatyta, kad ši bendrovė buvo įregistruota, vykdė savo veiklą, pas apeliantą buvo atvykęs ir įmonės vadovas, todėl nuteistajam D. K. nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo. Apeliantas pats tapo nusikalstamos veikos auka ir iš jo buvo išvilioti pinigai apgaulės būdu. Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad minėta įmonė buvo įsteigta tikslu daryti nusikalstamas veikas. Iš UAB(duomenys neskelbtini) akcininko V. K. parodymų matyti, kad apeliantas tikrai norėjo pirkti žemės sklypus iš minėtos įmonės.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada dėl apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyto G. V. turto, kurio vertė 72 700 Lt. Skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad prieš sudarydamas sutartį su G. V. apeliantas neketino jos vykdyti. Priešingai, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad sutartis buvo pradėta realiai vykdyti, tačiau nebaigta. Šias aplinkybes patvirtino ir pats G. V., kuris teigė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini)buvo atvežti vamzdžių galai, vandens vakuuminis siurblys, aikštelės dalis, plovimo mašina ir kt. Šią įrangą atvežė V.. Liudytojai V. T. ir A. S. taip pat patvirtino, kad sutartis buvo pradėta vykdyti, todėl teismo padaryta išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas teigia, kad ta aplinkybė, jog sutarties sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini)neturėjo G. V. užsakytos įrangos neduoda pagrindo teigti, kad sutartis nebūtų buvusi įvykdyta. Užsakyta įranga būtų buvusi sukomplektuota iš atskirų dalių ir pateikta užsakovui. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. V. šiuo metu yra kilę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturi nieko bendro su baudžiamąja byla. Kadangi G. V. pasirašė sąskaitas – faktūras, prekės ir paslaugos buvo suteiktos (nors ir ne visiškai kokybiškos), todėl apelianto veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties nėra.

Pasak apelianto, nepagrįstas Panevėžio apygardos teismo teiginys, kad jis iš S. V. apgaulės būdu įgijo 61 596 Lt, kurie buvo sumokėti už srutų laikymą rezervuare, tačiau D. K. jokių veiksmų nevykdė ir jau sudarydamas sutartį žinojo, kad sutarties sąlygos nebus vykdomos. Tačiau, pasak apelianto, liudytojas Ž. P. patvirtino, kad jis domėjosi ir buvo susitikęs su Vokietijos įmonės, gaminančios rezervuarus, atstovais. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad apeliantas iš anksto žinojo, jog sutartis nebus vykdoma. Iki pat bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, todėl ir įsipareigojimus S. V., prisiimtus minėta sutartimi, būtų įvykdžiusi.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo išvadomis dėl sukčiavimo J. B. atžvilgiu. Pasak D. K., įsipareigojimų J. B. pateikti sutartyje numatytas prekes (šaldytuvus) neįvykdė todėl, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nėra jokių duomenų, kad būtų imtasi priemonių sutarčiai su J. Baronu įvykdyti, o pinigai buvo įgyti apgaule. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju jis neturėjo tikslo pasisavinti J. Barono pinigus ir jam galėtų būti taikoma tik civilinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 222 str. 1 d. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Panevėžio apygardos teismo išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini)apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo yra neteisinga. D. K. skunde pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne visai teisingai, tačiau ne apgaulingai, o aplaidžiai. Pasak apelianto, jis nesiekė tyčia įrašyti neteisingus duomenis į apskaitos dokumentus, tačiau tai padarė elgdamasis nerūpestingai. Skunde pažymima, kad buhalterinę apskaitą tvarkė samdomas įmonės buhalteris.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, UAB(duomenys neskelbtini) neatliko paslaugų, kurias atlikti buvo sutarusi su UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad ši nustatyta aplinkybė nepaneigia atliktų darbų realaus įvykdymo, nes įmonė gali teikti ne vien tas paslaugas, kurias teikia įprastai. D. K. mano, jog gali būti, kad asmuo, pasirašęs dokumentus už UAB (duomenys neskelbtini), dirbo ne pagal darbo sutartį, tačiau jis neabejojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikia įgaliotas asmuo, nes paslaugos realiai buvo gautos, pinigai sumokėti.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su Panevėžio apygardos teismo išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo nesumokėtos dėl tyčinių D. K. veiksmų iššvaistant bei pasisavinant UAB (duomenys neskelbtini)pinigus.

Pasak apelianto, pinigai buvo nesumokėti todėl, kad jų nebuvo. Nenustačius dėl kokių priežasčių jų nebuvo, negalima asmens nuteisti pagal BK 219 str. 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, jos turtas buvo areštuotas ir iškelta bankroto byla, todėl ir nebuvo galimybės sumokėti pinigų į biudžetą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad D. K. bendrovės apskaitą tvarkė apgaulingai siekdamas užvaldyti labai didelės vertės įmonės turtą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes, pasak apelianto, jis nuteistas ne už tai, kad siekė užvaldyti įmonės turtą, o už turto iššvaistymą. Nepagrįsta ir teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis D. K. veikė iš savanaudiškų paskatų, nes pačiame nuosprendyje pasakyta, kad jis veikė įmonės interesais, todėl tokių griežtų bausmių skyrimas yra neteisingas.

