Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-309-350/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
1S-309-350/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Teisėjas Rimvydas Žukauskas 1 S-309-350/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. T. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, kuria įtariamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. įtariamas tuo, kad jis 2014-02-14, apie 21,00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, veikdamas kartu su V. D., atkabinęs lauko durų kablį, įsibrovė į patalpą – V. Č. gyvenamąjį namą, ir panaudodamas fizinį smurtą – bendrais veiksmais į įvairias kūno vietas kumščiais suduodami V. Č. smūgius ir sugriebdami už gerklės, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, užklijavę lipnia juostą burną ir uždėję ant jos veido pagalvės užvalkalą, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, reikalavo iš V. Č. pinigų ir aukso, tačiau nukentėjusiajai pinigų neturėjus, pagrobė jai priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir nenustatytą kiekį aukso dirbinių, po ko, pasinaudodami mokėjimo kortele atsiskaitė parduotuvėse ir paėmė grynuosius pinigus. Tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, J. T. buvo sulaikytas 2014 m. vasario 17 d.. Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi įtariamajam jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

J. T. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį bei prašo ją panaikinti, o jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog jis buvo sulaikytas 2014-02-17, o suvokdamas savo kaltę ir gresiančią bausmę galėjo slėptis nuo teisėsaugos, bet to nepadarė ir ateityje neketina to daryti, kadangi nesijaučia kaltas dėl jam pareikštų įtarimų. Taip pat jis turi du nepilnamečius vaikus, su kuriais gyvena pas uošvį, pastarajam padeda tvarkytis ūkyje. Teismas skundžiama nutartimi paskirdamas suėmimą, rėmėsi tuo, kad jis neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, taip pat tuo pagrindė ir išvadą, kad jis galėjo padaryti minimą nusikaltimą. Tačiau, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis užsiregistravo darbo biržoje, ieškojo darbo, bet to padaryti nespėjo, o apylinkės teismas į tai net neatsižvelgė, tokių duomenų nėra ir byloje.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas J. T. paskirta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir įrodymų nevertina, kadangi tai priklauso iš esmės bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai.

Nors įtariamasis iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje bei ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų – iš dalies paties įtariamojo J. T. parodymų, kito įtariamojo V. D. bei liudytojų parodymų, taip pat jo parodymų patikrinimo vietoje ir kitų duomenų, pakanka pagrįstai manyti, kad J. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą, buvo.

BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y. suėmimas skiriamas nustačius bent vieną pagrindą ir padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių paskirties neįmanoma.

Skundžiama nutartimi įtariamajam J. T. suėmimas paskirtas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis J. T. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kad jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, neturi tvirtų socialinių ryšių.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, o visos kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – teistumas, legalaus pragyvenimo šaltinio bei socialinių ryšių neturėjimas, nėra kuo nors išskirtinai apibūdinančios šį įtariamąjį ir neduoda pagrindo manyti, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Nors J. T. ir yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau už jį galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kaip jau ir minėta, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tuo labiau, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra kitų faktinių aplinkybių (galimi ryšiai užsienyje ir pan.) leidžiančių taikyti griežčiausią kardomąją priemonę šiuo pagrindu, todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, žemesnės instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.

Suėmimą J. T. apylinkės teismas skyrė dar vienu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui, kurio buvimą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, nėra atlikti pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, neapklausti visi liudytojai, tikslinami nukentėjusiosios parodymai. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kuria J. T. yra įtariamas, pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, ikiteisminio tyrimo apimtį bei proceso stadiją – ikiteisminis tyrimas iš esmės yra tik pradėtas, ir faktiniai duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, dar tik yra renkami, todėl akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje J. T., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui darydamas poveikį nukentėjusiajai ir kitiems proceso dalyviams, o tai užkardyti jokiomis kitomis švelnesnėmis priemonėmis šioje proceso stadijoje neįmanoma, todėl apylinkės teismas šį suėmimo pagrindą nustatė pagrįstai.

Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalis 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad J. T. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau ir tai, jog įtariamasis, būdamas jauno amžiaus, anksčiau yra teistas keletą kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, bei naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs praėjus vos vienam mėnesiui po paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat tai, kad šio įtariamojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Taigi šiuo atveju pats inkriminuojamų bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą įtariamojo J. T. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šių aplinkybių pakanka išvadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte konstatavo taip pat pagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, suėmimas J. T. pagrįstai paskirtas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindams, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas įtariamajam J. T. trijų mėnesių laikotarpiui šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pateisinamas siekiu netrukdomai atskleisti nusikalstamą veiką bei užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, suėmimo paskyrimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms. Taigi, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutarė:

Įtariamojo J. T. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis