- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- A15.-1158-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00809-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R., (duomenys neskelbtini) piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 220 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą. M. R. neatvykus į teismo posėdį, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. 2021 m. kovo 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.40 val. jis vairavo juodos spalvos automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netyčia atsitrenkė į priekyje buvusio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį (žodis neįskaitomas). Po smūgio automobilis nebuvo apgadintas, nes smūgis buvo nestiprus, todėl jie neįformino dokumentų. Apgadinto automobilio savininkui jis davė savo dokumento kopiją ir jie susitarė, kad pretenzijų vienas kitam neturės. Moteriai, kuri buvo apgadintame automobilyje, jis davė savo asmens dokumentų nuotraukas. Po eismo įvykio ji jam neskambino. Vairuotojo pažymėjimo pasikeisti negali, nes pametė pasą (b.l. 16-17).
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltę padarius nurodytus administracinius nusižengimus, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
Liudytoja O. K. 2020 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.35 val. vairavo lengvąjį, pilkos spalvos automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta 30 km/h greičiu. Pajuto smūgį į mašinos galą. Sustojusi ir išlipusi pamatė, kad į jos automobilio galą įvažiavo automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie Toyotos vairuotojo ir paklausus, kas atsitiko, maždaug (duomenys neskelbtini) metų vyriškis tamsios odos spalvos, rusų kalba pasakė, kad jis užsižiūrėjęs nesuspėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į jos automobilį. Jie susitarė, kad jis yra kaltas ir pildys deklaraciją. Kol jai vežė deklaraciją, jis atsisėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Kai kaltininkas išvažiavo iš įvykio vietos, ji išsikvietė policiją (b.l. 9).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis M. K. 2020 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. 16.45 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra apgadintas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkas su automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus Volvo vairuotoja paaiškino, kad Toyota atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį (kablį), vairuotojas buvo rusakalbis vyras, kuris iš pradžių sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, vėliau persigalvojo ir išvažiavo. Volvo vairavo O. K. (b.l. 5) .
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. kryptimi važiavęs stovintis antroje eismo juostoje automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino (b.l. 6).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotas automobilio Volvo V70 apgadinimai– nurodyta, jog apgadinti užpakalinis bamperis ir automobilio kablys (b.l. 7). Minėti apgadinimai fiksuoti ir nuotraukose (b.l. 13-23).
2020 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės apžiūros protokolu užfiksuota, kad automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas – sulenktas priekinis valstybinis numeris (b.l. 13-14).
VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „X“ (b.l. 9). Minėta įmonė pateikė duomenis, kad įvykio metu automobilį vairavo M. R. (b.l. 11), taip pat automobilio nuomos sutartį, iš kurios nustatyta, kad ši transporto priemonė nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. spalio 30 d. išnuomota M. R. (b.l. 12).
Nukentėjusioji pateikė UAB „Y“ 2020 m. spalio 6 d. remonto darbų sąmatą, kurioje fiksuota, kad dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. eismo įvykio automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala įvertinta 958,26 Eur (su PVM).
Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>.
M. R. pripažino savo kaltę, pažeidus KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei M. R. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Iš liudytojos O. K. paaiškinimo, paties M. R. paaiškinimo matyti, jog įvykio dieną M. R. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai prieš jį ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristabdė, kitur dėmesį nukreipęs M. R. laiku nesureagavo, nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Volvo. Abiejų vairuotojų nurodytą eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir abiem automobiliams nustatyti apgadinimai. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, nuotraukų, UAB „Y“ pateiktų sąmatų apie žalos atlyginimą, nustatyta, jog dėl kontakto automobiliui Toyota Prius apgadintas priekinis valstybinis numeris, o automobiliui Volvo V70 – galinis bamperis ir kablys. Ant Toyota numerio labai aiškiai matyti taškinis įlenkimas nuo atsikišusio Volvo kablio. UAB „Y“ pateiktais duomenimis dėl Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo šiam automobiliui padaryta žala įvertinta 958,26 Eur (su PVM).
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog M. R. 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 16.45 val. Ateities g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus bei padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 219 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai <...>. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nors M. R. paaiškinime nurodė, kad jis iš esmės nevengė atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, kalbėjosi su automobilio Volvo vairuotoja, suderino pozicijas dėl kaltės, nutarė, kad žala transporto priemonėms nepadaryta, todėl neturėjo pagrindo pildyti eismo įvykio deklaracijos, teismas atsižvelgdamas į užfiksuotas byloje aplinkybes, tokį paaiškinimą vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Tokie jo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms. Pirma, nukentėjusioji O. K. neigia aplinkybę, kad jie susitarė nepildyti eismo įvykio deklaracijos, nes žala nepadaryta. Ji nurodė, kad vairuotojai susitarė dėl to, kieno kaltė sukėlus eismo įvykį ir sutarė dėl deklaracijos pildymo, laukė, kol jai kitas asmuo pristatys eismo įvykio deklaracijos blanką, tačiau M. R. to nesulaukęs pasišalino. Teismas tiki nukentėjusiosios nurodyta įvykio versija, nes ir kitos M. R. nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Jis teigia, kad jis paliko savo duomenis, taip pat ir asmens dokumento kopiją O. K., todėl ji turėjo galimybę su juo susisiekti, tačiau jam nepaskambino. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai kaltininko asmenybę nustatinėjo, remdamiesi Regitros duomenimis apie automobilio registruotą savininką ir juridinio asmens pateiktais duomenimis, kas įvykio metu valdė minėtą transporto priemonę Toyota. Visų šių veiksmų nebūtų reikėję atlikti, jei O. K. būtų gavusi M. R. duomenis iš jo paties. Kaip jau minėta, KET 219 ir 220 punktai aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė KET 220 punkte numatytų vairuotojo pareigų, pasišalino iš eismo įvykio vietos, jokia forma nesuteikęs nukentėjusiajai informacijos apie žalą padariusį vairuotoją, taip apsunkindamas kaltojo asmens paiešką. Darytina išvada, kad jis neįvykdė pareigos pildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat nesiėmė veiksmų pranešti apie eismo įvykį policijai. Tokiu savo neveikimu jis pažeidė KET 220 punkto nuostatas. Kadangi svetimai transporto priemonei padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų, M. R. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudas M. R., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padarė eismo įvykį, būdamas neatsargus, teisingai neįvertinęs automobilio greičio, nesilaikydamas saugaus atstumo tarp automobilių, pasišalino iš eismo įvykio neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir neinformavęs apie jį policijos), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę –jauno amžiaus, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (už greičio viršijimą, transporto priemonės statymo tvarkos pažeidimus), nuobaudos galioja, baudos nesumokėtos, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvoje neteistas.
Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. R. paskyrus mažesnes nei sankcijose numatyti vidurkiai baudas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 sankcijose. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas netaikytina. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, paskiriant sankciją už sunkesnįjį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti M. R. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) eurų baudą.
Pripažinti M. R. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, abi nuobaudas subendrinti ir paskirti M. R. galutinę nuobaudą - 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A15.-1158-369/2021, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20123122119 ir įmokos kodą – 1001.