Apelianto nuomone, už visas nusikalstamas veikas skirtos bausmės yra per griežtos. Teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmei individualizuoti aplinkybes, skyrė vien tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes bei neteisingai jas subendrino. Teismas skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nesivadovavo BK 61 str. nuostatomis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., teismas paskyrė atitinkamai 4 metų ir 6 mėnesių bei 5 metų ir 6 mėnesių bausmes, kai tuo tarpu bausmės už tokią nusikalstamą veiką vidurkis yra 3 metai ir 6 mėnesiai. Teismas, pasak apelianto, nenurodė, kurioms paskirtoms bausmėms taikė bausmių bendrinimo būdą - apėmimą, o kurioms – dalinį sudėjimą.

Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantas turi nepilnamečių vaikų, vienas išlaiko šeimą, dirba, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, žalos atlyginimo bendrovei klausimai yra išspręsti taikos sutartimi, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir D. K., nukentėjusiesiems žala yra atlyginta. Teismas netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas ir neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau teistas ar administracine tvarka baustas nebuvo, turi pastovų darbą, gyvena su šeima ir ją išlaiko.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 219 str. 1 d. ir dėl šių nusikalstamų veikų jį išteisinti, nuosprendžio dalį, kuria apeliantas nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., pakeisti ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 223 str. 1 d. bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Taip pat skundžiama nuosprendžio dalis, kuria D. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeista į suėmimą.

Pasak apelianto, teismas neturėjo pagrindo pakeisti kardomosios priemonės, nes nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir todėl negali būti vykdomas. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas pakeisti kardomąją priemonę. Teismas tik formaliai nurodė pagrindą – griežtą bausmę ir nenurodė, kodėl teismui paskyrus bausmę būtina keisti kardomąją priemonę į sunkesnę.

Apeliantas pažymi, kad anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti jis nėra pažeidęs, visada atvykdavo į teismo posėdžius, laikėsi nustatyto rėžimo, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas pakeisti kardomąją priemonę yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

D. K. skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria apeliantui kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas buvo paduotas ginčijant kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei dėl paskirtųjų bausmių. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas apelianto D. K. 2010 m. sausio 18 d. prašymas atšaukti apeliacinio skundo dalį dėl kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nagrinėti tik apeliacinio skundo dalį dėl neteisingai paskirtų bausmių. Tačiau, kaip matyti iš D. K. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, jis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, o būtent tai, kad jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi normalia ūkine veikla, o nusikalstamų veiksmų požymius formaliai atitinkantys veiksmai buvo padaryti dėl susiklosčiusios sunkios įmonės finansinės padėties. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako dėl visų D. K. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis dėl 209 775,68 Lt didelės vertės turto, priklausančio UAB(duomenys neskelbtini), iššvaistymo nuteistas nepagrįstai. Pasak apelianto, nors apskaitos dokumentuose nurodyti ne visai tie darbai, kuriuos atliko UAB(duomenys neskelbtini), tačiau, pasak nuteistojo, bylos duomenimis nėra paneigiamas jo aiškinimas, jog pinigai UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti už realiai atliktus darbus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad D. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina per didelė kaina, sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) už gyvulinių gardų gamybą. Pasak nuteistojo, teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai UAB (duomenys neskelbtini)suteikė gardų gaminimo paslaugas, apelianto vadovaujama įmonė neturėjo galimybių pati atlikti tokio pobūdžio darbų, todėl reikėjo tokią paslaugą pirkti, o kitokios kainos nei viena kita įmonė nepasiūlė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos D. K. apeliacinio skundo argumentus bei jo kaltę patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio didelės vertės turto – 209 775,68 Lt iššvaistymą nuteistas pagrįstai.

Nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas D. K kaltu už šią nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi liudytojų T. J., A. M., E. R., A. Š., J. G. bei iš dalies paties nuteistojo parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais, Vilniaus apskrities VMI 2006 m. kovo 24 d. patikrinimo aktu bei 2007 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5/44.

Iš byloje esančio atliktų darbų akto matyti, kad 2003 m. rugpjūčio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį atlikti metalo konstrukcijų gamybos tvartuose darbus (vamzdžių išlenkimo, betoninio pado įrengimo, konstrukcijų tvirtinimo, vamzdžių tvirtinimo ir kt.) (t.9 b.l.148). 2003 m. lapkričio 28 d. T. J., UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija(duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus turi sumokėti 209 775,68 Lt.

Liudytojas T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis du metus buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Ar ši bendrovė atlikinėjo kokius nors darbus Marijampolėje, Panevėžyje ir Jonavos rajone, liudytojas nepamena, nes jei objektas būdavo ne Vilniuje, įmonė samdydavosi subrangovus. Liudytojas T. J. teigė neprisimenantis, ar su D. K. jam teko susitikti ir tartis dėl darbų ŽŪB(duomenys neskelbtini), tačiau tvirtino, kad jokių darbų UAB (duomenys neskelbtini)užsakymu neatliko.

Kaip matyti iš liudytojo A. M. parodymų, jis 2004 m. statė fermą, kurioje statybos darbus atliko įvairios įmonės, tačiau įmonės UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)jam nežinomos, jokių reikalų su šiomis bendrovėmis jis neturėjo.

Liudytojas A. Š. parodė, jog jis yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2003 m. jis savo ūkyje atliko statybos darbus už 830 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pateikė mėšlo šalinimo įrangą, smulkintuvą, gardus, 12 vietos melžimo aikštelę „Eglutė“, juos sumontavo, apmokė įrenginiais dirbti darbuotojus. Tačiau, pasak liudytojo, statybos bei apdailos darbus atliko visos kitos įmonės, o ne UAB(duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš liudytojo E. R. parodymų, duotų apygardos teisme, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ŽŪB (duomenys neskelbtini) objekte, Jonavos rajone, kur įrenginėjo karvių melžimo aikštelę bei mėlo šalinimo aikštelę. UAB (duomenys neskelbtini) tame objekte nedirbo ir jokių darbų neatliko. Liudytojas matė, kad į objektą buvo atvežami vamzdžiai, tačiau kas juos pristatydavo, E. R. nežino. Tokius liudytojo E. R. parodymus patvirtino ir liudytojai J. G., A. P., kurie parodė atlikę įvairius statybos darbus ŽŪB(duomenys neskelbtini). Kartu su jais dirbo UAB(duomenys neskelbtini), kuri montavo įrangą melžimo aikštelėje, mėšlo valymo įrenginius. Tačiau abu liudytojai parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių statybos darbų ŽŪB (duomenys neskelbtini) neatliko.

Kaip matyti iš 2006 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akto Nr. 06-05-10-23, UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio mėnesį, kuomet, pasak apelianto, ši įmonė atliko vamzdžių lankstymo darbus ir buvo įformintas darbų atlikimo aktas, dirbo tik du darbuotojai – direktorius bei buhalteris ir nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi sutartį su kitomis įmonėmis dėl statybos ar kitokių darbų atlikimo (t.6 b.l.143-195).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme dėl šios nusikalstamos veikos apeliantas parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) su ŽŪB (duomenys neskelbtini)sudarė sutartį dėl fermų įrengimo. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pati pirko vamzdžius gardų montavimui, tačiau neturėjo vamzdžių lankstymo įrangos, todėl sudarė sutartį su UAB(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo vamzdžius, todėl juos tik pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) lankstymui. Įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirbo, jie tik atveždavo į objektą išlankstytus vamzdžius ir perduodavo juos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. UAB (duomenys neskelbtini) priekaištų dėl atliktų darbų kokybės UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl sumokėjo visą sutartą sumą. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis iš dalies pakeitė savo parodymus ir pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ŽŪB (duomenys neskelbtini) statybos darbų neatliko, o tik pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vamzdžius, o darbus atliko kita įmonė.

Taigi, nors apeliantas iš dalies neigia savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė iššvaisčius 209 775,68 Lt, priklausančius UAB(duomenys neskelbtini), įrodyta pirmiau aptartais liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Iš šių duomenų akivaizdu, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų, kurie buvo nurodyti sutartyje bei atliktų darbų akte, realiai neatliko. Tai patvirtina UAB(duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų, dirbusių ŽŪB (duomenys neskelbtini) parodymai. Nuteistojo D. K. teiginiai, jog už vamzdžių lankstymą ar tiesiog vamzdžių pateikimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 209 775,68 Lt, prieštarauja elementariai logikai. Kaip matyti iš apelianto parodymų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, UAB (duomenys neskelbtini) vėliau įsigijo vamzdžių lankstymui reikalingą techniką ir už ją sumokėjo nuo 5000 iki 10 000 Lt, o vamzdžius lankstančiam darbininkui buvo mokamas minimalus atlyginimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. vadovaujamos įmonės sumokėta pinigų suma – 209 775, 68 Lt yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga. Taip pat bylos duomenimis paneigiama D. K. apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, jog, nors UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų ir neatliko, tačiau jai pinigai buvo sumokėti pagrįstai, kadangi ji pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vamzdžius, kuriuos lankstė ir sumontavo kita įmonė. Tokio D. K. aiškinimo nepatvirtino nei vienas pirmiau minėtas byloje apklaustas liudytojas, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini) buvęs direktorius T. J.. Apie tai nei vienos apklausos metu neužsiminė ir pats apeliantas, priešingai, visą laiką tvirtino, kad vamzdžius įmonei (duomenys neskelbtini)tiekė pati UAB(duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) atliko išimtinai tik lankstymo darbus, už kuriuos ir buvo sumokėta 209 775,68 Lt suma. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sudariusi sutartį dėl vamzdžių lankstymo ir montavimo su kita įmonė. Taigi, šios visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu jokių darbų, už kuriuos buvo sumokėti pinigai pagal 2003 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktą ir suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, neatliko, o D. K. pinigus, priklausančius UAB(duomenys neskelbtini), kurie buvo skirti apmokėti UAB(duomenys neskelbtini) už neva atliktus darbus, iššvaistė.

Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį D. K. nuteistas ir už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotą sutartį Nr. 105 dėl žemės sklypo, esančio Latvijos Respublikoje, Jūrmala, Lasi Buldari, pirkimo iš Latvijos bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos per keturis kartus paėmė 789 199, 56 Lt ir šį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą iššvaistė. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. K. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, tačiau atsisakė nurodyti šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog be paties apelianto prisipažino, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, įrodyta liudytojo A. P. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. vasario 12 d. ekspertizės aktu Nr. 11-335(07), Liepojos MRPV Kriminalinės policijos biuro 2 skyriaus jaunesniojo inspektoriaus E. Poliakovo pažyma.

Iš byloje esančios 2005 m. rugpjūčio 9 d. sutarties Nr. 105 matyti, kad SIA(duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. P., ir UAB(duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. K., sudarė sutartį dėl 20 arų žemės sklypo pirkimo už 290 000 eurų (t.9 b.l.186-187).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. P. parodė, jog nuo 2004 metų jis yra SIA (duomenys neskelbtini) Latvijoje savininkas, tačiau įmonė jokios veiklos nevykdo ir žemės sklypo UAB(duomenys neskelbtini), atstovaujamai D. K. jis nėra pardavęs. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esanti Liepojos MRPV Kriminalinės policijos biuro 2 skyriaus jaunesniojo inspektoriaus E. Poliakovo pažyma, iš kurios matyti, kad tikrinant informaciją apie nekilnojamąjį turtą adresu Jūrmala, Lasi Buldari, Latvija, atitinkamų žemės skyrių nerasta, nes nėra pakankamai informacijos apie nekilnojamojo turto pavadinimą. Pažymoje taip pat nurodyta, kad RAB (duomenys neskelbtini)vienintelis įmonės atsakingas asmuo yra A. P. (t.2 b.l.87). Iš byloje esančios eksperto išvados Nr. 11-355(07) matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 105 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) A. P. vardu pasirašė ne A. P., o kitas asmuo (t.2 b.l.117-118). 2007 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/44 nurodyta, jog D. K. į 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini)avanso apyskaitas įrašė, kad SIA (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. rugpjūčio 9 d. sutartį Nr. 105 sumokėjo 789 199,56 Lt, tačiau pinigų mokėjimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė (T. 9 b.l.74-77,95).

Remdamasis šiais duomenimis, nuosprendį priėmęs teismas padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esanti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota, todėl D. K. aiškinimas, jog 789 199,56 Lt, priklausančius UAB (duomenys neskelbtini) jis sumokėjo už žemės sklypą, esantį Latvijos Respublikoje, Jūrmala, Lasi Buldari, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog šią pinigų sumą, kurią D. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos paėmė neva žemės sklypo pirkimui, apeliantas perleido nenustatytiems asmenims, priešingais turto savininko – UAB (duomenys neskelbtini) interesais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši D. K. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažino kaltu nustatęs, kad jis 2003 m. gruodžio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)V. I. už 59 224,20 Lt, iš kurių 9034,20 PVM, pardavęs melžimo įrangą ir pagal kasos išlaidų orderius per keturis kartus gaudamas 33 726 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių ir į UAB (duomenys neskelbtini) kasą šių pinigų neįnešė, o tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo šiuos pinigus, priklausančius UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde neneigia V. I. sumokėtų pinigų – 33 726 Lt neįnešęs į UAB (duomenys neskelbtini)kasą, tačiau nurodo, jog šiuos pinigus jis naudojo išimtinai tik UAB (duomenys neskelbtini) interesais. Todėl, pasak apelianto, byloje nesant duomenų apie tai, kad šie pinigai buvo panaudoti asmeniniams tikslams, jis nepagrįstai nuteistas už UAB(duomenys neskelbtini) priklausančio turto pasisavinimą.

Iš tiesų byloje yra pakankamai duomenų išvadai, to neneigia ir pats apeliantas, kad pinigų, gautų iš V. I. už šaldymo įrangą, D. K. į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, jų neužpajamavo buhalterinėje apskaitoje. Tai patvirtina liudytojo V. I. parodymai, iš kurių matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) jis pirko šaldytuvą, už kurį iš viso sumokėjo 50 000 Lt, iš kurių dalį sumokėjo pavedimu, o dalį (33 726 lt) grynaisiais. Šių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, neneigia ir pats apeliantas. Tačiau D. K. tvirtinimo, jog grynuosius pinigus, gautus iš V. I., jis išleido išimtinai įmonės reikmėms, t.y. pylė kurą, pirko įvairius montavimui reikalingus įrenginius, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra užfiksuota, kad šie pinigai, ar bent dalis jų, būtų buvę panaudoti įmonės reikmėms. Tai reiškia, kad D. K. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu didelės vertės turtu disponavo išimtinai savo nuožiūra, jų į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas ir niekam už jų panaudojimą neatsiskaitydamas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog, nustačius, kad iš V. I. už šaldytuvą gauti pinigai nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o jais disponavo ir valdė D. K., nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neturi reikšmės, kam tie pinigai buvo panaudoti – ar išimtinai įmonės reikmėms, ar asmeninėms.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviosios šios nusikalstamos veikos pusės požymiui – veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savu turtu. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcininkas yra svetimas. Bendrovės turtas turi būti apskaitomas ir naudojamas tik Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ir akcininkai bendrovės turtu negali naudotis kaip savu, tai yra negali jo naudoti išimtinai savo nuožiūra, jo neapskaitant. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcininkas, todėl laikytina, kad bendrovės turtas buvo jo žinioje. Taigi, D. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir akcininku bei turėdamas iš V. I. gautus pinigus (33 726 Lt) savo žinioje, neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, kaip tai yra privaloma teisės aktų nustatyta tvarka, bei dėl jų panaudojimo nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, tai reiškia, jog tyčia juos valdė, naudojo bei disponavo šiais pinigais savo nuožiūra, niekam už jų panaudojimą neatsiskaitydamas. Visos bylos nagrinėjimo metu apeliantas negalėjo paaiškinti, kokiems tikslams šie pinigai buvo išleisti, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Tokie apelianto veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, tačiau nurodo, jog apskaita buvo tvarkoma ne apgaulingai, bet aplaidžiai, todėl jo nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, tačiau atsisakė paaiškinti jos padarymo aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo arba paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo apskaitos dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvadomis. Specialistas dalyvavo nagrinėjant bylą apygardos teisme, duodamas parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi jis atliko tyrimą, bei padarė atitinkamas išvadas.

Byloje esančia specialisto išvada bei specialisto paaiškinimu pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2002 – 2006 m. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6, 12, 13 ir 19 straipsnių nuostatas. Pirmiau minėtais duomenimis nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir ūkininko E. L., UAB(duomenys neskelbtini), ūkininko G. V. realiai neįvyko, tačiau šios ūkinės operacijos nepagrįstai buvo užfiksuotos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Taip pat D. K., pažeisdamas minėto teisės akto 12 straipsnį, iš ūkininko V. I. gautų pinigų neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus, nors privalėjo tai padaryti. D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 13 straipsnio nuostatas, nepagrįstai į buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitą faktūrą Serija(duomenys neskelbtini), pagal kurią už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini)UAB (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 209 775, 68 Lt, nors, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, UAB (duomenys neskelbtini)realiai šių darbų neatliko. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įformintose PVM sąskaitose faktūrose įrašyta direktoriaus A. B. pavardė, kuris UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo. Taip pat byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. K. nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kurioje būtų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugojimą, todėl nebuvo išsaugoti SIA (duomenys neskelbtini) išrašyti kasos dokumentai, kurių pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos buvo sumokėta 789 199, 56 Lt. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-5/44, būtent dėl šių D. K. neteisėtų veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti šios įmonės turtą. Apklaustas pirmosios instancijos teisme specialistas A. Naikus patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus nustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neišsaugoti dokumentai.

Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog D. K. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neužfiksuodamas dalies ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitose bei panaudodamas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras, dėl ko iš dalies neįmanoma buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti šios įmonės turtą. Tokie D. K. veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl nuteisimo pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį, skunde nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, t.y. todėl, kad bendrovė tam neturėjo lėšų, buvo nemoki. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, tačiau jos padarymo aplinkybių paaiškinti atsisakė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad D. K. kaltė padarius BK 219 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis – VSDF valdybos Panevėžio skyriaus 2006 m. vasario 11 d. reikalavimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo, 2007 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5/44 bei iš dalies paties apelianto parodymais.

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, jog 2006 m. sausio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga VSDFV Panevėžio skyriui 29 066 Lt socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus bei 649 Lt delspinigių. Pradelsti įsiskolinimai (t.y. įsiskolinimai, nuo kurių įstatymų nustatyto termino įvykdymui praėjo ne mažiau kaip 3 mėnesiai) VSDF biudžetui sudarė 18 766 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus. Minėtu Panevėžio VSDFV skyriaus raštu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota susidariusį įsiskolinimą likviduoti per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos bei įspėta raštu pranešti skyriui, ar įmonė galės įvykdyti finansinius įsipareigojimus, t.y. ar yra moki. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog D. K. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini)susidariusio įsiskolinimo per nurodytą terminą nelikvidavo bei nepateikė Panevėžio VSDFV skyriui duomenų apie tai, kad įmonė yra nemoki ir įsiskolinimo padengti negali. Todėl nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad mokesčiai VSDF buvo nesumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įmonės nemokumą 2006 m. vasario mėnesiui lėmė ne kas kitas, o būtent D. K. nusikalstami veiksmai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog 2005 metų pabaigoje, rugsėjo – gruodžio mėnesiais, D. K. neteisėtai iš įmonės kasos paėmė dideles pinigų sumas, kurios neva buvo skirtos nekilnojamojo turto, esančio Latvijoje, Jūrmaloje, Lasi Buldari, pirkimui. Tai reiškia, jog D. K. tuo metu disponavo didelėmis sumomis grynųjų pinigų ir tai aiškiai rodo, jog tuo metu galėjo atsiskaityti savo įsiskolinimus VSDFV Panevėžio skyriui.

Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnį.

D. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą didelės vertės G. V. turtą – 72 700 Lt. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu už šią nusikalstamą veiką, skunde nurodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad sudarydamas sutartį su G. V. nuteistasis žinojo, jog sutartis nebus vykdoma. Pasak apelianto, nukentėjusysis G. V. kėlė ginčą ne dėl sutarties nevykdymo, o dėl netinkamo jos vykdymo. Tarp UAB(duomenys neskelbtini) ir G. V. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne baudžiamieji.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti ir ji pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Šiuo atveju nuteistasis savo apeliaciniame skunde neneigia, kad nepateikė visos kokybiškos sutartyje numatytos įrangos (melžimo aikštelės EGLUTĖ 2/4 konstrukcinės dalies dvigubo cinkavimo komplekto, automatinės plovimo mašinos TURBOSTAR, vandeninio vakuumo siurblio, 8 pulsatorių CONSTANT 60/40 komplektų su laikikliais, 8 komplektų pieno ir vakuumo žarnos melžimo aparatams bei srutų maišymo ir ištraukimo sistemos su elektros varikliu komplekto), tačiau nurodo, jog tarp jo ir nukentėjusiojo buvo ne baudžiamieji, bet civiliniai teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jau sudarydamas sutartį su G. V. apeliantas žinojo, kad sutartis nebus vykdoma. Tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinkta medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2005 m. rugsėjo 2 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir ūkininko G. V. buvo sudaryta 51 896,40 Lt vertės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP-09-020905 dėl melžimo aikštelės EGLUTĖ 2/4 konstrukcinės dalies dvigubo cinkavimo komplekto, automatinės plovimo mašinos TURBOSTAR, vandeninio vakuumo siurblio, 8 pulsatorių CONSTANT 60/40 komplektų su laikikliais, 8 komplektų pieno ir vakuumo žarnos melžimo aparatams pardavimo ir įrengimo bei 54 543,14 Lt vertės sutartis Nr. PP-10-020905 dėl srutų maišymo ir ištraukimo sistemos su elektros varikliu komplekto pardavimo ir įrengimo (t.10 b.l.1-16). Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. V. parodymų pirmosios instancijos teisme, pagal šias sudarytas sutartis, jis D. K. pinigus sumokėjo du kartus. Pirmąjį kartą nukentėjusysis sumokėjo 26 000 Lt, tačiau nuteistasis po šio apmokėjimo jokios įrangos nepristatė ir nurodė, jog už tokią pinigų sumą įrangos įsigyti negalima, todėl reikia sumokėti daugiau. Tuomet G. V. į D. K. nurodytą sąskaitą pervedė dar 46 700 Lt. Po šio pinigų pervedimo D. K. taip pat nepristatė jokios įrangos, į telefono skambučius neatsakinėjo. Tuomet nukentėjusysis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovą. Po kurio laiko UAB (duomenys neskelbtini) atstovas atvežė kažkokių vamzdžių galų, varžtų, vandens siurblį, kuris buvo latviškas, o ne vokiškas, kaip buvo numatyta sutartyje. Atgabenęs supakuotą plovimo įrangą, jos neleido išpakuoti įspėdamas, kad priešingu atveju nebegalios garantija. Dar po kurio laiko buvo atvežta dar viena dalis įrenginių, kuri, pasak nukentėjusiojo, buvo numontuota iš S. Č. ūkio. D. K. nukentėjusiajam nepateikė jokios mėšlo šalinimo įrangos, o melžimo aikštelės iš atvežtų vamzdžių galų nebuvo galima sumontuoti. Vėliau, atvykus S. V., G. V. išpakavo D. K. pristatytą plovimo mašiną ir pamatė, kad viduje yra tik aprūdijęs, tuščias plovimo mašinos korpusas. Nukentėjusysis, apklaustas apeliacinės instancijos teisme, tokius savo parodymus patvirtino. Šiuos G. V. parodymus taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. K., A. S., nukentėjusysis S. V., kurie patvirtino matę pas G. V. įrangą, tačiau tai nebuvo ta įranga, kuri buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir nebuvo tinkama naudoti. Be kita ko, apklausta apygardos teisme A. Ž. patvirtino, kad pagal buhalterinius dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) G. V. pardavė įrangą, kurios pati nebuvo įsigijusi. Paprastai prekę UAB (duomenys neskelbtini) įsigydavo, ji būdavo įmonėje užpajamuojama ir tik po to parduodama. Kaip matyti iš byloje esančios 2007 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr. 5-5//44, tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų, kuriuose būtų fiksuotas įrengimų, kurių pardavimas įformintas 2006 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje faktūroje, įsigijimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo bei jo gynėjo prašymus, išsireikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriaus bei GEA (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus V. K. 2009 m. rugpjūčio 25 d. rašto, perimtuose BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus iš (duomenys neskelbtini) nerasta, išskyrus vieną 2004 m. rugsėjo 29 d. užsakymą (t.12 b.l.212). Iš apeliaciniam teismui pateiktų GEA (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad paskutinis UAB (duomenys neskelbtini) užsakymas iš šios įmonės buvo padarytas 2005 m. sausio 20 d. (t.13 b.l.1-362), o pirmiau minėta sutartis su ūkininku G. V. buvo pasirašyta 2005 m. rugsėjo 2 d.

Taigi, iš šių pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, jog nuteistasis, sudarydamas sutartį su G. V. dėl melžimo ir srutų maišymo bei ištraukimo įrangos pardavimo ir sumontavimo, neketino jos vykdyti. Tokia išvada darytina todėl, kad sutartyje numatytos įrangos D. K. vadovaujama įmonė sutarties pasirašymo metu neturėjo bei vėliau, jau po sutarties pasirašymo, neužsakinėjo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sutarčiai vykdyti. Apelianto kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiojo G. V. parodymai, iš kurių matyti, kad po sutarties pasirašymo, D. K. vengė nukentėjusiojo, neatsakinėjo į telefono skambučius. Ir tik po to, kai G. V. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus, jam iš UAB(duomenys neskelbtini) buvo pateikta įranga, tačiau ne tokios kokybės ir sudėties, kokia buvo sutarta pasirašytoje sutartyje. Taigi, darytina išvada, kad D. K., piktnaudžiaudamas G. V. pasitikėjimu, nuslėpdamas svarbias, turėjusias esminę reikšmę nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti pinigus, aplinkybes – tai, kad sutartyje numatytos įrangos UAB(duomenys neskelbtini) neturėjo ir neturėjo galimybės įsigyti, tyčia, panaudodamas apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad panaudodamas apgaulę UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo didelės vertės S. V. turtą – 61 596 Lt.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde bei apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė, kad pagal pasirašytą 2005 m. vasario 17 d. sutartį Nr. PA-01-170205 tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir ūkininko S. V. nepateikė sutartyje numatytos srutų laikymo rezervuaro DSSV 1,95/14,45/3,25 319 kubinių metrų pardavimo, nors pinigus už šį rezervuarą S. V. į D. K. nurodytą sąskaitą pervedė 2005 m. kovo 7 d. Tačiau, pasak apelianto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jau sudarydamas sutartį, jis žinojo, kad sutartis nebus vykdoma. Priešingai, pasak D. K., kaip matyti iš liudytojo Ž. P. parodymų, jis buvo susitikęs su vokiečių firmos, gaminančios rezervuarus, atstovais ir domėjosi dėl šios prekės įsigijimo, tačiau nesumokėjo avanso, todėl rezervuaras nebuvo pristatytas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo S. V., liudytojo Ž. P. bei iš dalies paties D. K. parodymais ir 2007 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-5/44, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis S. V. D. K. pagal pasirašytą sutartį apmokėjo visą sutartyje nurodytą srutų rezervuaro kainą, tačiau apeliantas jokių veiksmų įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus nesiėmė, o gautus pinigus išleido. Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, kai suėjo terminas pagal sutartį pristatyti srutų rezervuarą, D. K. nesirodė, į nukentėjusiojo skambučius neatsiliepinėjo, todėl jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini)atstovybę. Po kurio laiko D. K. nukentėjusiajam atvežė tik pieno šaldytuvą, o srutų rezervuaro neatvežė, pinigų už jį taip pat negrąžino. Iš šių nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog nuo pat sutarties sudarymo D. K. vengė S. V. neatsiliepdamas į jo skambučius bei nepateikdamas sutartos įrangos. Be kita ko, akivaizdu, jog nukentėjusiojo asmenybė bei kontaktiniai duomenys D. K. buvo puikiai žinomi, tačiau, jau po sutartyje numatyto termino, per kurį turėjo būti pateiktas srutų laikymo rezervuaras, jis nepranešė nukentėjusiajam, kad įrangos negavo bei sąmoningai negrąžino S. V. sumokėtų pinigų, priešingai, juos panaudojo kitiems įsiskolinimams padengti. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. K. būtų užsakęs iš kokios nors įmonės srutų laikymo rezervuarą nei iš karto po sutarties pasirašymo, nei praėjus sutartyje numatytam terminui. Taigi, apeliantas nukentėjusiajam pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie galimybę įsigyti ir pateikti srutų laikymo rezervuarą, o pastarasis dėl suklydimo pervedė nuteistajam 61 596 Lt, manydamas, kad D. K. tokią galimybę turi ir, vykdydamas pasirašytą sutartį, srutų laikymo rezervuarą pateiks. Akivaizdu, kad apeliantas suvokė, kad panaudodamas apgaulę užvaldė nukentėjusiojo didelės vertės turtą, kurį panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimams padengti, ir to norėjo. Tokie D. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis nepagrįstas nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo svetimą J. B. turtą – 20 425,80 Lt.

Nuosprendį priėmęs teismas dėl šios D. K. nusikalstamos veikos nustatė, jog jis, žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą J. B. priklausantį turtą – pinigus, 2006 m. vasario 24 d. UAB(duomenys neskelbtini) vardu sudarė sutartį su ūkininku J. B. dėl uždaro tipo pieno šaldytuvo pardavimo, o J. B. 2006 m. vasario 7 d. sumokėjus jam 20 425,80 Lt, nuteistasis sutartyje nurodytų įrenginių nepateikė.

Apeliantas ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde teigė, jog jis tikėjosi šią sutartį įvykdyti, tačiau to nepavyko padaryta dėl UAB (duomenys neskelbtini) iškeltos bankroto bylos. D. K. teigimu, tai yra civiliniai teisiniai santykiai, kadangi pasirašydamas sutartį su J. Baronu, jis neturėjo tyčios apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turto.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai tokį D. K. aiškinimą atmetė kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį byloje esantiems duomenims ir įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. B. parodymų, jis su UAB (duomenys neskelbtini)2006 m. kovo mėnesį pasirašė sutartį dėl pieno šaldytuvo ir melžimo įrangos. Jis susisiekė su buhaltere iš konsultacinės tarnybos, kuri nurodė, kad su D. K. įmonės veikla vyksta kažkas negero. Apie tai jis pasakė D. K., tačiau pastarasis nukentėjusįjį patikino, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinių problemų neturi. Tuomet D. K. surinko kažkokį telefono numerį savo mobiliajame telefone ir davė J. B. pakalbėti su S. V., kuris taip pat patikino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo savo veiklą ir finansinių problemų neturi. Tuomet nukentėjusysis D. K. sumokėjo 20 425,80 Lt už šaldymo įrangą, tačiau D. K. jos iki numatyto termino nepristatė bei į telefono skambučius neatsakė. Po kurio laiko J. B. susipažino su S. V., pokalbio metu paaiškėjo, kad S. V. niekuomet nekalbėjo su J. B. telefonu dėl UAB(duomenys neskelbtini) finansinės padėties. Tokius J. B. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis S. V., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad su J. B. niekada apie D. K. įmonės patikimumą bei finansinę padėtį telefonu nekalbėjo.

Taigi, akivaizdu, jog D. K. sutartį dėl šaldymo įrangos su J. B. sudarė žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini)finansinė padėtis yra bloga ir jis savo įsipareigojimų J. B. įvykdyti negalės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta 2006 m. balandžio 12 d., tai yra praėjus neilgam laiko tarpui (mėnesiui) po sutarties su J. B. pasirašymo. Tokiu atveju D. K. neabejotinai žinojo savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį bei savo galimybes pateikti J. B. šaldymo įrangą, tačiau sąmoningai apie tai nutylėjo pasirašydamas sutartį bei po jos pasirašymo. Be kita ko, jis akivaizdžiai klaidino nukentėjusįjį J. B. apie UAB (duomenys neskelbtini) tikrąją finansinę padėtį ir duodamas jam telefonu pašnekėti neva su S. V., kuris nukentėjusįjį patikino, kad UAB (duomenys neskelbtini)finansinių problemų neturi, nors, kaip jau buvo minėta, šią aplinkybę nukentėjusysis S. V. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad su J. B. apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį telefonu nekalbėjo. Tokiu būdu jis akivaizdžiai siekė, kad J. B. sumokėtų sutartyje numatytą pinigų sumą už šaldymo įrangą žinodamas, kad sutarties sąlygų neįvykdys. Be to, D. K. nurodomą aplinkybę, kad J. B. šaldymo įranga nebuvo pristatyta dėl UAB (duomenys neskelbtini)iškeltos bankroto bylos, paneigia pirmiau minėti J. B. parodymai, iš kurių matyti, kad D. K. po pinigų sumokėjimo vengė bendrauti su nukentėjusiuoju, neatsiliepdavo į telefoninius skambučius. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų sutarčiai su J. B. įvykdyti.

Visos šios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. K., jau prieš pasirašydamas sutartį su J. B. dėl šaldymo įrangos, žinojo, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) blogos finansinės padėties ji nebus įvykdyta, tačiau panaudodamas apgaulę suklaidino J. B. ir tokiu būdu pasisavino J. B. priklausantį turtą – 20 425,80 Lt. Tokia jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtųjų bausmių.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirtosiomis bausmėmis.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas už visas nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes bei netinkamai jas subendrino, kadangi iš nuosprendžio neaišku, kurios bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu ir kurios dalinio sudėjimo būdu. Taip pat nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes apeliantui, neatsižvelgė į tai, kad jis turi nepilnamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai bei atlygino žalą nukentėjusiesiems ir sudarė taikos sutartį su UAB(duomenys neskelbtini).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo skundo argumentais. Bausmių skyrimas apeliantui pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotas tinkamai. Iš nuosprendyje išdėstytų teismo motyvų matyti, kad jis, skirdamas bausmes D. K., atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai), tačiau padarė išvadą, kad kitos nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės (nusikaltimų kiekis ir sunkumas, jų motyvai, kaltės rūšis, padarytos žalos dydis), leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežtas, su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jam už visas nusikalstamas veikas buvo paskirtos bausmės, griežtesnės, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, griežtesnės, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės D. K. buvo paskirtos tik pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 209 775,68 Lt vertės turto iššvaistymo) bei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) 789 199, 56 Lt vertės turto iššvaistymo). Tačiau skirdamas bausmes už šias nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos žalos dydį bei pobūdį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. K. turi mažamečių vaikų, išlaiko šeimą, yra svarbios skiriant ir individualizuojant bausmes, tačiau jos neduoda pakankamo pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir jo siūlomu būdu revizuoti visų kitų aplinkybių visuma pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nuteistajam paskirtų bausmių rūšies bei dydžio.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, D. K. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš tiesų, iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. K., pagal kurią nuteistasis įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt BUAB(duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo (t.12 b.l.119). Tačiau, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus V. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, D. K. įsipareigojimų, numatytų minėtoje taikos sutartyje, neįvykdė ir BUAB (duomenys neskelbtini) žalos neatlygino. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems G. V., J. B. ir S. V. būtų atlyginta patirta žala. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. V. patvirtino, kad ir po nuosprendžio priėmimo jam nebuvo atlyginta žala.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru arba jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino žalą iki priimant teismo nuosprendį. Šiuo atveju, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, nuteistasis D. K. padarytos žalos neatlygino nei vienam iš nukentėjusiųjų, todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apelianto atžvilgiu negali būti taikoma.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, D. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas ir teisėtas bausmes, kurių švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas netinkamai subendrino paskirtąsias bausmes ir iš nuosprendžio neaišku, kurios bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o kurios – bausmių apėmimo būdu.

Iš tiesų, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas motyvuojamoje dalyje nenurodė, kokią bausmių bendrinimo rūšį taiko ir už kurias nusikalstamas veikas paskirtąsias bausmes bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, o kurias – bausmių apėmimo būdu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai ir pagrįstai nurodė BK bendrosios dalies nuostatas, kuriomis vadovaujasi bendrindamas D. K. paskirtąsias bausmes. Toks bausmių bendrinimo būdų nurodymas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neprieštarauja nusistovėjusiai teisminei praktikai bei BK 63 straipsnio nuostatoms.

Nuteistasis D. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nusprendė iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. K. paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė ir siekdamas užtikrinti nuosprendžio tinkamą įvykdymą, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, suimdamas jį teismo posėdžių salėje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apygardos teismo nuosprendžiu liko neišspręstas klausimas dėl laiko, kurį D. K. išbuvo kardomajame kalinime, įskaitymo į bausmės laiką. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šią apygardos teismo klaidą ištaiso.

Nuosprendžio rezoliucinė dalis turi būti išdėstyta aiškiai ir surašyta taip, kad vykdant nuosprendį nekiltų jokių abejonių. Iš apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. K. paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Apygardos teismas nusprendė bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendis įsiteisėja bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bei apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą dėl paduoto apeliacinio skundo, tai yra 2010 m. vasario 26 d. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. K. į paskirtosios bausmės laiką turi būti įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Į bausmės laiką D. K. įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2010 m. vasario 26 d.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Violeta RažinskaitėKęstutis Jucys